Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2026 m. balandžio 2 d.

Metų pradžioje pasaulio ekonomikos raida buvo palankesnė, nei tikėtasi, tačiau įvykiai tarptautinėje aplinkoje padidino neapibrėžtumą. Praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimas ir toliau buvo atsparus – nepalankius prekybos politikos pokyčių ir tebebuvusio politikos neapibrėžtumo padarinius atsvėrė sparčiai kilusios investicijos į technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, ir atlaisvėjusi fiskalinė bei pinigų politika. Spartesnis ekonomikos augimas lėmė ir intensyvesnius tarptautinės prekybos srautus, palankiai veikusius daugelio šalių gamybos rodiklius. Didesnio dažnio duomenys rodė, kad palankios pasaulio ekonomikos tendencijos turėtų būti ir 2026 m. pradžioje. Vasario mėn., prieš įvykius Artimuosiuose Rytuose, pasaulinis pirkimo vadybininkų indeksas (PVI, angl. Purchasing Managers’ Index) buvo padidėjęs iki aukščiausio lygio per pastarąjį 21 mėnesį ir rodė daugelio didžiausių ekonomikų aktyvumo augimą. Palankias tendencijas indikavo ir kiti rodikliai – verslo lūkesčiai dėl gamybos ateityje buvo pakilę į aukščiausią lygį per bene pusmetį, buvo pagausėję ir naujų eksportuojamos produkcijos užsakymų. Vis dėlto konfliktas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino netikrumą, ar ši teigiama pasaulio ekonomikos augimo tendencija išsilaikys ir kaip stipriai ji bus paveikta. Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių turėti įtakos tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikai, yra energijos išteklių pasiūla ir jų kainos.

Lietuvos ekonomika praėjusius metus baigė nemenku augimu. Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 m. padidėjo 2,9 proc. – jo augimas buvo tik šiek tiek lėtesnis nei 2024 m. Pastebėtina tai, kad metų pabaigoje ekonomikos aktyvumas beveik pasiekė ilgalaikę augimo tendenciją, tai rodo ekonomikos gebėjimą prisitaikyti prie įvykusių sukrėtimų. Pernai didėjo beveik visų ekonominių veiklų sukurta pridėtinė vertė. Prie ekonomikos augimo daugiausia prisidėjo prekybos ir transporto, apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių bei profesinių paslaugų veiklos. Šių ekonominių veiklų aktyvumą skatino tiek užsienio, tiek vidaus paklausa. Pagrindinėse prekybos partnerėse prekių ir paslaugų paklausa praėjusiais metais padidėjo maždaug 4 proc., t. y. panašiu tempu kaip dešimtmetį iki COVID-19 pandemijos (2011–2019 m.). Vis dėlto dalis šio suaktyvėjimo sietina su įmonių pastangomis metų pirmais mėnesiais skubėti vykdyti sandorius prieš galimą muitų tarifų padidėjimą, o metų antrąją pusę užsienio paklausa augo vangiau. Vidaus paklausoje fiksuotos skirtingos tendencijos: namų ūkių vartojimas didėjo lėčiau, o išlaidos investicijoms, anksčiau kritusios, praėjusiais metais didėjo. Namų ūkių vartojimą labiausiai varžė ūgtelėjusi infliacija ir kurį laiką prastėjusios gyventojų nuotaikos. Išlaidos trumpalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms augo pastebimai lėčiau nei prieš metus. Nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis tebėra aukštesnis už ilgalaikį vidurkį, jų lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties ir nedarbo tapo atsargesni. O investicijos po sudėtingų 2024 m. vėl sparčiai didėjo – daugiausia dėl augusių išlaidų gamybos priemonėms, taip pat šiek tiek kilo ir investicijos į negyvenamuosius pastatus ir statinius. Investicijos didėjo tiek privačiajame, tiek valdžios sektoriuose. Investicijos sudarė palankesnes sąlygas kilti darbo našumui – jis reikšmingai prisidėjo prie ekonomikos plėtros. Darbo našumo augimas pagyvėjo: jis vėl artėja prie ilgalaikės augimo tendencijos.

Padėtis darbo rinkoje ir toliau yra palanki darbuotojams, tačiau demografinė raida kelia įtampą. 2025 m. darbo užmokestis tebedidėjo pastebimai sparčiau už kainas, tačiau jo augimo tempas sulėtėjo – praėjusiais metais jis sudarė 8,4 proc. Tai mažiausias darbo užmokesčio padidėjimas per beveik dešimtmetį. Darbo užmokesčio raidą veikia besikeičiančios įmonių finansinės galimybės – darbuotojams atitenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis 2025 m. buvo didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Vis dėlto tolesnį darbo užmokesčio augimą tebepalaiko nemenka darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų lygis daugelyje ekonominių veiklų viršija ilgalaikį vidurkį. Nemenką darbo jėgos paklausą rodo ir 2025 m. 7,0 proc. nesiekęs nedarbo lygis. Spaudimą darbo jėgos paklausai daro ir besikeičiančios demografinės tendencijos. Po kelerių metų augimo praėjusiais metais darbo jėga – dirbančių ir pageidaujančių dirbti asmenų skaičius – nepadidėjo. Tai sietina su mažiau teigiama grynąja tarptautine migracija, nustojusiu didėti darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, taip pat su nebekilusiu gyventojų įsitraukimu į darbo rinką (nebedidėjusiu aktyvumo lygiu). Tokia darbo jėgos raida turi poveikį ir užimtųjų skaičiui – praėjusiais metais jis sumenko pirmą kartą nuo 2021 m.

Artimiausiais metais ekonominius svyravimus nemenkai veiks įgyvendinamos reformos, didėsiančios valdžios sektoriaus išlaidos, tarptautinės aplinkos pasikeitimai. Remiantis pagrindiniu scenarijumi, numatoma, kad šiais metais Lietuvos realusis BVP turėtų padidėti 3,1, o 2027–2028 m. – atitinkamai 2,0 ir 2,9 proc. Šiuos ekonominio aktyvumo svyravimus labiausiai veiks atsiradusi galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų ir dėl to padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos. Numatoma, kad šiais metais didelę atsiimtų lėšų dalį namų ūkiai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti, taip spartindami ekonomikos augimą. 2027 m. teigiamas anksčiau atsiimtų lėšų iš APKP fondų poveikis turėtų išnykti, todėl, prognozuojama, kad ir ekonomika tuo metu augs mažiau. Vėlesniais metais ekonomikos augimas grįš į labiau įprastą raidos trajektoriją, o galimas tolesnis lėšų iš APKP fondų atsiėmimas turės tik ribotą poveikį. Ekonomikos augimą šiemet stipriau skatins ir reikšmingai padidėsiančios kai kurios valdžios sektoriaus išlaidos, o konkrečiau – investicijos, tiek susijusios su gynybos poreikiais, tiek kitos investicijos. Kitaip nei paminėti veiksniai, užsienio paklausa, praėjusiais metais nemenkai kilusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 m., prognozuojama, kad augs mažiau, tuo ribodama eksporto plėtrą. Pastebėtina, jog pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad įvykių Artimuosiuose Rytuose poveikis Lietuvos užsienio paklausai nebus didelis, o energijos kainų šuolis bus palyginti trumpalaikis. Todėl pastarųjų veiksnių įtaka Lietuvos ekonomikos aktyvumui, numatoma, kad bus gana ribota.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs konfliktas keičia infliacijos perspektyvą – šiemet ji bus didesnė nei pernai – tam didžiausią įtaką darys didesnės energijos kainos. Iki sausio mėn. nuosekliai mažėjusi ir 2,8 proc. pasiekusi metinė infliacija vėl didėja. Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais ji vis dar didės ir šiemet vidutiniškai sudarys 5,1 proc. Infliacijos didėjimą daugiausia lems energijos kainos, veikiamos pastebimai pabrangusių energijos išteklių. Metų pradžioje elektros ir dujų kainas didino dėl šaltos žiemos išaugusi jų paklausa, tačiau dabar pagrindinis energijos išteklių kainų šuolio veiksnys yra prasidėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pabrangusi energija veiks ir kitų prekių bei paslaugų kainų raidą. Vis dėlto maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos šiemet kils lėčiau net ir pabrangus energijai, nes pastaraisiais mėnesiais maisto žaliavų pasiūla ėmė normalizuotis. Vertinant bendrai, vidutinę metinę infliaciją šiemet nemenkai didins nuo sausio mėn. pakelti netiesioginiai mokesčiai – jie lems apie penktadalį vidutinės metinės infliacijos. Prie bendro kainų didėjimo prisidės ir lėšų iš APKP fondų atsiėmimas, kuris skatins ekonominį aktyvumą ir per tai paklausos nulemtą infliaciją. Vėlesniais metais, daugiausia dėl mažėsiančių energijos išteklių kainų, mažiau kilsiančių mokesčių ir lėčiau didėsiančio darbo užmokesčio, vidutinė metinė infliacija kris ir 2027 m. sudarys 3,0, o 2028 m. – 2,5 proc.

Vis dėlto įvykių Artimuosiuose Rytuose tolesnę raidą gaubia didelis neapibrėžtumas, konflikto eskalacija gali labiau paveikti Lietuvos ekonomikos raidą, nei numatyta pagrindiniame scenarijuje. Jame daroma prielaida, kad energijos tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 m. trečiojo ketvirčio. Taip pat numatoma, kad nebus papildomos didesnės žalos energijos išteklių išgavimo ir tiekimo infrastruktūrai. Nepalankiame scenarijuje daroma prielaida, kad energijos tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio ir kad energijos išteklių išgavimo ir tiekimo infrastruktūra patirs papildomą reikšmingą žalą. Atsitikus įvykiams, numatytiems šiame scenarijuje, kainos Lietuvoje kiltų daugiau, o ekonominis aktyvumas nukentėtų labiau: 2026–2028 m. infliacija Lietuvoje iš viso būtų 2,3 proc. punkto didesnė, nei numatyta pagrindiniame scenarijuje, o realiojo BVP augimas – 0,8 proc. punkto mažesnis.