Lietuvos bankas
English

Makroekonominės prognozės (2025 m. rusėjo mėn.)

  2. Apžvalgos ir leidiniai
Spausdinti Naujienų prenumerata RSS

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2025 m. rugsėjo 16 d.

Pasikeitus JAV prekybos politikai, pasaulio ekonomika ir toliau yra augimo kelyje, tačiau jos raida gana netolygi. Muitų tarifai, taikomi JAV prekių importui, nepadidėjo tiek, kiek buvo svarstoma juos pakelti, tačiau susijęs neapibrėžtumas turėjo ir turi poveikį daugelio šalių ekonomikoms. Nuogąstaujant, kad JAV muitų tarifai reikšmingai padidės, intensyvėjo atsargų kaupimas šioje šalyje, o tai palankiai veikė gamybą ir eksportą įvairiuose pasaulio regionuose pirmais šių metų mėnesiais. Kurį laiką suintensyvėjusi tarptautinė prekyba skatinančiai veikė investicijas, prisidėjo prie akcijų rinkų atsigavimo. Po vangesnės raidos metų pradžioje pagerėjo padėtis ir daugelio šalių paslaugų sektoriuose. Palyginti gera padėtis darbo rinkose, mažiau neigiama, nei nuogąstauta, didesnių muitų įtaka, švelnėjantis anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikis palankiai veikė į paslaugas orientuotas ekonomines veiklas. Trumpojo laikotarpio pasaulio ekonomikos perspektyva vis dėlto yra mažiau teigiama. Gamybos ir tarptautinės prekybos šoktelėjimas, tikėtina, kad buvo trumpalaikis. Antrąjį pusmetį atvirasis ekonomikos sektorius gali patirti daugiau iššūkių dėl atsirandančių prekybos suvaržymų, todėl tarptautinės prekybos prognozės artimiausiems ketvirčiams yra atsargios, jos yra šiek tiek yra bloginamos.

Ekonominis aktyvumas Lietuvoje iš esmės atitinka ankstesnes prognozes, tačiau daugėja lėtesnės plėtros ženklų. Vidutinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per ketvirtį 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo maždaug du kartus mažesnis nei 2024 m.[1]
[1] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.
Metų pradžioje kainoms šoktelėjus daugiau nei gyventojų pajamoms, mažėjo privatusis vartojimas. Ypač krito pusiau ilgalaikio vartojimo prekių[2]
[2] Šioms prekėms priskiriama apranga, avalynė, namų ūkio tekstilė, smulkūs namų ūkio prietaisai ir kitos pusiau ilgalaikio vartojimo prekės.
ir paslaugų paklausa. Vėliau – antrąjį ketvirtį – vartojimas augo, bet jis nepasiekė praėjusių metų pabaigoje stebėto lygio. Šių metų pirmąjį pusmetį negausėjo statybos darbų. Po itin stipraus augimo ankstesniais metais sumažėjo inžinierinių statinių statyba, kurios nemaža dalis finansuojama Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšomis. Nors augo negyvenamųjų pastatų statyba, to nepakako ankstesniems statybos sektoriaus plėtros tempams palaikyti. Geresnė buvo apdirbamosios gamybos padėtis, ypač metų pradžioje. Kaip ir daugelyje šalių, pirmais šių metų mėnesiais gamyba didėjo iš dalies dėl suaktyvėjusios tarptautinės prekybos prieš įsigaliojant galimai didesniems muitų tarifams. Metų pradžioje užsakymai pramonėje grįžo į beveik įprastą lygį. Vėliau gamyba ėmė mažėti tiek dėl menkesnės išorės paklausos, tiek dėl apribotos veiklos apimties vienoje iš trąšų gamyklų, tačiau pramonės produkcija nenukrito tiek, kiek ji padidėjo metų pradžioje.
Darbo pajamos kyla lėčiau, tačiau situacija darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Vidutinis darbo užmokesčio pokytis per ketvirtį šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei pernai[3]
[3] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono įtaka.
. Lėtesnis augimas buvo pastebimas daugelyje ekonominių veiklų. Prie to, matyt, prisidėjo išaugęs neapibrėžtumas dėl tarptautinės ekonominės ir geopolitinės padėties bei jau reikšmingai išaugusi darbuotojams atitenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis. Nominaliajam darbo atlygiui kylant lėčiau, o kainoms sparčiau, mažiau palankiai keitėsi namų ūkių perkamoji galia, bet vis dėlto ji didėjo[4]
[4] Vidutinis realiųjų darbo pajamų pokytis per ketvirtį šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas. Šios darbo pajamos buvo didesnės nei prieš metus.
. Realiojo darbo atlygio kilimą palaiko tebejuntamas darbuotojų trūkumas. Dabar mažiau nei prieš keletą metų įmonių nurodo nepakankamą darbuotojų pasiūlą kaip augimą ribojantį veiksnį, tačiau tokių įmonių dalis nėra menkesnė nei istorinis vidurkis. Prie darbuotojų stygiaus prisideda demografiniai pokyčiai. Grynoji tarptautinė migracija (tiek Lietuvos, tiek ne Lietuvos piliečių) tebėra teigiama, tačiau teigiamas balansas gerokai menkesnis nei 2022–2023 m. Trejus metus iš eilės augęs, šiemet gyventojų skaičius Lietuvoje beveik nesikeičia. Tai iš dalies rodo darbo rinkos rodikliai – nebedidėja darbo jėga ir dirbančiųjų skaičius. Be kitų veiksnių, darbuotojų trūkumą, matyt, didina įgūdžių neatitikimo problema, prisidedanti prie pamažu augančio ilgalaikio nedarbo. Pastarasis didėja maždaug dvejus metus.
Ekonominius svyravimus artimiausiu metu reikšmingai veiks ne tik tarptautinė aplinka, bet ir įgyvendinamos reformos. Lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų atsiėmimas ir dėl to padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos, prognozuojama, kad paspartins ekonomikos augimą 2026 m.[5]
[5] Makroekonominių rodiklių prognozėse daroma prielaida, kad intensyviausiai iš APKP bus pasitraukiama 2026 m., o iš APKP pasitrauks 20 proc. jos dalyvių (kol kas nedaroma prielaidų dėl pasitraukimo iš APKP 2027 m.). Tariama, kad didžioji dalis pasitrauksiančių dalyvių (90 %) bus labiau finansiškai apriboti asmenys, linkę atsiimtas lėšas iš karto skirti vartojimui. Toks lėšų atsiėmimas didinančiai veiks ne tik privatųjį vartojimą, bet ir kitus ekonominius rodiklius – privačiojo sektoriaus investicijas, darbo užmokestį, užimtųjų skaičių, bendrą vartotojų kainų lygį. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, penktadalio dalyvių iš APKP fondų pasitraukimas lemtų maždaug 0,5 proc. punkto didesnį realiojo BVP augimo tempą ir 0,1 proc. punkto didesnę infliaciją 2026 m., nei tuo atveju, jei nebūtų jokių APKP pakeitimų. Teigiamas poveikis ekonomikos augimui vis dėlto bus trumpalaikis, nes lėšų atsiėmimas iš APKP fondų namų ūkių disponuojamąsias lėšas didins tik laikinai. Jau 2027 m. poveikis daugeliui ekonominių rodiklių turėtų būti neigiamas. Tai lemtų maždaug 0,6 proc. punkto mažesnį realiojo BVP augimo tempą 2027 m., nei tuo atveju, jei aptariama pensijų sistemos reforma nebūtų įgyvendinama. Poveikis infliacijai 2027 m. būtų artimas neutraliam.
Numatoma, kad, šiemet paaugęs 2,7, kitąmet realusis BVP padidės 3,2 proc. Tuo pat metu ūkio plėtrą mažiau palankiai veiks užsienio paklausa ir eksportas, nes manoma, kad po tarptautinės prekybos ir atsargų kaupimo suintensyvėjimo šių metų pirmąją pusę importuojamų prekių paklausa antrąjį pusmetį ir kitąmet įvairiose šalyse bus vangesnė. Tarptautinę prekybą varžančiai veiks ir padidėję muitų tarifai, tiesa, to poveikis Lietuvos ekonominei raidai bus ribotas[6]
[6] Makroekonominių rodiklių prognozėse daroma prielaida, kad visu prognozuojamu laikotarpiu JAV muitų tarifai bus tokie, kokie galiojo prognozių rengimo metu. Laikomasi prielaidos, kad ES nesiims atsakomųjų veiksmų. Pagal šį scenarijų pasikeitusi prekybos politika Lietuvos realiojo BVP augimo tempą 2025–2027 m. iš viso gali sumažinti 0,3 proc. punkto, o poveikis infliacijai, tikėtina, kad bus artimas neutraliam. Lietuvos ekonomika didesnį poveikį pajus ne per prekybą su JAV, o per prekybą su ES šalimis, nes JAV rinka Lietuvos eksportuotojams nėra pagrindinė rinka (tik apie 5 % viso Lietuvos eksporto yra nukreipta į JAV). Didžiosioms ES šalims JAV rinka yra gerokai svarbesnė, tad jos bus paveiktos labiau, o tai turės nepalankų poveikį ir Lietuvos gamintojams.
. Nuo 2026 m. ūkio plėtrai mažiau teigiamą poveikį darys nebedidėsiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, turintys nemenką įtaką investicijų pokyčiams. Ekonominį aktyvumą nedaug, bet vis dėlto ribos įsigaliosiantys šių metų birželio mėn. priimti mokestiniai pakeitimai[7]
[7] Dėl būsimų, 2025 m. birželio mėn. priimtų, mokestinių pakeitimų Lietuvos realiojo BVP augimo tempas prognozuojamu laikotarpiu (2026–2027 m.), tikėtina, kad iš viso bus 0,1 proc. punkto mažesnis, nei tuo atveju, jei tokių mokestinių pakeitimų nebūtų. Skaičiuojant vertinamas tik būsimų mokestinių pakeitimų poveikis ir neatsižvelgiama į tai, kur ir kada mokestinės pajamos bus panaudotos. Ekonominį aktyvumą labiausiai varžys didėsiantys tiesioginiai mokesčiai, ypač – gyventojų pajamų mokestis. Dėl būsimų mokestinių pakeitimų, priimtų šių metų birželio mėn., bendras vartotojų kainų lygis, tikėtina, kad padidės 0,5 proc. Jį labiausiai kels augsiantys netiesioginiai mokesčiai.
. 2027 m. ekonomikos augimo tempą gerokai sulėtins išnyksiantis teigiamas anksčiau iš APKP fondų atsiimtų lėšų poveikis. Numatoma, kad ypač sumažės privačiojo vartojimo augimas, nes jį ribos ne tik menkesnės galimybės didinti išlaidas, bet ir kritęs poreikis įsigyti ilgalaikio vartojimo prekių, kurių paklausa, tikėtina, kad labiau padidės, kai bus pradedama atsiimti lėšas iš APKP fondų. Prognozuojama, kad 2027 m. realiojo BVP augimo tempas sudarys 2,3 proc.
Šoktelėjusi metų pradžioje, infliacija tebėra pakylėta. Infliaciją padidino daugiau brangę maisto produktai ir beveik nustojusios kristi energijos produktų kainos. Kaip ir daugelyje šalių, maisto kainų augimą iš dalies lėmė dar praėjusiais metais pradėjusios kilti maisto žaliavų kainos tarptautinėse rinkose, tuo atspindėdamos tiek kylančią šių žaliavų paklausą, tiek netolygią pasiūlą. Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų didėjimą Lietuvoje taip pat lėmė pakelti netiesioginiai mokesčiai – jie sudaro maždaug ketvirtadalį šių kainų metinio padidėjimo[8]
[8] Remiamasi suderintų vartotojų kainų indeksų pagal pastovius mokesčių tarifus duomenimis.
. Energijos produktų kainas slopinančiai veikia jau netrumpą laiką (trečius metus iš eilės) mažėjančios naftos kainos, rodančios gausią šios žaliavos pasiūlą ir vangią paklausą, tačiau energijos produktų kainas didina ties metų sandūra brangusios dujos. Energijos produktų kainas Lietuvoje kilstelėjo ir padidinti netiesioginiai mokesčiai. Šiemet visi netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje didina maždaug 0,8 proc. punkto – tai didžiausias netiesioginių mokesčių poveikis infliacijai nuo 2017 m. Kaip ir ankstesniais metais, bendrą kainų augimą lemia ir kylančios darbo sąnaudos. Darbo atlygis nedidėja tiek, kiek ankstesniais metais, tačiau vis dėlto jis lenkia darbo našumo kilimo tempą, tuo sudarydamas spaudimą kainoms.

Numatoma, kad artimiausiu metu infliacija tebebus aukštesnė. Prognozuojama, kad 2025–2026 m. ji sudarys atitinkamai 3,5 ir 3,1 proc. Be anksčiau numatyto netiesioginių mokesčių didinimo, infliaciją kitąmet veiks mokesčių pakeitimai, priimti 2025 m. birželio mėn. Visų mokestinių pakeitimų poveikis infliacijai kitąmet gali siekti 1,2 proc. punkto. 2026 m. infliaciją taip pat didins dalies gyventojų pasitraukimas ir lėšų atsiėmimas iš APKP fondų. Kartu infliaciją slopins, kaip numatoma, krisiančios energijos ir nebeaugsiančios maisto žaliavų kainos. Ne daugiau nei pastaruoju metu infliaciją veiks ir darbo sąnaudos. Ilgainiui, sumažėjus keliamų mokesčių įtakai, išnykus kainas didinančiam lėšų atsiėmimo iš APKP fondų poveikiui ir menkiau kylant darbo sąnaudoms, infliacija, prognozuojama, kad kris. Numatoma, kad 2027 m. ji sudarys 2,6 proc.

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

2025 m. rugsėjo mėn. prognozėa

2025 m. birželio mėn. prognozė

2025b

2026b

2027b

2025b

2026b

2027b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKIe

3,5

3,1

2,6

3,3

2,5

2,6

BVP defliatoriusc

3,6

3,3

2,9

3,3

3,2

3,1

Darbo užmokestis

8,2

8,9

6,9

8,7

8,3

7,7

Importo defliatoriusc

–0,5

1,3

2,3

0,6

1,8

2,5

Eksporto defliatoriusc

0,1

1,4

2,3

0,2

2,1

2,5

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

BVPc

2,7

3,2

2,3

2,8

2,8

2,9

   Privačiojo vartojimo išlaidosc

2,2

6,0

0,8

3,8

4,0

3,7

   Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc

0,9

0,1

0,1

0,5

0,1

0,1

   Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc

5,7

5,4

3,4

6,9

5,2

3,5

   Prekių ir paslaugų eksportasc

3,8

2,0

3,4

3,3

2,7

3,5

   Prekių ir paslaugų importasc

5,2

3,4

2,5

6,9

2,8

3,5

Darbo rinka

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)

7,1

6,6

6,5

6,7

6,6

6,5

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)d

–0,2

0,1

–0,3

0,3

–0,3

–0,2

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

Prekių ir paslaugų balansas

4,6

3,7

4,3

2,5

2,6

2,6

Einamosios sąskaitos balansas

1,4

0,4

0,8

–0,4

–0,5

–0,8

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas

3,6

2,2

1,6

1,9

1,3

0,0

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

b Prognozė.

c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

e Suderintas vartotojų kainų indeksas.

© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2783-5561 (online)