Lietuvos bankas
5122_761a091b9a6a6c5c8a3c0b6ad3d62ef9.png
2020-01-21

Lietuvos ekonominės konvergencijos ir darbo rinkos iššūkiai

5122_761a091b9a6a6c5c8a3c0b6ad3d62ef9.png
5

Eglė Aleknevičiūtė, Mariarosaria Comunale, Laura Galdikienė, Darius Imbrasas, Etienne Lalé, Laura Mociūnaitė, Paulius Morkūnas, Anh D. M. Nguyen, Soroosh Soofi-Siavash, Tomas Šiaudvytis, Linas Tarasonis, Vaidotas Tuzikas, Mantas Vilniškis, Gintarė Zelionkaitė

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonominės konvergencijos procesas: apžvelgiama konvergencijos samprata, raidos etapai ir kitų valstybių konvergencijos sėkmės istorijos, jų kontekste bandoma įvertinti Lietuvos konvergencijos raidą ir jos tvarumą. Analizuojama neoklasikiniu požiūriu svarbiausių ekonomikos augimo ir konvergencijos veiksnių – darbo, kapitalo ir technologinės pažangos – įtaka Lietuvos konvergencijos spartai. Straipsnyje parodoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ekonominė konvergencija Vakarų valstybių ekonominės gerovės link vyko labai sparčiai, tačiau pastaruoju metu šis procesas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie bus aktualūs ir ateityje. Straipsnyje teigiama, kad pokriziniu laikotarpiu darbo veiksnys reikšmingai prisidėjo prie ūkio raidos, tačiau ateityje šis veiksnys slopins šalies konvergencijos tempą. Sudarytos demografinės prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje Lietuva toliau susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Dėl to straipsnyje įvairiais pjūviais – kiekybės, kokybės, ekonominio ciklo, regioninio pasiskirstymo, technologinės pažangos, automatizacijos ir kt. – nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos darbo rinkos rizikos ir pateikiamos gairės, galinčios sušvelninti neigiamą senėjančios visuomenės bei mažėjančios darbo jėgos poveikį tolesnei Lietuvos ekonominei konvergencijai.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
 

Vidutinių pajamų spąstai, demografija, automatizacija, technologinė pažanga, Konvergencija, konvergencijos klubai, imigracija, nedarbas, darbo jėgos kokybė, aukštasis išsilavinimas, gamybos specializacija