2013 m. Lietuvos valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalga

Lietuvos bankas jau ketvirtą kartą dalyvavo rengiant pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgą, atskleidusią, kaip plėtojasi Lietuvos išvestinių finansinių priemonių rinka. Ją parengė Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) kartu su 53 šalių centriniais bankais ir centrinėmis pinigų institucijomis. Šiandien skelbiama apžvalga parengta po tyrimo, kuris atliekamas kas treji metai.

Tyrimo tikslas – gauti išsamią ir tarptautiniu mastu lyginamą statistinę informaciją apie valiutų ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų mastą ir struktūrą. Nuo ankstesniųjų valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgų šių metų apžvalga skiriasi tuo, kad duomenys pateikti įvairesniais pjūviais (kitos finansinės institucijos suskirstytos į kelis subsektorius, įtraukta daugiau valiutų porų), taip pat buvo siekta išskirti tuos sandorius, kuomet bankas veikia kaip tarpininkas tarp kliento ir trečiosios sandorio šalies (kito banko).

Į 2013 m. atlikto tyrimo pasaulinę apžvalgą pateko beveik 1 300 svarbiausių pasaulyje rinkos dalyvių duomenys apie tradicinius valiutų rinkos sandorius (neatidėliotinuosius, išankstinius ir apsikeitimo) ir ne biržos išvestinius sandorius. Atliekant tyrimą Lietuvoje, dalyvavo šeši bankai ir užsienio bankų filialai, kurių dalis šalies valiutų ir išvestinių priemonių rinkose siekia 95 procentus, ir buvo surinkti per balandžio mėnesį sudaryti sandoriai.

Lietuvos valiutinių išvestinių priemonių rinka per trejus metus susitraukė daugiau nei perpus. Lietuvoje valiutų rinkos apyvarta 2013 m. balandžio mėn. buvo 11,1 mlrd. JAV dolerių (arba per darbo dieną sudaromų sandorių vidutinė apyvarta siekė 0,5 mlrd. JAV dolerių). Valiutų apsikeitimo sandoriai sudarė 68 procentus, neatidėliotinieji sandoriai – 32 procentus mėnesio apyvartos (1 lentelė).

Valiutų rinkos dalyviai Lietuvoje daugiausia sandorių sudarė su kitais apklaustais bankais (72 %), o iš jų daugiausia su bankais nerezidentais (73 %). Sandoriai, sudaryti su kitomis finansinėmis institucijomis, siekė 3 procentus, o su nefinansinėmis institucijomis – 25 procentus.

Nors Lietuvos valiutų rinkoje daugiausia prekiaujama eurais, tačiau išvestinių finansinių priemonių, kurių viena valiutų yra litai, sudarytų sandorių apyvarta sudarė net 80 procentų (2 lentelė). Vyraujanti nelietuviškų valiutų euro ir dolerio pora sudarė 12 procentų sandorių.

Kitų išvestinių finansinių priemonių (valiutų palūkanų normų apsikeitimo, vienos valiutos palūkanų normų išvestinių sandorių) 2013 m. balandžio mėnesį nebuvo sudaryta.

Išankstiniai pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgos duomenys skelbiami TAB interneto svetainėje, kurioje pateikiami ir Lietuvos banko duomenys.

1 lentelė. Lietuvos valiutų rinkos apyvarta¹ pagal sandorius, sandorių dalyvius ir trukmę (nominaliosios arba sąlyginės sandorių sumos balandžio mėn.; mln. JAV dolerių)

Sandoriai / Sandorių dalyviai	2007		2010		2013
	Suma	Dalis; %	Suma	Dalis; %	Suma	Dalis; %
Neatidėliotinieji sandoriai	11 946,7	69	5 462,7	23	3 517,1	32
Su tyrime dalyvavusiais bankais	3 320,8	28	1 716,0	31	659,6	19
Su kitomis finansinėmis institucijomis	4 681,2	39	1 568,8	29	222,1	6
Su nefinansinėmis institucijomis	3 944,7	33	2 177,9	40	2 635,4	75
Išankstiniai sandoriai	220,6	1	363,4	0	49,1	0
Su tyrime dalyvavusiais bankais	99,6	45	336,3	93	6,5	13
Su kitomis finansinėmis institucijomis	92,8	42	8,6	2	16,2	33
Su nefinansinėmis institucijomis	28,1	13	18,5	5	26,4	54
Valiutų apsikeitimo sandoriai	5 171,3	30	17 995,9	74	7 507,3	68
Su tyrime dalyvavusiais bankais	4 225,9	82	17 308,9	96	7 283,6	97
Su kitomis finansinėmis institucijomis	471,0	9	273,6	2	93,2	1
Su nefinansinėmis institucijomis	474,4	9	413,4	2	130,5	2
Valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	-	-	400,0	2	-	-
Su tyrime dalyvavusiais bankais	-	-	200,0	50	-	-
Su kitomis finansinėmis institucijomis	-	-	-	-	-	-
Su nefinansinėmis institucijomis	-	-	200,0	50	-	-
Ne biržos pasirinkimo sandoriai	0,9	0	15,7	0	15,1	0
Su tyrime dalyvavusiais bankais	0,3	32	2,4	15	1,9	12
Su kitomis finansinėmis institucijomis	-	-	-	-	-	-
Su nefinansinėmis institucijomis	0,6	68	13,3	85	13,3	88
Iš viso valiutų rinka	17 339,5	100	24 237,8	100	11 088,6	100
Su tyrime dalyvavusiais bankais	7 646,6	44	19 563,7	81	7 951,5	72
Su kitomis finansinėmis institucijomis	5 245,0	30	1 851,0	8	331,5	3
Su nefinansinėmis institucijomis	4 447,8	26	2 823,1	12	2 805,6	25
Su vietiniais dalyviais	7 507,5	43	4 450,2	18	2 955,9	27
Su tarptautiniais dalyviais	9 831,7	57	19 386,5	80	8 132,9	73
Išankstiniai sandoriai	220,6	100	363,5	100	49,1	0
Iki 7 dienų	31,2	14	0,6	0	1,6	3
Nuo 7 dienų iki 1 metų	189,4	86	362,1	100	44,5	91
Nuo 1 metų	-	-	0,8	0	3,1	6
Valiutų apsikeitimo sandoriai	5 171,3	100	17 995,9	100	7 507,0	100
Iki 7 dienų	2 984,8	58	17 245,0	96	6 985,2	93
Nuo 7 dienų iki 1 metų	2 184,7	42	755,0	4	520,3	7
Nuo 1 metų	-	-	0,1	0	1,5	0

¹ Lentelėse apyvarta pakoreguota pašalinus besidubliuojančius sandorius tarp apklaustųjų bankų.

2 lentelė. Lietuvos valiutų rinkos apyvarta pagal valiutų poras (nominaliosios arba sąlyginės sandorių sumos balandžio mėn.; mln. JAV dolerių) 

Valiutų poros		2007		2010		2013
		Suma	Dalis; %	Suma	Dalis; %	Suma	Dalis; %
LTL/USD		628,5	4	237,6	1	239,9	2
LTL/EUR		9 692,0	56	19 669,1	81	8 496,1	77
USD/EUR		4 403,6	25	2 049,3	8	1 374,4	12
USD/GBP		39,2	0	29,1	0	2,8	0
USD/Kitos valiutos		0,0	0	594,3	2	71,4	1
EUR/Kitos valiutos		1 903,8	11	771,1	3	651,7	6
Kitos valiutų poros		672,3	4	887,4	4	252,3	2
Visos valiutų poros		17 339,5	100	24 237,8	100	11 088,6	100