Lietuvos bankas

Įžanginis žodis

2021-iesiems persiritus į antrą pusę, jau galima tvirtai konstatuoti, kad Lietuvos fiskalinis atsakas į krizę buvo laiku, pamatuotas ir suteikė reikšmingą paramą tiek gyventojams, tiek verslui, o bankų sektorius, prisidedant ir Eurosistemai, atsilaikė prieš iššūkius. Tai lėmė, kad šalies realusis BVP pernai nesumažėjo, o šiais metais įsibėgėjus vakcinacijai sėkmingai pajudėjo atsigavimo link: pirmąjį pusmetį realiojo BVP augimas jau sudarė 4,8 proc., t. y. ekonomikos aktyvumo lygis viršijo buvusį prieš pandemiją. Naujausios, rudenį peržiūrėtos Lietuvos banko prognozės rodo, kad ekonomikos augimo greitis tebėra pakankamai spartus, nors brangstančių žaliavų ir gamybos bei tiekimo grandinėse pasireiškiančių trikdžių nulemtas infliacijos augimas kelia iššūkių.

Prie įtampos euro zonos finansų sistemoje sumažinimo reikšmingai prisidėjo Eurosistema, kuriai priklauso ir Lietuvos bankas, toliau įgyvendinusi specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ir kitas pinigų politikos priemones, kuriomis buvo palaikomos istoriškai žemos vyriausybių obligacijų palūkanų normos (per 2021 m. pirmus devynis mėn. Lietuvoje 10 m. VVP pajamingumo vidurkis tesiekė 0,1 %) ir palankios ūkio finansavimo sąlygos. Siekiant ir toliau užtikrinti palankias skolinimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams, vertybinių popierių pirkimus pagal SPPP numatyta vykdyti bent iki 2022 m. kovo pabaigos.

Tvarkytis su pandemijos sukeltais didžiausiais nuo praėjusios finansų krizės ekonominiais iššūkiais Lietuvai padeda sėkmingai išbandymą iki šiol atlaikęs šalies finansų sektorius, kuris yra gerai kapitalizuotas, turintis dideles likvidumo atsargas ir linkęs kredituoti verslą bei gyventojus ekonomikos atsigavimo laikotarpiu. Naujausi duomenys rodo, kad bankų paskolų tiek gyventojams, tiek verslui apimtis auga. Nors pastarųjų lygis dar nepasiekė priešpandeminio lygio, būsto paskolų teikėjai paklausa nesiskundžia, tad padidėjusią konkurenciją rodo mažėjančios paskolų maržos. Didėjęs skolinimas toliau palankiai veikė Lietuvos kredito unijų sektoriaus veiklą, daugėjo pelningai dirbančių kredito unijų.

Įvertinęs kaistančią situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas pasiūlė naujas priemones NT rinkos rizikoms mažinti. Nuo 2022 m. sausio 1 d. planuojama taikyti griežtesnį pradinio įnašo reikalavimą imantiems ne pirmą būsto paskolą. Be to, siekiant padidinti finansų sistemos atsparumą išaugusiai rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, nuo 2022 m. liepos 1 d. numatoma taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą kredito davėjų – bankų ir centrinių kredito unijų grupių – būsto paskolų portfeliui.

Finansų sistemos skaidrumas yra viena iš jos tvarumo sąlygų, todėl ir toliau daug dėmesio skiriame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos stiprinimui, įskaitant šiemet gegužės mėn. startavusį viešojo ir privačiojo sektorių bendrą projektą – Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Vienas iš pirmųjų jo darbų – centras operatyviai sutelkė bendradarbiavimui finansų įstaigas ir teisėsaugos institucijas, kad būtų užkirstas kelias gerai organizuotai sukčiavimo atakai.

Taip pat esame susikoncentravę į tolesnį finansinių technologijų sektoriaus brandos didinimą – ypač daug dėmesio skiriame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimams ir paslaugų kokybei, taip pat asmeninei vadovo atsakomybei stiprinti.

Toliau tęsėme darbus tobulindami duomenų valdymą banke – prestižiniuose tarptautinio žurnalo „Central Banking“ apdovanojimuose buvome įvertinti už kompleksinę Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA (angl. Data Management Maturity Program). Ją pasitelkdami per ateinančius ketverius metus planuojame reikšmingai pertvarkyti duomenų valdysenos sąrangą, ataskaitinių duomenų surinkimą, duomenų kaupimą ir analizę. Siekdamas lyderystės ir efektyvumo duomenų valdymo srityje, Lietuvos bankas nuolat bendradarbiauja su finansų rinkos dalyviais, informacinių technologijų įmonėmis ir visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis, skatina atvirą diskusiją dėl duomenų surinkimo sąrangos transformacijos – kviečia išsakyti savo nuomonę dėl duomenų valdymo ir aktyviai dalyvauti rengiant pokyčius. Apibendrinta informacija paskelbta atskirame diskusijų straipsnyje „Kaip tampama į duomenis orientuota organizacija: duomenų valdymo Lietuvos banke iniciatyvos“.

Tarp kasdienei gyventojų veiklai reikšmingų darbų galime įvardyti ir birželio mėn. bankų pasirašytą Lietuvos banko inicijuotą Tarpusavio supratimo memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo. Prižiūrint Lietuvos bankui, bankomatų tinklo plėtros projektas sparčiai juda į priekį, tad jau iki kitų metų vidurio pinigų išgryninimo vietų skaičius šalyje turėtų padvigubėti.

Šie metai buvo išskirtiniai ne tik dėl ekonomikoje tvyrojusių atsigavimo nuotaikų, bet ir dėl to, kad, praėjus septyniolika metų nuo ankstesnės pinigų politikos strategijos peržiūros, Eurosistema pristatė atnaujintą pinigų politikos strategiją ir ambicingą su klimato kaita susijusį veiksmų planą. Pabrėžtina, kad pirmą kartą išsakyti savo nuomonę ir prisidėti prie pakeitimų įgyvendinimo turėjo Lietuvos įstaigos ir organizacijos, dalyvavusios Lietuvos banko organizuotame „ECB klauso“ formato renginyje. Pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus numatome pertvarkyti ir finansinio turto investicijų portfelį.

Šiais metais Lietuvos bankas iš savo pelno į valstybės biudžetą pervedė 16,6 mln. Eur. Tai – didžiausia nuo 2012 m. Lietuvos banko į valstybės biudžetą pervesta suma. Ir toliau dirbsime, kad didėtų Lietuvos banko finansinis pajėgumas, o kartu ir banko įmokos į šalies biudžetą.

Išsamiau apie Lietuvos banko veiklą 2021 m. pirmąjį pusmetį kviečiame skaityti šiame leidinyje.

 

Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas



1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais siekia pagrindinio pinigų politikos tikslo – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Liepos mėn. paskelbtoje naujoje pinigų politikos strategijoje nustatyta, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas tada, kai infliacija vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. dydžio (plačiau apie strategijos peržiūros rezultatus galima susipažinti toliau pateiktame intarpe).

Įvertinusi COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius euro zonos ekonomikai, šį pusmetį ECB valdančioji taryba dar labiau sustiprino skatinamąjį pinigų politikos pobūdį. Birželio mėn. posėdžio metu ECB valdančioji taryba nusprendė, kad pirkimai pagal SPPP šių metų trečiąjį ketvirtį, taip pat kaip ir antrąjį ketvirtį, turėtų būti vykdomi gerokai sparčiau negu per šių metų pirmus mėnesius. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams ir atsverti neigiamą pandemijos sukeltos krizės poveikį infliacijos euro zonoje raidai. Atsižvelgiant į šiek tiek pagerėjusias finansavimo sąlygas ir infliacijos perspektyvą, rugsėjo mėn. posėdžio metu buvo nuspręsta, kad pirkimai pagal SPPP šių metų ketvirtąjį ketvirtį bus vykdomi šiek tiek lėčiau nei du ankstesnius ketvirčius.

Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2020 m. ir jų prognozės

(pokytis per metus, %)

2020

2021

2022

2023

Realusis BVP

–6,5

5,0

4,6

2,1

SVKI

0,3

2,2

1,7

1,5

Nedarbo lygis

7,9

7,9

7,7

7,3

Atlygis vienam samdomajam darbuotojui

–0,7

3,5

2,9

2,5

Šaltinis: 2021 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.

ECB valdančioji taryba, atsižvelgdama į nustatytą naują infliacijos tikslą, atnaujino ir palūkanų normų ateities gaires. Jose nurodoma, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol Valdančioji taryba neįsitikins, kad: 1) infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasieks 2 proc. lygį ir užtikrintai bus ties juo iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos; 2) grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. lygiu. Dėl to gali prireikti pereinamojo laikotarpio, kuriuo infliacija būtų šiek tiek didesnė už dabartinį tikslą. Svarbu paminėti, kad rinkos analitikai ir toliau tikisi, kad ECB nustatytos trumpalaikės palūkanų normos nedidės dar bent keletą metų.

Skatinamosiomis pinigų politikos operacijomis (turto pirkimai ir tikslinis refinansavimas) sukaupta apimtis ir trumpalaikių palūkanų normų raida nuo 2014 m.

Nuo 2021 m. sausio iki rugpjūčio mėn. Eurosistema į finansų rinką įliejo 1 112 mlrd., o Lietuvos bankas – 0,6 mlrd. Eur sumą. Tam daugiausia panaudotos šios pinigų politikos priemonės: išplėstinė turto pirkimo programa, jau minėta SPPP ir tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.

Nuo 2021 m. sausio iki rugpjūčio mėn. Eurosistema per refinansavimo operacijas įliejo 418,4 mlrd. Eur. Sandorių šalys vasaros pabaigoje buvo pasiskolinusios 2 211,5 mlrd., iš jų per ilgesnės trukmės operacijas, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, – 2 211,4 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas buvo pasiskolinusios 1,2 mlrd. Eur. Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos banko sandorių šalys nesinaudojo ribinio skolinimosi ir indėlių galimybe.

Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis reikšmingai išaugo – 694 mlrd. Eur (iki 4 398 mlrd. Eur). Didžiąją pokyčio dalį (569 mlrd. Eur) sudarė pirkimai pagal SPPP. Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis sudarė 12,4 mlrd. Eur: 6 mlrd. Eur (padidėję 1 mlrd. Eur) Lietuvos Respublikos VVP ir 6,4 mlrd. Eur (sumažėję 1,4 mlrd. Eur) Europos institucijų obligacijų portfeliai.

Skatinamosios Eurosistemos pinigų politikos priemonės ir toliau prisideda prie to, kad paskolų palūkanų normos euro zonoje yra žemo lygio. Eurosistemos turto pirkimo programos prisidėjo prie ganėtinai stabilių ar net sumažėjusių euro zonos vyriausybių (įskaitant ir Lietuvos) skolinimosi išlaidų. Naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinės palūkanų normos euro zonoje nuosekliai mažėjo nuo 2014 m. vidurio, o per COVID-19 pandemiją jos reikšmingai nepasikeitė (naujų būsto paskolų šiek tiek sumažėjo) ir vis dar yra vienos mažiausių per visą istoriją. Lietuvoje per pastarąjį pusmetį vidutinė paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų norma šiek tiek sumažėjo, o būsto paskolų – liko stabili. Nepaisant to, vidutinės palūkanų normos Lietuvoje ir toliau yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje. Prie to prisideda aukšta koncentracija bankų sektoriuje ir kiti veiksniai[1]
[1] Plačiau apie smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo situaciją Lietuvoje skaitykite čia.
. Tačiau tikėtina, kad paskolų palūkanų normos Lietuvoje ir euro zonoje būtų dar didesnės, jeigu Eurosistema nevykdytų skatinamosios pinigų politikos.

PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis.

2021 m. liepos 8 d. ECB valdančioji taryba paskelbė Eurosistemos pinigų politikos strategijos peržiūros rezultatus. Pagrindiniai strategijos peržiūros rezultatai apima šiuos aspektus: 1) patvirtintas simetrinis 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas; 2) pabrėžta, kad SVKI tebėra tinkamas kainų matas ir rekomenduojama į šį indeksą ilgainiui įtraukti su savininkų gyvenamaisiais būstais susijusias vartojimo išlaidas; 3) patvirtintas ambicingas su klimato kaita susijęs veiksmų planas.

Kainų stabilumas bus palaikomas tiek standartinėmis, tiek nestandartinėmis priemonėmis, siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų 2 proc. dydžio. Naujasis apibrėžimas yra aiškesnis nei anksčiau buvusi formuluotė „mažiau, bet arti 2 proc.“. Šis naujasis tikslas yra simetrinis, o tai reiškia, kad nukrypimas nuo jo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas. Kaip ir anksčiau, ECB nustatomos palūkanų normos ir toliau bus pagrindinė pinigų politikos priemonė. Tačiau, kai ekonomikoje priartėjama prie faktinės apatinės nominaliųjų palūkanų normų ribos (angl. effective lower bound), prireikia stiprių arba ilgą laiką vykdomų skatinamojo pobūdžio pinigų politikos veiksmų, kad neįsitvirtintų neigiamas nuokrypis nuo infliacijos tikslo. Dėl šios priežasties, kaip ir anksčiau, bus taikomos ir nestandartinės priemonės, tokios kaip ateities gairės, turto pirkimai ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos. Strategijos peržiūros metu pripažinta, kad, aktyviai taikant įvairias priemones, gali susidaryti ir pereinamieji laikotarpiai, per kuriuos infliacija būtų šiek tiek didesnė nei siekiamo 2 proc. lygio.

Nors SVKI ir toliau yra tinkamas matas kainų stabilumui vertinti, pripažinta, kad su savininkų gyvenamaisiais būstais susijusių išlaidų įtraukimas į SVKI geriau parodytų namų ūkiams aktualios infliacijos lygį. Šis lūkestis buvo dažnai išsakomas per „ECB klauso“ renginius įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. ECB kreipėsi į EK su prašymu kuo greičiau sukurti naują (arba papildyti dabar skaičiuojamą) SVKI, įtraukiant naujo būsto įsigijimo kainas[2]
[2] Greta naujo būsto įsigijimo kainų, taip pat būtų įtraukiamos ir kapitalinio remonto, būsto draudimo bei kitos su būsto įsigijimu ar nuosavybės teisėmis susijusios išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai.
ir taikant grynąjį įsigijimo metodą (angl. net acquisition approach)[3]
[3] Remiantis grynuoju įsigijimo metodu, į SVKI būtų įtraukiamos faktinės sandorių kainos, o ne apskaičiuoti duomenys.
. Kadangi šių išlaidų įtraukimas yra ne vienus metus truksiantis projektas, pereinamuoju laikotarpiu Valdančioji taryba į savo platesnį papildomų infliacijos rodiklių rinkinį įtrauks ir pirminius savininkų gyvenamojo būsto išlaidų įverčius, kurie padės įvertinti būstui skirtų išlaidų poveikį infliacijai.

ECB valdančioji taryba pripažino, kad klimato kaita veikia kainų stabilumą, ir atsižvelgusi į tai įsipareigojo įgyvendinti ambicingą su klimato kaita susijusį veiksmų planą. Nors vyriausybės ir parlamentai yra tiesiogiai atsakingi už veiksmus kovojant su klimato kaita, tačiau ECB taip pat pripažįsta būtinybę dar labiau integruoti įvairius klimato kaitos klausimus į savo veiklos sritis. Pavyzdžiui, numatyta išplėsti su klimato kaita susijusius analitinius pajėgumus makroekonominio modeliavimo, statistikos bei pinigų politikos srityse ir įtraukti klimato kaitos aspektus į pinigų politikos operacijas tokiose srityse kaip informacijos atskleidimas, rizikos vertinimas, įkaito sistema ir bendrovių sektoriaus turto pirkimai.

Nuspręsta ateityje pinigų politikos strategijos peržiūras atlikti reguliariai. Kitas strategijos vertinimas numatomas 2025 m.


2.Ūkio raida ir prognozės

Antrasis karantinas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros. Lietuvos BVP šių metų pirmąjį pusmetį buvo 4,8 proc. didesnis nei prieš metus. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį ketvirčiais fiksuotas ekonomikos augimas (atitinkamai 2,1 ir 2,0 %) rodo, kad Lietuvos įmonės sugebėjo tinkamai pasirengti naujai pandemijos bangai, ypač atsižvelgiant į tai, kad bene visą pirmąjį ketvirtį dalies ekonomikos sektorių veikla buvo apribota, taikomi gyventojų judėjimo ribojimai. Įmonių atsparumas kartu su valdžios sektoriaus parama verslui ir namų ūkiams, sėkminga eksportuotojų veikla ir nedidelė ekonomikos priklausomybe nuo labiausiai apribotų ir paveiktų ekonominių veiklų – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – buvo svarbiausi veiksniai, leidę ekonomikai augti. Privačių įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį ekonomikos sugeneruotas likutinis perteklius ir mišriosios pajamos[4]
[4] Nacionalinių sąskaitų sistemoje likutinis perteklius apibrėžiamas kaip skirtumas tarp ekonomikos sukurtos pridėtinės vertės ir atlygio darbuotojams bei kitų gamybos mokesčių (atėmus subsidijas). Mišriosiomis pajamomis vadinamos namų ūkių sektoriaus nekorporuotų įmonių (savarankiškai dirbančių asmenų) pajamos, kurioms būdingos tiek darbo užmokesčio, tiek pelno iš veiklos, kurią asmuo atliko kaip verslininkas, savybės. Daugiau informacijos čia.
buvo 1,6 proc. didesnės nei prieš metus, o atlygis darbuotojams padidėjo 12,4 proc. Didėjančios pajamos ir mažinami apribojimai gerino namų ūkių ir įmonių nuotaikas bei lūkesčius, pasireiškusius per grįžimą prie įprastesnės vartojimo struktūros ir atsargų atkūrimo bei spartų importuojamų prekių ir paslaugų augimą. Vis dėlto augantis importas kartu su sparčiau, nei prognozuota, brangstančiomis prekėmis ir paslaugomis lems šiek tiek lėtesnį ekonomikos augimą šiais metais. Prognozuojama, kad realusis BVP šiais metais bus 4,9 proc. didesnis nei 2020 m., o kitais metais augs 3,5 proc. Šias prognozes vis dar tebegaubia didelis neapibrėžtumas dėl tolesnės COVID-19 pandemijos raidos ir su ja susijusių aplinkybių. Ekonomikos raidai įtaką gali daryti ir vis pasireiškiantys gamyboje naudojamų žaliavų ir tarpinių produktų tiekimo grandinių trikdžiai bei geopolitiniai veiksniai.

Lietuvoje nuo šių metų kovo mėn. metinė infliacija ėmė pastebimai didėti ir pastaruosius pora mėnesių vidutiniškai sudarė 4,6 proc. Padidėjusi infliacija atspindi spartų tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikos atsigavimą ir dėl susidariusių pasiūlos ir paklausos disbalansų išaugusių žaliavų ir kai kurių gamybos komponentų, pavyzdžiui, puslaidininkių, kainas. Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi atsigavusios naftos kainos, žema palyginamoji jų bazė ir pakilusios įvairių kitų žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainos. Tai turi įtakos spartesniam degalų, pramonės prekių ir administruojamųjų kainų didėjimui. Tikėtina, kad tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų pradžioje metinė infliacija vis dar bus padidėjusi. Tam reikšmingą įtaką darys situacija žaliavų rinkoje – įtampa tiekimo grandinėse šiemet, tikėtina, dar bus jaučiama. Susiformavę tiekimo trikdžiai yra laikini ir, atkūrus panašaus lygio į buvusią iki pandemijos pusiausvyrą tarp žaliavų paklausos ir pasiūlos, daugelio žaliavų kainos ateityje turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 3,3, o kitais metais – 2,6 proc.

BVP bei infliacija 2020 m. ir prognozės 2021–2022 m.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.


3.Finansinis stabilumas

Itin didelis aktyvumas būsto rinkoje gali lemti netvarų kainų augimą, o kainų korekcija turėtų neigiamų pasekmių namų ūkiams, NT vystytojams ir kredito įstaigoms. 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. būstų buvo parduota 32 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m. Aktyvumas būsto rinkoje ypač išaugo 2021 m. antrąjį ketvirtį – būstų parduota 79,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (tam įtakos turėjo ir per pirmąjį karantiną gerokai sumažėjęs pardavimų skaičius) ir 28,4 proc. daugiau nei priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. antrąjį ketvirtį. Vasaros mėnesiais pardavimų skaičius mažėjo, tačiau, palyginti su istoriniais skaičiais, aktyvumas vis dar yra aukštas. Statistikos departamento duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2021 m. antrąjį ketvirtį paspartėjo iki 13,3 proc. (1,3 proc. p. daugiau nei prieš ketvirtį) ir buvo sparčiausias nuo 2008 m., o naujausiais rugpjūčio mėn. Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenimis, augimo tempas sudarė 16–18 proc. Santykinių rodiklių, statistinių filtrų ir ekonometrinių modelių įverčių mediana rodo, kad būsto kainos šiuo metu fundamentalias vertes viršija 7 proc. Palyginti su atitinkamais istoriniais vertinimais, svyravusiais iki 20–50 proc., toks rodiklis nėra didelis, tačiau rinka kaista. Nors dideliam aktyvumui būsto rinkoje daro įtaką tokie veiksniai kaip dėl pandemijos pasikeitę gyventojų būsto poreikiai, didėjančios pajamos bei santaupos ir dėl to reikšmingai neprastėjantis įperkamumas net ir sparčiai augant kainoms, tolesnis aukštas aktyvumas būsto rinkoje lemtų didesnį kainų atotrūkį nuo fundamentalių verčių ir didintų kainų korekcijos tikimybę. Esant tokiai situacijai, dėl didelio aktyvumo būsto rinkoje susikaupusios rizikos gali materializuotis keliais skirtingais kanalais: pernelyg didele įsipareigojimų našta būsto paskolų gavėjams suprastėjus jų finansinei padėčiai; išaugusiais NT vystytojų ir statybos įmonių nuostoliais susitraukus NT paklausai ir veiklos finansavimui; kredito įstaigų nuostoliais klientams susidūrus su mokumo problemomis ir (arba) nuvertėjus įkeistam NT.

Būsto sandorių skaičiaus ir būsto kainų metiniai pokyčiai

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Statistikos departamentas.

Kredito augimas šalyje šiek tiek paspartėjo – būsto kreditavimas dar suaktyvėjo, augo įmonių tarpusavio įsipareigojimai, tačiau PFĮ paskolų įmonėms portfelis tebėra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją. 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą) metinis augimo tempas sudarė 2,1 proc., t. y. buvo 1,4 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Tam didžiausią įtaką darė per ketvirtį beveik 24 proc. išaugusios įmonių tarpusavio paskolos ir aktyvesnis naujų PFĮ paskolų teikimas. Dėl išaugusių naujų paskolų srautų PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelis pradėjo augti – 2021 m. rugpjūčio pabaigoje portfelis buvo 1,2 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Būsto paskolų portfelis toliau sparčiai augo ir rugpjūčio pabaigoje buvo 11,1 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Toks būsto paskolų portfelio augimo tempas yra sparčiausias nuo 2009 m. ir vienas didžiausių ES. Naujų paskolų srautai išaugo visų paskolų segmentuose – tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms 3 mėn. srautas rugpjūčio mėn. buvo 26, namų ūkių vartojimui bei kitoms reikmėms – 19, būstui – net 46 proc. didesnis nei vidutinis šių paskolų ketvirčio srautas 2019 m. Be to, būsto paskolų srauto augimo tempas tolsta nuo BVP augimo tempo, tad metinis būsto paskolų srauto ir BVP santykis 2021 m. antrąjį ketvirtį buvo 0,4 proc. punkto didesnis nei prieš ketvirtį ir sudarė 3,8 proc. – buvo didžiausias nuo 2009 m.

Metinis paskolų portfelio augimas        

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Paskolų ne finansų įmonėms portfeliui tebesant gerokai sumažėjusiam (jo dydis 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo panašios apimties kaip 2016 m.) ir finansiniam ciklui – sulėtėjimo fazėje, Lietuvos bankas 2021 m. rugsėjo 28 d. paliko galioti pandemijos pradžioje iki 0 proc. sumažintą AKR normą. Siekiant ateityje tikslingiau reaguoti į kylančias rizikas, Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimai dėl makroprudencinių kapitalo rezervų taikymo perkelti į nacionalinę teisę, 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmus atnaujintas Lietuvos banko kapitalo rezervų sudarymo taisykles[5]. Šios taisyklės leidžia Lietuvos bankui vieną iš papildomų kapitalo reikalavimų – sisteminės rizikos rezervą (SRR) – taikyti skolinimui konkretiems sektoriams. Matmenis, pagal kuriuos Lietuvos bankas galės nustatyti sektorius SRR taikymui, nustato EBI patvirtintos gairės[6], pavyzdžiui, sektorius galėtų apimti gyvenamuoju arba komerciniu NT užtikrintas paskolas visoje Lietuvoje arba tik konkrečioje teritorijoje, dėl kurių kyla sisteminė rizika finansų sektoriui. Be to, maksimalus leistinas taikyti kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydis yra padidintas nuo 2 iki 3 proc., naujos taisyklės leidžia taikyti ir iki 1 proc. punkto didesnį kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervą, nei yra taikomas jų patronuojantiesiems bankams. Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas ir SRR privalės būti taikomi skirtingoms rizikoms riboti, ir šių rezervų normų suma negalės viršyti 5 proc.[7]
[7] Didesnis kaip 5 proc. bendras kapitalo reikalavimas galės būti nustatomas tik gavus EK sutikimą.
Pakeitimais taip pat supaprastinta AKR normos nustatymo procedūra – ciklinė sisteminė rizika bei AKR normos tinkamumas ir toliau bus vertinama kas ketvirtį, tačiau Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl AKR normos nustatymo bus priimamas ne kiekvieną ketvirtį, kaip anksčiau, bet tik tada, kai AKR norma yra keičiama.
Atsižvelgdamas į padidėjusią riziką, kad būsto rinkoje gali susiformuoti disbalansų, Lietuvos bankas siūlo naujas priemones NT rinkos rizikoms mažinti: griežtesnį pradinio įnašo reikalavimą imantiems ne pirmą būsto paskolą bei papildomą 2 proc. kapitalo rezervą kredito davėjų būsto paskolų portfeliui. Remiantis šiuo siūlymu, Atsakingojo skolinimo nuostatuose būtų numatyti griežtesni kreditingumo reikalavimai tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų – siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis. Šis reikalavimas nebūtų taikomas tais atvejais, kai jau turimų būsto paskolų esamas LTV yra mažesnis už 50 proc. Lietuvos bankas taip pat ketina būsto kredito davėjams (reikšmingo dydžio būsto paskolų portfelius turintiems bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio SRR normą būsto paskolų portfeliui. Planuojama, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai galėtų įsigalioti 2022 m. sausio 1 d., o sektorinio SRR norma būtų taikoma nuo 2022 m. liepos 1 d.[8]
[8] Apie numatomą sprendimą dėl sektorinio SRR, remiantis Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių V skyriaus I skirsniu, iš anksto informuota Europos sisteminės rizikos valdyba bei kitos institucijos ir, remiantis Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 5 straipsniu, – ECB.

4.Finansų sektoriai

Bankų sektorius toliau dirbo pelningai, paskolų portfelis augo, jo kokybė gerėjo. Bankų sektoriaus 2021 m. pirmojo pusmečio uždirbtas pelnas buvo beveik 20 proc. didesnis negu 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu ir sudarė 153 mln. Eur. Bankų pelno augimui didelę įtaką darė paskolų vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas. Visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius kapitalo pakankamumo reikalavimus, bankų likvidumo situacija buvo labai gera, o sektoriaus vidutinis sverto rodiklis daugiau nei dvigubai viršijo minimalią ribą. 2021 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelį labiausiai augino būsto paskolos, o bankų suteiktų paskolų kokybė toliau gerėjo. Nors pagrindinis bankų finansavimosi šaltinis – indėliai – šiek tiek susitraukė, gyventojų indėliai ir toliau reikšmingai augo. Vienu didžiausių pusmečio iššūkių tapo gerai organizuotos sukčiavimo atakos, su kuriomis susidūrė Lietuvoje veikiantys bankai ir jų klientai, o tai didino bankų operacinę riziką. Jas suvaldyti padėjo glaudus institucijų bendradarbiavimas, kurį koordinavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Plačiau skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.

Aukštą bankų kapitalo pakankamumo rodiklio užtikrinimą (2021 m. liepos 1 d. duomenimis, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 24,5 %) lėmė ir tai, kad ECB dar 2020 m. pabaigoje rekomendavo visiems bankams apsvarstyti galimybę nepaskirstyti dividendų ir nustatė ribojimus dividendų mokėjimui iš sukaupto 2019–2020 m. pelno. Atsižvelgdami į ECB rekomendaciją, dividendus už 2020 m. mokėjo tik du ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai: AB SEB bankas – 47 mln. Eur (50 % 2020 m. pelno) ir AB Šiaulių bankas – 3,3 mln. Eur (7,7 % 2020 m. pelno), o visi kiti bankai dividendų už 2020 m. neišmokėjo. Taigi, bankai didžiąją 2020 m. uždirbto pelno dalį skyrė kapitalui stiprinti, dėl to metų pradžioje bankų kapitalo bazė padidėjo 256 mln. Eur, o bankų kapitalo pakankamumo rodiklis – 2,2 proc. punkto.

Bankų turtas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Aktyvus skolinimas toliau palankiai veikė Lietuvos kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatą – per šių metų pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 5,2 mln. Eur grynojo pelno (1,8 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu). Daugėjo pelningai dirbančių kredito unijų. Reikšmingiausią turto dalį (75 %) sudarė suteiktos paskolos, kurių dalis kredito unijų turto struktūroje nuo šių metų pradžios padidėjo 6,1 proc. punkto. Apžvelgiamu laikotarpiu dvi persitvarkančios kredito unijos kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo. Plačiau skaitykite Kredito unijų veiklos apžvalgoje.

2021 m. pirmąjį pusmetį draudimo rinka išaugo 6,5 proc. – iki 501 mln. Eur. 2020 m. stipriai pandemijos paveikta ne gyvybės draudimo rinka šiais metais atsigavo ir augimo tempu beveik prisivijo gyvybės draudimo rinką: gyvybės draudimo įmokos padidėjo 7,1 proc. (iki 151 mln. Eur), o ne gyvybės draudimo  – 6,3 proc. (iki 350 mln. Eur). Tvirtą lyderio poziciją gyvybės draudimo rinkoje užimantis investicinis gyvybės draudimas ir toliau didino savo apimtį: sudarytų šio draudimo sutarčių skaičius išaugo 36, o gautų įmokų suma – 11 proc. (iki 100 mln. Eur). Dviejų didžiausių ne gyvybės draudimo rūšių apimčių pokyčiai išsiskyrė: kasko draudimo apimtis reikšmingai išaugo (draudimo įmokos padidėjo 9 % – iki 82 mln. Eur), o transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokų suma dar sumažėjo 2,5 proc. – iki 111 mln. Eur. Visos draudimo įmonės vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus ir uždirbo beveik 28 mln. Eur pelno. Lietuvoje veikianti 101 draudimo brokerių įmonė, kurių turtas sudarė 42,7 mln. Eur, taip pat veikė pelningai ir uždirbo 6,4 mln. Eur pelno. Plačiau skaitykite Draudimo rinkos apžvalgoje.

2021 m. pirmąjį pusmetį EPĮ ir MĮ įvykdytų mokėjimo operacijų suma perkopė 120 mlrd. Eur. Bendra sektoriaus atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 121,8 mlrd. Eur ir per ketvirtį išaugo 44,5 proc., o palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, – 5,7 karto. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 208,2 mln. Eur pajamų arba 167,7 mln. Eur (5,1 karto) daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį: 94 proc. šių pajamų teko EPĮ, 6 proc. – MĮ. Didėjo ir sektoriaus drausmė – visos EPĮ ir MĮ vykdė nuosavo kapitalo reikalavimą. Sektoriuje aktualiausios ir toliau yra pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos priežiūrinės sritys, taip pat koncentruojamasi ir į vidaus kontrolės reikalavimų laikymąsi bei atitikties stiprinimą. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos rodikliai).

EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos ir licencijų skaičius

Šaltinis: Lietuvos bankas.

II ir III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas išaugo šeštadaliu. Per šių metų pirmąjį pusmetį tiek II, tiek III pakopos PF turtas padidėjo šeštadaliu ir pasiekė atitinkamai 5 242 mln. ir 194 mln. Eur. Vidutinis svertinis II pakopos PF vieneto vertės pokytis apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 11,41, o III pakopos PF – 8,23 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį įsteigtas vienas naujas „Luminor tvari ateitis index“ III pakopos PF, sieksiantis investuoti į tvarumo kriterijus atitinkančias bendroves. Nagrinėjamu laikotarpiu tiek KIS, tiek informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinka augo. KIS rinkoje investicinių vienetų vertės vidutiniškai didėjo po 10,64, o informuotiesiems investuotojams skirtų KIS turtas – 17,59 proc. Išsamiau skaitykite PF rinkos apžvalgą ir KIS rinkos apžvalgą.

PF ir KIS rinkų palyginimas pagal sukauptą turtą ir dalyvių skaičių

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje – rekordinis augimas. Sutelktinis finansavimas tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. 2021 m. pirmąjį pusmetį per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma viršijo visą 2020 m. finansuotą sumą 33,38 proc., arba 13,17 mln. Eur, ir sudarė 52,62 mln. Eur. Išsamiau apie sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinką skaitykite apžvalgoje.

Sutelktinis finansavimas Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Tarpusavio skolinimo platformų operatorių vartojimo kredito portfelis reikšmingai išaugo. Tarpusavio skolinimo platformų operatorių vartojimo kredito portfelis 2021 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2020 m. atitinkamu pusmečiu, padidėjo ketvirtadaliu ir sudarė 67,40 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjų (ne kreditų įstaigų) vartojimo kredito portfelis apžvelgiamu laikotarpiu išaugo 3 proc. ir sudarė 610,35 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai kartu sudarė daugiau nei 111 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir vartotojams paskolino 222,34 mln. Eur. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai ir Vartojimo kredito davėjų veiklos apžvalga.

Valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių sektorius buvo pelningas, šių įmonių veikla stabili. Plačiau – Lietuvos banko interneto svetainėje (valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).

Lietuvos bankas skatina tvarią kapitalo rinkos plėtrą. 2021 m. pirmąjį pusmetį atliktos kapitalo rinkos dalyvių ir investuotojų apklausos, siekiant išsiaiškinti, kas galėtų pagerinti finansinių produktų savybes, likvidumą, palengvintų finansinių priemonių emisijų viešą leidimą ir jų įtraukimą į biržos prekybos sąrašą. 2021 m. antrąjį pusmetį, įvertinus apklausų rezultatus ir Lietuvos banko įžvalgas, bus sudarytas kapitalo rinkos skatinimo priemonių planas.


5.Priežiūra

Tiek Lietuvos banko, tiek ECB įvairūs veiksmai, kurių buvo imtasi pandemijos poveikiui amortizuoti, davė teigiamų rezultatų – finansų rinkos dalyviai sėkmingai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau ir toliau turi būti budrūs: stebėti situaciją ir pokyčius, vengti nepriimtinos rizikos. Lietuvos bankas toliau intensyviai stebi finansų sektorių veiklą bei būklę ir prireikus laiku imsis veiksmų, siekdamas pažaboti neapdairią veiklą ar pernelyg didelę norimą prisiimti riziką. Lietuvos bankas daugiau dėmesio skiria finansų rinkos dalyvių kibernetiniam saugumui: vertina kredito įstaigų ir EPĮ operacinio atsparumo gebėjimus, rengia mokymus, teikia konsultacijas.

Priežiūriniai veiksmai ir poveikio priemonės

Graphical user interface

Description automatically generated

Apžvelgiamu laikotarpiu išduota 17 veiklos (bankų, EPĮ, MĮ ir valdymo įmonių) licencijų, į viešuosius sąrašus (Sutelktinio finansavimo, Tarpusavio skolinimo platformų operatorių, Vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų, Valiutos keityklos operatorių) įrašyta 17 įmonių. Panaikintos 4, pakeistos 3 licencijos, 5 įmonės išbrauktos iš viešųjų sąrašų. Atlikus vertinimo procedūras, pritarta 136 vadovų kandidatūroms, atlikti 19 finansų rinkos dalyvių kvalifikuoto įstatinio kapitalo įsigijimo vertinimų.

Išduotų naujų licencijų ir veiklos leidimų struktūra

(2021 m. sausio–rugpjūčio mėn.)

Lietuvos bankas, koncentruodamasis į FinTech sektoriaus brandos didinimą, vidaus kontrolės svarbą, atitikties kultūrą, akcentuodamas tai, kad verslo plėtros tempas turi atitikti įmonių pasirengimą vykdyti veiklos reikalavimus, o jis pirmiausia priklauso nuo įmonių vadovų tinkamo įsitraukimo, 2021 m. pirmąjį ketvirtį kreipėsi į EPĮ bei MĮ vadovus ir išdėstė savo lūkesčius dėl įstaigų valdymo, vidaus kontrolės bei atitikties kultūros stiprinimo (plačiau žr. čia) ir ėmėsi ir kitų priemonių. 2021 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas pradėjo išsamesnę analizę, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip EPĮ ir MĮ vadovams sekasi minėtus lūkesčius įgyvendinti.

Itin svarbi efektyvios priežiūros sritis yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencija. Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į galimas PPTF rizikas ir PPTF prevencijos reikalavimų svarbą, organizuoja susitikimus, teikia konsultacijas ir atlieka patikrinimus. 2021 m. gegužės 17 d. savo veiklą pradėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, jo veikloje aktyviai dalyvauja Lietuvos bankas, siekdamas stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą PPTF prevencijos srityje. Įgyvendindama Veiksmų plane dėl visapusiškos Europos Sąjungos PPTF prevencijos politikos nustatytus įsipareigojimus, 2021 m. liepos 20 d. EK paskelbė keturių teisės aktų paketą – juo siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse PPTF prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos būtų taikomos ir įgyvendinamos vienodai. Numatyta įsteigti bendrą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros instituciją (AMLA), kuri koordinuos veiksmus su ES valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis, įskaitant ir Lietuvos banką, o kai kurių finansų įstaigų priežiūra galėtų būti tiesiogiai vykdoma AMLA.

Siekdamas įvertinti, ar finansų įstaigų sugriežtintos PPTF prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) nemažina finansinių paslaugų prieinamumo tam tikroms vartotojų grupėms, Lietuvos bankas atlieka tyrimą. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, bus siūlomos galimos PPTF rizikos valdymo praktikos gerinimo priemonės, kurios mažintų finansinės atskirties riziką.

Lietuvos bankas kuria pažangią ir patrauklią finansų sistemos reguliacinę priežiūrinę aplinką: klausia rinkos dalyvių nuomonės apie priežiūros veiklą, vertina pastebėjimus, įsiklauso į rinkos dalyvių lūkesčius; glaustai ir patogiai skelbia pagrindines žinutes apie atskirų finansų sektorių aktualijas; konsultuoja reguliavimo klausimais bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje, gilinasi į RegTech sprendimus: įdiegė el. licencijavimo priemonę, sukūrė sprendimą, kuris leistų automatizuoti finansų rinkos dalyvių atskaitomybę, dirba su SupTech priemonėmis. Siekdamas didesnio patogumo vartotojams ir finansų įstaigoms, ginčų nagrinėjimą perkėlė į el. erdvę. Per Elektroninius valdžios vartus gyventojai gali pateikti ne tik prašymą nagrinėti ginčą, bet ir papildomus dokumentus, taip pat stebėti ginčo būseną ir gauti informaciją apie priimtą sprendimą dėl ginčo esmės. Šiais metais pradėta skelbti informacija apie Lietuvos banko vykdomą finansinių paslaugų priežiūrą. Apžvalgoje analizuojami svarbiausi Lietuvos banko finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros ataskaitinio laikotarpio įvykiai ir priežiūriniai veiksmai.2021 m. pirmąjį pusmetį paskelbtoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaromoje priežiūros institucijų pažangumo švieslentėje Lietuvos bankas pripažintas pažangiausia Lietuvos priežiūros institucija.


6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas išnagrinėjo 230 ginčų, kilusių dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo. Daugiausia šių ginčų (143) kilo su draudimo įmonėmis – jie sudarė 62 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Ginčai su bankais sudarė 24, o su kitais finansų rinkos dalyviais – 14 proc. Palyginus su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, kai buvo išnagrinėti 259 vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčai, matyti, kad reikšmingai sumažėjo nesutarimų su draudimo įmonėmis (17 %), tačiau 6 proc. padaugėjo ginčų su bankais ir 33 proc. – su kitais finansų rinkos dalyviais.

Ginčai pagal finansų rinkos dalyvio tipą

Daugiausia nesutarimų (142), kaip įprasta, kilo dėl ne gyvybės draudimo sutarčių vykdymo: šių metų pirmąjį pusmetį jie sudarė net 62 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Ginčo šalys dažniausiai nesutarė dėl turto draudimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kasko draudimo sutarčių. Pirmąjį pusmetį išnagrinėti atitinkamai 18, 41 ir 59 dėl šių sutarčių kilę ginčai. Su mokėjimo paslaugų teikimu buvo susiję 21 proc. nesutarimų, 8 proc. išnagrinėtų ginčų kilo dėl kreditavimo paslaugų, 9 proc. – dėl gyvybės draudimo, indėlių, investicinių ir kitų paslaugų.

Aptariamu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 59 sprendimus dėl ginčo esmės: dviem atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai patenkinti, kitais atvejais priimti vartotojams nepalankūs sprendimai. Finansų rinkos dalyviai įgyvendino vieną iš dviejų rekomendacinių sprendimų. Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.

Net 27 proc. visų per pusmetį išnagrinėtų ginčų buvo baigti šalims pasiekus susitarimą arba finansų rinkos dalyviui patenkinus vartotojų reikalavimus. Pasiekti 62 taikūs susitarimai – aukščiausias Lietuvos banke fiksuotas rodiklis per vieną pusmetį. Aktyvus ginčo šalių skatinimas ginčus spręsti taikiu būdu šiuo metu yra Lietuvos banko prioritetas nagrinėjant vartojimo ginčus. Šalims pasiekus taikų sprendimą – operatyviau patenkinami vartotojų lūkesčiai, palaikomas finansinių paslaugų teikėjų ir vartotojų tarpusavio pasitikėjimas. Veiksmingas taikinimo procedūrų vykdymas lėmė ir vartotojams palankių sprendimų sumažėjimą: pagrįsti vartotojų reikalavimai patenkinami nelaukiant sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo.

Taikūs susitarimai


7.Bankų pertvarkymas

Toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami bankų pertvarkymo planai. 2021 m. darbų cikle parengti du nauji ir atnaujinti ankstesni dviejų vietos kapitalo bankų pertvarkymo planai (jie bus tvirtinami 2021 m. pabaigoje–2022 m. pradžioje). Bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija bei Švedijos, Danijos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, atnaujinti pertvarkymo planai, apimantys visus Lietuvoje veikiančius tarptautinėms grupėms priklausančius bankus. Parengti pertvarkymo planai apima 99 proc. bankų ir centrinių kredito unijų sektoriaus turto. Stiprinant tinkamą pasirengimą pertvarkymui, buvo nuosekliai tobulinamas krizės valdymo vadovas.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2021 m. pertvarkymo planavimo cikle privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) ir jo sukaupimo terminas, kaip planuojama, bus nustatytas šešiems vietos rinkos dalyviams, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus – AB SEB banką, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banką. Dar dviem vietos rinkos dalyviams, kuriems taikomi supaprastinti reikalavimai, toliau galios 2020 m. pertvarkymo planavimo cikle nustatytas MREL reikalavimas, kuris bus peržiūrėtas 2022 m. MREL yra papildoma finansinės apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad bankai, susidūrę su veiklos sunkumais, turėtų pakankamai išteklių nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti. Šia priemone būtų užtikrinamas sklandus jų pertvarkymas. MREL sukaupimo terminai yra nustatyti pagal naująją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą BRRD2: tarpiniai dydžiai turės būti sukaupti iki 2022 m., o galutiniai – iki 2024 m.

Surinktos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF). 2021 m. viduryje BPeF sukaupta apie 52 mlrd. Eur visų euro zonos valstybių bankų ir tam tikrų investicinių įmonių pervestų lėšų. Fondo tikslinį lygį, sudarantį 1 proc. euro zonos bankų apdraustųjų indėlių sumos, tikimasi sukaupti per ateinančius dvejus metus – iki 2024 m. Iš Lietuvoje veikiančių bankų 2021 m. surinkta ir į BPeF pervesta 6,4 mln. Eur įmokų (Estijos bankai sumokėjo 12,1 mln., o Latvijos – 4,6 mln. Eur). BPeF užtikrina, kad finansų įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai ir efektyviai taikyti savo pertvarkymo priemones bei įgaliojimus.

Bankų ir centrinių kredito unijų pertvarkymo planų rengimas

(rinkos dalis pagal turto %)


8.Mokėjimai

ECB valdančioji taryba, įvertinusi Eurosistemos analizę, viešosios konsultacijos ir eksperimentų rezultatus bei tarptautinį kontekstą, nusprendė pradėti skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą. Jo metu bus nustatyti pagrindiniai skaitmeninio euro įgyvendinimo elementai: vartotojų poreikius atitinkančios skaitmeninio euro funkcijos, jo apyvartoje dalyvausiančių tarpininkų veiklos modelis, reikalingi ES teisės aktų pakeitimai ir pan. Galiausiai tiriamajame etape bus įvertintas galimas skaitmeninio euro poveikis rinkai ir nustatytos savybės, užtikrinančios privatumą bei ribojančios riziką euro zonos piliečiams, tarpininkams ir visai ekonomikai. Šis sprendimas pradėti tyrimą nereiškia, kad skaitmeninis euras bus išleistas, tai bus sprendžiama pasibaigus tiriamajam etapui.

Lietuvos bankas prisidėjo prie pasirengimo skaitmeninio euro projektui ir eksperimentų, pritaikydamas skaitmeninės kolekcinės monetos LBCOIN projekto patirtį. Eksperimento metu Lietuvos bankas sėkmingai atliko mokėjimus skaitmeniniu euru iš modifikuotos LBCOIN sistemos į kitų eksperimente dalyvavusių šalių centrinių bankų skaitmeninio euro sistemas ir parodė, kad dviejų lygių modelis galėtų būti taikomas atsiskaitymams skaitmeniniu euru. Bandymai parodė, kad mokėjimų sistemų įvairovė galėtų padidinti techninį sistemos atsparumą ir prieinamumą, o paslaugų teikėjai galėtų patogiai prisijungti prie bet kurios iš skaitmeninio euro sistemų naudodamiesi vienoda prieiga. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukė ne tik į skaitmeninio euro projektą, bet ir centrinio banko skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currency, CBDC) diskusijas pasauliniu lygiu. Lietuvos bankui atstovaujama Eurosistemos aukšto lygio darbo grupėje ir skaitmeninio euro projekto valdymo grupėje – jos bus atsakingos už sėkmingą projekto vykdymą. Lietuvos banko valdybos narys vadovauja Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Inovacijų tinklo Centrinių bankų skaitmeninių valiutų darbo grupei (angl. BIS Innovation Network working group on CBDC), ji jungia per 40 centrinių bankų iš viso pasaulio ir analizuoja aktualius centrinio banko skaitmeninės valiutos aspektus.

Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemoje CENTROlink įvykdytų mokėjimų, taip pat ir momentinių, skaičius toliau sparčiai augo. 2021 m. pirmąjį pusmetį finansų įstaigos per CENTROlink atliko 85,1 mln. mokėjimų, arba 2,3 karto daugiau nei per 2020 m. atitinkamą laikotarpį (37,8 mln.). Bendra per pirmąjį pusmetį, palyginti su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, įvykdytų mokėjimų vertė padidėjo 2,5 karto, ir šiemet sudarė 153,4 mlrd. eurų (prieš metus – 60,3 mlrd. Eur). Apžvelgiamu laikotarpiu ir toliau didėjo momentinių mokėjimų skaičius ir birželio pabaigoje pasiekė 27 mln., o tai yra apie 7 kartus daugiau nei per 2020 m. atitinkamą laikotarpį. Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje CENTROlink sistemoje momentinius mokėjimus vykdė 31 finansų įstaiga. Bendras mokėjimo sistemoje veikiančių finansų įstaigų skaičius šių metų birželio pabaigoje buvo 147 (prieš metus – 120).

Daug dėmesio skiriama tiek prižiūrimų, tiek Lietuvos banko valdomų finansų rinkos infrastruktūrų kibernetiniam saugumui. Atliktas Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos CENTROlink vertinimas pagal ECB patvirtintus Finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros institucijų lūkesčius kibernetinio atsparumo srityje (CROE)[9]. Remiantis vertinimo rezultatais, numatytos priemonės, padėsiančios CENTROlink sustiprinti kibernetinį saugumą ir pasiekti aukštesnį jo brandos lygį. Taip pat pradėtas visų Nasdaq CSD SE Baltijos šalyse valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų vertinimas pagal CROE. Šis darbas atliekamas kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais.

Skaitmeninis euras kaip nauja mokėjimo priemonė

A picture containing timeline

Description automatically generated


9.Grynieji pinigai

Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia vis daugiau eurų banknotų ir monetų. Bendra apyvartoje esančių eurų vertė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 6 628 mln. Eur – tai 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku 2020 m.

Grynoji emisija

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: stulpeliais parodyta banknotų apyvartoje sudėtis pagal nominalus.

Grynųjų pinigų išgryninimo vietovių Lietuvoje iki 2022 m. liepos 1 d. padvigubės. Lietuvos bankas inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą ir 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija bei septynios šalies finansų ir kredito įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Memorandumu rinkos dalyviai įsipareigojo iki 2022 m. liepos 1 d. įrengti bent 100 papildomų grynųjų pinigų prieigos taškų. Iki Memorandumo pasirašymo 1 044 bankomatai buvo išdėstyti 91 vietovėje, o iki kitų metų vidurio galimybė išsigryninti pinigus turėtų būti užtikrinta ne mažiau kaip 191 vietovėje. Grynųjų pinigų prieigos vietų plėtra orientuota į regionus – gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 4 tūkst. gyventojų. Ši iniciatyva leis užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų pasiektų grynųjų pinigų išgryninimo vietą iki 10 km atstumu arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu. Iki Memorandumo pasirašymo artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekė 82 proc. gyventojų, o iki 20 km atstumu – 95 proc.

Memorandumu rinkos dalyviai taip pat įsipareigojo gerinti grynųjų pinigų prieinamumo sąlygas vartotojams, tobulinti ir alternatyviose grynųjų pinigų prieigos vietose (kitose nei bankomatai) teikiamas paslaugas.

A picture containing timeline

Description automatically generated

Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama mažiau. Per 2021 m. aštuonis mėnesius Lietuvos bankas ištyrė ir iš apyvartos išėmė 665 vnt. padirbtų banknotų ir monetų – tai 31 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo rasta 958 vnt. netikrų pinigų. Didžiąją padirbtų eurų dalį sudarė 50 eurų nominalo banknotai. Bendra euro zonos statistika taip pat rodo mažėjantį randamų suklastotų eurų skaičių.

Vis dar nepakeistų į eurus litų vertė apyvartoje nuosaikiai mažėja. 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. į eurus pakeista 4,4 mln. litų – 21 proc. mažiau nei per 2020 m. tą patį laikotarpį. Apyvartoje vis dar yra 414,7 mln. litų.

Per 2021 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas į apyvartą išleido 4 kolekcines ir 2 progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Šiemet dar planuojama išleisti 3 kolekcines monetas. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai, asmenybės. Jų galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje www.monetos.lb.lt.


10.Oficialiosios atsargos

Nuo 2021 m. pradžios iki rugsėjo pabaigos Lietuvos banko finansinis turtas (FT), nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 278 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 3,51 proc.; FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, nuo metų pradžios sudarė 0,77 proc.

2021 m. finansų rinkų kintamumą skatino besitęsianti COVID-19 pandemijos aplinka, kelianti rūpesčių tiek dėl didėjančio atvejų skaičiaus, tiek dėl galimo karantino sąlygų griežtinimo. Nors finansų rinkose neapibrėžtumo ir kintamumo buvo daug, tačiau akcijų indeksai fiksavo naujus aukštumų rekordus, kuriems turėjo įtakos ir centrinių bankų sprendimai nesiimti pinigų politikos pokyčių, t. y. toliau išlaikyti žemų palūkanų normų aplinką ir tęsti skatinamąją pinigų politiką. Akcijų rinkose vyravusios augimo tendencijos ir susilpnėjęs euras buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę teigiamą investicijų grąžą.

Investicijų grąža


Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t.
Aukso portfelis per šių metų devynis mėnesius uždirbo neigiamą 2,03 proc. grąžą. Tokiems pokyčiams įtaką darė mažėjusi aukso rinkos vertė eurais.

Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (58 %) FT, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką ši dalis buvo investuojama JAV ir Kanados doleriais bei Didžiosios Britanijos svarais. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Kinijos juaniais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais ir Čekijos kronomis), kurių kurso rizika yra apdrausta.

Vidutinė investicijų valiutinė struktūra nuo 2021 m. pradžios

Chart, pie chart

Description automatically generated

FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų skolos vertybinius popierius. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2021 m. rugsėjo pabaigoje 69 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Vidutinis investicijų pasiskirstymas nuo 2021 m. pradžios


11.Statistika

Lietuvos bankas toliau sklandžiai plėtojo, rengė ir skleidė finansų statistiką: PFĮ balanso ir palūkanų normų, skolinimo veiklą vykdančių bendrovių, draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų turto ir įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir valiutų rinkų, mokėjimo priemonių, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, paslaugų eksporto ir importo, turimų vertybinių popierių ir finansinių sąskaitų duomenis, įskaitant statistinės informacijos skelbimą Lietuvos banko interneto svetainėje, jos teikimą ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Duomenys vartotojams pateikti reikiamos kokybės, nustatytu laiku ir reikiamos apimties.

Lietuvos banko skelbiamos statistikos skilties lankomumas 2021 m. pirmąjį pusmetį

Graphical user interface, website

Description automatically generated

Stebint Lietuvos ekonomikos pulsą, labai pasiteisino Lietuvos banko administruojamoje paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) kaupiami duomenys. Išsamius kreditų duomenis aktyviai naudoja Lietuvos kredito teikėjai vertindami esamų ir potencialių paskolos gavėjų mokumą. Gyventojai aktyviai naudojasi elektroninių paslaugų gyventojams informacine sistema (EPGIS) jungdamiesi prie PRDB ir susipažindami su informacija apie savo įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitiems kredito davėjams. Taip pat PRDB esantys Lietuvos kredito įstaigų ir kitų kredito davėjų neapibendrinti (mikro-) duomenys intensyviai naudojami ir ekonominei analizei atlikti, o jų pagrindu parengti suvestiniai duomenys skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.

PRDB dalyvių užklausų ir EPGIS paklausimų skaičius per mėnesį

Šaltinis: Lietuvos bankas.

* Bankai, specializuoti bankai, užsienio bankų filialai, centrinės kredito unijos ir kredito unijos.

Interneto svetainės statistikos sritis buvo papildyta statistikos duomenų iliustracijomis. Taip įgyvendinta siekiamybė kuo suprantamiau pateikti duomenų rezultatą kiekvienam vartotojui. Infografikai pateikia vartotojui glaustą ir aiškią namų ūkių turto ir įsipareigojimų bei išorės sektoriaus (mokėjimų balanso, paslaugų eksporto ir importo, tiesioginių investicijų ir užsienio skolos) statistiką.

Tarptautinio žurnalo „Central Banking“ prestižiniuose apdovanojimuose Lietuvos bankas pripažintas nugalėtoju duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje. Jis pelnė apdovanojimą už kompleksinę Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA (angl. Data Management Maturity Program). Plėtojant ją ateinančius ketverius metus, planuojama įgyvendinti duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės pakeitimus. Kiekvienoje iš šių sričių Lietuvos bankas sieks centralizuoti ir standartizuoti procesus, diegti pažangias duomenų technologijas, plėsti duomenų integravimą ir prieigą, taip atverdamas platesnes galimybes duomenimis grįstiems sprendimams priimti finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, įgyvendinant makroprudencinę politiką ir užtikrinant visos finansų sistemos stabilumą. Plačiau naudojant (mikro-) duomenis, centriniam bankui reikės mažiau išorės duomenų, juos galės operatyviai apdoroti vietoje. DAMAMA programa turėtų suteikti Lietuvos bankui lankstumo tvarkant duomenis toli į ateitį. Pagrindiniai duomenų valdysenos principai, kad duomenys turi būti prieinami, naudojami pakartotinai, kokybiški, saugūs ir valdomi, yra įtvirtinti Lietuvos banko valdybos patvirtintoje Duomenų valdysenos politikoje, o priemonės, kaip konkrečiai bus siekiama išsikeltų tikslų – Duomenų valdymo strategijoje.

Su duomenų valdymo procesiniais ir technologiniais iššūkiais, pokyčio poreikiu ir kylančiomis europinėmis iniciatyvomis susiduria ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos institucijos. Todėl aktyviai dalyvaujame Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) plėtojamoje Integruotosios atskaitomybės sąrangos (angl. Integrated Reporting Framework, IReF) ir Europos bankininkystės institucijos iniciatyvose. Jomis siekiama suvienodinti bankų sektoriui taikomus statistinės ir priežiūrinės atskaitomybės reikalavimus tarp ES šalių ir sumažinti besidubliuojančios informacijos rinkimą. IReF naudos ir sąnaudų vertinimas parodė stiprų šios iniciatyvos palaikymą tarp Lietuvos kredito įstaigų. Lietuvos bankas savo patirtimi duomenų valdymo srityje dalijasi su kitais centriniais bankais (Latvijos, Liuksemburgo, Mauricijaus). Kartu bendradarbiaujama ir su finansų rinkos dalyviais, periodinių susitikimų metu pristatant būsimus pokyčius ir įsiklausant į jų poreikius.

2021 m. gegužės pabaigoje ECB pristatė interaktyvųjį leidinį apie infliaciją. Jame, be informacijos apie infliaciją, yra siūloma apskaičiuoti ir savo asmeninę infliaciją. Ši euro zonos asmeninės infliacijos skaičiuoklė buvo sukurta pagal Lietuvos banko metodiką ir pagal anksčiau mūsų interneto svetainėje įdiegtos skaičiuoklės pavyzdį. Per tris mėnesius po asmeninės skaičiuoklės pasirodymo ECB leidinyje interaktyvusis leidinys apie infliaciją buvo aplankytas daugiau nei 100 tūkst. kartų, o labiausiai lankoma skiltis šiame leidinyje – būtent asmeninės infliacijos skaičiuoklė.


12.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas 2021 m. pirmąjį pusmetį tvarkė valstybės iždo sąskaitas eurais ir užsienio valiutomis, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme nustatytas valstybės fiskalinio agento funkcijas. Šiose sąskaitose laikomus valstybės piniginius išteklius, kaupiamus ir naudojamus Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, valdo Finansų ministerija. Be to, Lietuvos bankas tvarkė ES institucijų, tarptautinių organizacijų ir ne euro zonos nacionalinių centrinių bankų (toliau – kitos institucijos) sąskaitas eurais. Finansų ministerijos valdomose valstybės iždo sąskaitose laikomos lėšos sudarė didžiausią visose sąskaitose esančių lėšų dalį.

2021 m. birželio 30 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 74 valstybės iždo ir kitų institucijų sąskaitos (2020 m. birželio 30 d. – 69). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas teikia Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito lėšas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2021 m. pirmąjį pusmetį, vykdant Finansų ministerijos ir kitų institucijų mokėjimo nurodymus, atlikta 175 tūkst. kredito pervedimų, kurių apyvarta sudarė 14,5 mlrd. Eur.

Lietuvos bankas pradėjo teikti sąskaitų tvarkymo paslaugas valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, ji administruoja Indėlių draudimo fondą, skirtą finansiniams ištekliams kaupti ir, indėlių draudimo garantijų sistemos dalyviui tapus nemokiam, iš sukauptų finansinių išteklių draudimo išmokoms indėlininkams išmokėti.

Finansų ministerijos ir kitų institucijų mokėjimai




13.Bendradarbiavimas

Lietuvos bankas nuolat dalyvauja bendruose projektuose ir tyrimuose, dalijasi ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi ekonomikos, inovacijų, finansų rinkos dalyvių priežiūros (ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos) srityse su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis, švietimo įstaigomis, taip kurdamas pridėtinę vertę visuomenei.

Lietuvos banko ekspertai savo žiniomis ir kompetencija prisidėjo teikdami pasiūlymus Vyriausybei dėl didžiausią ekonomikos augimo potencialą generuojančių investicijų sričių Lietuvai pagal Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Ši priemonė skirta koronaviruso pandemijos padarytai ekonominei ir socialinei žalai atitaisyti, Europos ekonomikos skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai paskatinti.

Vienu didžiausių bendrų projektų tapo gegužės viduryje veiklą Lietuvoje pradėjęs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (toliau – centras). Jį įsteigė Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir aštuoni komerciniai bankai. Planuojama, kad į centro veiklą įsitrauks Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir prokuratūros atstovai. Vienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras dalijasi informacija apie pinigų plovimo bei teroristų finansavimo tipologijas ir padeda finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas. Jis taip pat atlieka vertinimus ir analizes, rengia gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą.

Skatindamas didinti mokėjimo priemonių įvairovę ir prieinamumą visuomenei, Lietuvos bankas su Lietuvos bankų asociacija ir jos nariais, Lietuvos centrine kredito unija pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą. Juo septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių (plačiau apie tai skaitykite 9 skyriuje Grynieji pinigai).

Kartu su Konkurencijos taryba Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo, nustatė pagrindines šios srities problemas ir pasiūlė jų sprendimo kryptis. Paskelbta vieša konsultacija, įvertinę jos rezultatus, Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba pateiks konkrečius pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo pagerinimo.

Su Valstybės kontrole Lietuvos bankas pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą, pagrįstą nepriklausomumo, teisėtumo, profesionalumo, viešumo ir neutralumo principais. Šio susitarimo pagrindu pagal savo kompetencijas bus teikiamos tarpusavio konsultacijos, ekspertų nuomonės, specialistų vertinimai, metodinė ir kita pagalba.

2018 m. Lietuvos bankas kartu su Vilniaus universitetu įsteigė Kiekybinės ekonomikos studijų programą. Šiemet šią studijų programą sėkmingai baigė pirmoji laida – 26 absolventai.

Užsienio bendruose projektuose taip pat daug dėmesio skirta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimams. Šių metų sausio pabaigoje Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva (atstovaujama Lietuvos banko), Norvegija ir Švedija kreipėsi į TVF, prašydamos atlikti regioninę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių ir pažeidžiamumo analizę. TVF išvadas tikimasi gauti 2022 m. viduryje.

Lietuvos bankas taip pat prisidėjo prie bendro Estijos ir Latvijos finansų rinkos priežiūros institucijų tyrimo, juo nustatyta, kad Luminorbankui reikia tobulinti pinigų plovimo prevencijos sistemas ir vidaus taisykles. Taip buvo įgyvendinamas vienas iš bendrų Baltijos šalių finansų priežiūros tarnybų strateginių tikslų – užtikrinti, kad bankai ir kiti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turėtų tinkamas vidaus kontrolės sistemas. Siekdamos šio tikslo, tarnybos nuolat stebi finansų sektoriaus rizikas ir prireikus taiko priežiūros priemones.

Inovacijų srityje tarptautiniu mastu buvo įvertintas Lietuvos banko įdirbis – įgyta pirmosios pasaulyje skaitmeninės kolekcinės monetos LBCOIN projekto patirtis buvo pritaikyta skaitmeninio euro galimybių tyrimams. Lietuvos banko ekspertai kartu su kolegomis iš Austrijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos, Liuksemburgo centrinių bankų ir ECB dalyvavo Prancūzijos centrinio banko koordinuojamoje grupėje, kuri tyrė, kaip centralizuota mokėjimų sistema sąveikauja su decentralizuotomis.

Pažymėdami 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230 m. sukaktį, Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai bendradarbiaudami išleido šiai sukakčiai paminėti skirtas kolekcines monetas. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po JAV Konstitucijos.

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą formuojant Lietuvos poziciją ir atstovaujant jai ES darbotvarkėje bei teisėkūros procese, palaikyti ir plėtoti ryšius su ES institucijomis, kitų nacionalinių centrinių bankų atstovais, ES valstybių nuolatinėmis atstovybėmis, liepos pradžioje darbą Briuselyje pradėjo Lietuvos pinigų ir bankų atašė.

Birželio pradžioje Lietuvos bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė bendradarbiauti ir keistis informacija draudimo priežiūros srityje. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Lenkijos nacionaliniu banku įgyvendina ES Dvynių programos projektą, juo siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui stiprinti gebėjimus bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis srityse.

Be to, šiais metais Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų nacionaliniais bankais laimėjo atranką ir planuoja pradėti ES Dvynių programos projektą. Juo bus siekiama padėti Moldovos nacionaliniam bankui tobulinti makroprudencinę sistemą ir stiprinti gebėjimus draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.

Lietuvos bankas taip pat dalyvauja įgyvendinant ES finansuojamą programą, skirtą Vakarų Balkanų centriniams bankams, jiems siekiant integracijos į ECBS, padėti.

Lietuvos banko vadovybė nuolat dalyvauja susitikimuose su kitų Baltijos šalių, Suomijos, Ukrainos, Moldovos centrinių bankų vadovais, jų metu aptariami ekonomikos, pinigų politikos ir kiti aktualūs klausimai.


Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

BPeF                 Bendras pertvarkymo fondas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

ECB                  Europos Centrinis Bankas

ECBS                Europos centrinių bankų sistema

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

FT                     finansinis turtas

IReF                 Integruotosios atskaitomybės sąranga (angl. Integrated Reporting Framework)

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JK                     Jungtinė Karalystė

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

MĮ                    mokėjimo įstaigos

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PRDB                paskolų rizikos duomenų bazė

SPPP                 specialioji pandeminė pirkimo programa

SRR                  sisteminės rizikos rezervas

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

TAB                  Tarptautinių atsiskaitymų bankas

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybės vertybiniai popieriai


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2021 m. spalio 14 d. Jį rengiant panaudoti duomenys, paskelbti iki 2021 m. spalio 4 d.

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %).

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2538-8428 (online)