2023-01-12
2022 m. įmonių veiklos ir finansinės padėties duomenų komentaras
2022 metai Lietuvos įmonėms buvo sudėtingi, tačiau verslui būta ir prastesnių metų, o ateityje matyti ir padėties gerėjimo ženklų. Praėjusiais metais Lietuvos verslo pasitikėjimas reikšmingai blogėjo, tačiau lėčiau ir mažiau nei per pandemiją ar 2008 m. finansų krizę, o paskutiniu metu verslo pasitikėjimas pradėjo atsigauti, išskyrus itin svarbų pramonės sektorių, kurio pasitikėjimas sparčiai smunka mažėjant lietuviško eksporto paklausai. Didelei infliacijai varžant vartojimą, nepakankama paklausa besiskundžiančių įmonių skaičius tebebuvo padidėjęs ir bendrai šiek tiek augo (ypač pramonės sektoriuje), tačiau realioji įmonių apyvarta toliau augo, nors pagrindiniuose sektoriuose – vis lėčiau. Su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių skaičius tebebuvo stipriai padidėjęs nuo praėjusios žiemos, atitinkamai šiek tiek padaugėjo ir nemokumo procesą pradėjusių įmonių, tačiau istoriškai jų skaičius vis dar yra mažas. Dėl padidėjusio apyvartinių lėšų poreikio įmonės reikšmingai skolinosi iš kitų įmonių trumpam laikotarpiui, tad įmonių įsiskolinimas augo ir grįžo į ikipandeminį lygį, o skolos našta – sunkėjo, tačiau pagrindiniai įmonių finansiniai rodikliai tebėra tvarūs. Žvelgiant į ateitį, svarbiausi veiksniai įmonėms bus produkcijos paklausos Lietuvoje ir eksporto rinkose tvarumas, darbuotojų pasiūla, infliacijos lėtėjimo tempas, energijos kainos, palūkanų normų augimas ir skolinimosi prieinamumas.
Komentuoja Jokūbas Danaitis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos verslo pasitikėjimas prastėjo ir 2022 m. pabaigoje buvo mažesnis nei euro zonoje, tačiau paskutiniu metu statybos, paslaugų, prekybos sektorių pasitikėjimas atsigauna, o pramonės – toliau sparčiai krinta. Pasitikėjimas nuo karo pradžios prastėjo lėčiau ir mažiau nei po COVID-19 šoko ar 2008 m. finansų krizės (žr. 2 pav.), o statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimas po reikšmingo kritimo pradėjo gerėti metų pabaigoje, daugiausia dėl atsigaunančio vartotojų pasitikėjimo ir gerėjančios ar bent jau reikšmingai nebemažėjančios paklausos (žr. 1, 3 ir 5 pav.). Vis dėlto pramonės sektoriaus, kuris yra didelis, aukštą pridėtinę vertę kuriantis, eksportuojantis sektorius, pasitikėjimas toliau sparčiai blogėja (nuo –11 proc. p. lapkričio mėn. iki –17 proc. p. gruodžio mėn.) – daugiausia dėl mažėjančios eksporto paklausos (žr. 3, 5 ir 9 pav.).
Aukštai infliacijai varžant vartojimą tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose, su nepakankama paklausa susiduriančių Lietuvos įmonių skaičius 2022 m. šiek tiek paaugo, tačiau bendra realioji įmonių apyvarta toliau didėjo, nors pagrindiniuose sektoriuose – vis lėčiau. Tokių įmonių skaičius reikšmingai padidėjo praėjusią žiemą (nuo 24 % 2021 m. lapkričio mėn. iki 32 % 2022 m. kovo mėn.), o praėjusiais metais ir toliau šiek tiek didėjo (iki 35 % gruodžio mėn.; žr. 5 pav.). Per metus nepakankama paklausa besiskundžiančių įmonių labiausiai padaugėjo prekybos (nuo 21 % 2021 m. gruodžio mėn. iki 34 % 2022 m. gruodžio mėn.) ir pramonės (nuo 27 % iki 48 %) sektoriuose, tačiau prekybos sektoriuje tokių įmonių skaičius iš esmės nekinta nuo praėjusio pavasario. Vertinant apyvartos duomenis, nepaisant didelės infliacijos, bendra visų sektorių realioji apyvarta augo: realusis metinis apyvartos augimas 2022 m. spalio mėn. sudarė 6 proc. ir iš esmės nekito nuo vasaros pradžios, kada išnyko popandeminio bazės efekto poveikis metiniam augimui (žr. 7 ir 8 pav.). Tačiau matoma ir kita svarbi tendencija: pagrindinių ekonomikos sektorių (pramonės, prekybos, statybos, transporto) realusis metinis apyvartos augimas šiek tiek lėtėja (nuo 5 % birželio mėn. iki 3 % spalio mėn.), kai kitų sektorių – spartėja (atitinkamai nuo 10 % iki 16 %). Nuo birželio iki spalio mėn. prekybos ir statybos sektorių metinis realusis apyvartos augimas iš esmės stagnavo (buvo apie 0 %), pramonės augimas lėtėjo (nuo 16 % iki 6 %) dėl krintančios eksporto paklausos, o transporto – tebebuvo stabilus (apie 5 %).
Sparčiai pabrangus žaliavoms, energijai ir darbo jėgai, taip pat valstybei nustojus teikti pandeminę finansinę pagalbą, su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių skaičius 2022 m. ir toliau buvo reikšmingai padidėjęs, nemokumo procesų skaičius taip pat šiek tiek padidėjo, tačiau neveiksnių paskolų lygis toliau šiek tiek mažėjo ir liko istoriškai itin žemas. Finansinių sunkumų patiriančių įmonių skaičius reikšmingai padidėjo praėjusią žiemą (nuo 9 % 2021 m. lapkričio mėn. iki 22 % 2022 m. kovo mėn.) ir 2022 m. iš esmės nepakito (21 % gruodžio mėn.), o tendencijos pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose yra panašios, išskyrus paslaugų sektorių, kuriame tokių įmonių per metus šiek tiek sumažėjo (žr. 4 pav.). Šiuo metu tokių įmonių bendrai yra daugiau nei per pandemijos piką (15 % 2020 m. birželio mėn.). Todėl ir nemokumo procesą 2022 m. pradėjusių įmonių (1 171) buvo šiek tiek didesnis nei per pandeminius metus (2020–2021 m. vidurkis yra 800), bet šis skaičius yra mažesnis už istorinį vidurkį (2005–2022 m. vidurkis – 1 500; žr. 6 pav.). Be to, įmonių neveiksnių paskolų lygis toliau šiek tiek mažėjo (2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1,6 %) ir buvo žemiausias per paskutinius 14 metų, tad įmonių finansiniai sunkumai problemų kredito įstaigoms kol kas nekelia.
Dėl padidėjusio apyvartinių lėšų poreikio įmonės reikšmingai skolinosi iš kitų įmonių trumpam laikotarpiui, tad augo įmonių įsiskolinimas ir skolos našta, tačiau apskritai pagrindiniai įmonių finansiniai rodikliai tebėra tvarūs. Padidėjus apyvartinių lėšų poreikiui, įmonės itin sparčiai didino trumpalaikius įsipareigojimus, ypač kitoms įmonėms (2022 m. trečiąjį ketvirtį per metus trumpalaikių paskolų iš kitų įmonių padaugėjo 2,4 mlrd. Eur, mokėtinų sumų – 2,1 mlrd. Eur, prekybos kreditų – 1,5 mlrd. Eur; žr. 10 pav.). Trumpalaikiai įmonių įsipareigojimai didėjo sparčiau nei trumpalaikis turtas, tačiau visas įmonių finansinis turtas augo sparčiau nei visi įmonių įsipareigojimai (atitinkamai +12 mlrd. ir +10,5 mlrd. Eur). Įmonėms sparčiai prisiimant įsipareigojimus ir kylant palūkanų normoms, įmonių įsiskolinimas augo ir grįžta į ikipandeminį lygį (2022 m. trečiąjį ketvirtį visos skolos ir BVP santykis sudarė 42 %; žr. 11 pav.), o skolos našta padidėjo iki istorinių aukštumų (skolos tvarkymo ir pelno santykis per metus išaugo nuo 33 % iki 40 % 2022 m. trečiąjį ketvirtį). Nors įmonių finansinis svertas didėja (2022 m. trečiąjį ketvirtį skolos ir nuosavybės santykis buvo 43 %), o trumpalaikis likvidumas – reikšmingai mažėja (per metus trumpalaikio turto ir įspareigojimų santykis sumažėjo nuo 429 % iki 236 % 2022 m. trečiąjį ketvirtį.) – istoriškai jie vis dar yra tvaraus lygio (žr. 12 pav.).
