Moneta, skirta Kaunui

Spausdinti Naujienų prenumerata

Monetos aversas

Monetos nacionalinėje pusėje – miesto panorama. Kompozicijos pirmajame plane – Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, už jos – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, Perkūno namas, centre – Kauno rotušė, šalia kyla Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios bokštai, fone ryškėja Kauno pilis. Dešinėje monetos pusėje – laikinosios sostinės modernizmo simboliai: Kauno centrinis paštas ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gamtos plastika monetos kairėje gyvai atsveria griežtas urbanistines formas. Kompozicijoje išdėstyti užrašai KAUNAS, LIETUVA, UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ logotipas, 2026 metai ir autoriaus inicialai. Apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių.

Monetos reversas

Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas.

Nominalas 2 eurai

Metalas lydinys

Skersmuo 25,75 mm

Masė (svoris) 8,50 g

Monetos rūšis proginė

Nacionalinės pusės dailininkas Tomas Dragūnas, bendrosios pusės dailininkas Luc Luycx

Briaunoje užrašas: LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ *

Išankstinio platinimo pradžia 2026-09-24

Išleidimo data 2026-10-01

Tiražas Bendras tiražas 0,5 mln. vnt., iš jo 5 000 vnt. BU kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje, 495 000 vnt. UNC kokybės monetų ritinėliuose.

Kaina BU kokybės monetos numizmatinėje pakuotėje – 12,00 Eur (su PVM); unc kokybės monetos keičiamos už nominalą

Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje

Monetos aprašymas

Moneta numizmatinėje pakuotėje

Ritinėlyje

Kaunas – miestas, kurio istorijoje ryškiai atsispindi Lietuvos valstybės raida. Nemuno ir Neries santakoje įsikūręs miestas šimtmečius augo kaip svarbus prekybos, amatų ir kultūros centras. Ypatingą reikšmę Kaunas įgijo 1919–1939 m., kai, tapęs laikinąja Lietuvos sostine, buvo šalies politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo šerdis.

Kauno architektūroje susipina skirtingų istorinių laikotarpių palikimas. Senamiestyje išlikę gotikos ir vėlesnių epochų architektūros ženklai – Kauno pilis, Vytauto Didžiojo bažnyčia, Perkūno namas, Rotušė ir kiti reikšmingi pastatai. Tarpukariu miestui sparčiai augant ir modernėjant, susiformavo savitas modernistinio Kauno architektūrinis veidas. Šio laikotarpio architektūra ir urbanistinė raida sulaukė tarptautinio pripažinimo – 2023 m. modernistinis Kaunas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kaunas savyje jungia kelis svarbius Lietuvos istorijos sluoksnius – nuo senojo miesto dviejų upių santakoje ir modernėjančios tarpukario sostinės iki šiandieninio gyvybingo Kauno. Puoselėdamas savo istorinį ir architektūrinį paveldą, miestas kartu nuolat keičiasi ir auga, išlikdamas vienu svarbiausių Lietuvos kultūros, mokslo ir ekonomikos centrų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2026-09-23