2021 m. ketvirtojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis sudarė 179,4 mln. Eur, arba 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ESB perviršį lėmė perviršiniai paslaugų ir antrinių pajamų balansai, kurių neatsvėrė užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, paslaugų eksportui ir importui padidėjus, atitinkamai 11,3 ir 16,2 proc., paslaugų balanso perviršis padidėjo (3,2 %) ir sudarė 1,3 mlrd. Eur. Tuo pat metu dėl prekių importo, didėjusio (13,4 %) sparčiau nei eksportas (11,6 %), padidėjo užsienio prekybos balanso deficitas, kuris sudarė 950,6 mln. Eur. Pirminių pajamų balanso deficitas, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, susitraukė 4 kartus ir sudarė 150,9 mln. Eur. Šį pokytį lėmė 7 kartus padidėjęs kitų pirminių pajamų balanso perviršis dėl žemės ūkiui skirtų subsidijų, gautų iš Europos Sąjungos (ES), jis sudarė 564,4 mln. Eur. Palyginimui, prieš metus ESB perviršis buvo 5,8 kartus didesnis ir sudarė 1,0 mlrd. Eur, arba 8,0 proc. BVP (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos perviršis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, padidėjo apie 2 kartus ir sudarė 316,6 mln. Eur. Tam įtakos turėjo gautos didesnės įplaukos iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti;

ataskaitiniu laikotarpiu teigiamas grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,2 karto ir sudarė 334,1 mln. Eur, arba 2,3 proc. BVP (žr. 2 pav.). Tai lėmė teigiami grynieji kitų ir portfelinių investicijų srautai, kurių neatsvėrė neigiamas grynasis tiesioginių investicijų srautas ir sumažėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos;
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 4,0 mlrd. Eur, arba 7,2 proc. BVP;

Lietuvos bendroji skola užsieniui 2021 m. pabaigoje buvo 42,4 mlrd. Eur, arba 76,7 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –3,1 mlrd. Eur, arba 5,5 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. Palyginimui, prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 37,5 mlrd. Eur, arba 75,7 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui buvo teigiama ir sudarė 83,5 mln. Eur, arba 0,2 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo mažesnis nei įsipareigojimai užsieniui.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2021 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti 2021 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių ir sausio–gruodžio mėn. mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenys.

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (85.6 KB download icon)

Statistika, Išorės sektoriaus statistika