Lietuvos bankas
English

Makroekonominės prognozės (2025 m. gruodžio mėn.)

  2. Apžvalgos ir leidiniai
Spausdinti Naujienų prenumerata RSS

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2025 m. gruodžio 22 d.

2025 m. pasaulio ekonomika sulėtėjo tik gana nežymiai. Tvyrojo didesnis neapibrėžtumas, tačiau vis dėlto muitai, taikomi JAV prekių importui, nepadidėjo tiek, kiek nuogąstauta. Padėtis įvairių šalių darbo rinkose buvo gana gera, o tai stiprino vidaus paklausą, ypač paslaugų ekonominėse veiklose. Metų pirmąją pusę ekonominį aktyvumą reikšmingai didino atsargų kaupimas, suintensyvėjęs prieš numatomą muitų šoktelėjimą – tai paskatino pramonės gamybą ir tarptautinę prekybą. 2025 m. pasaulinė tarptautinė prekyba netgi paspartėjo. Importo augimo šoktelėjimas buvo ypač pastebimas euro zonos ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, Jungtinėje Karalystėje (JK), Japonijoje, taip pat kai kuriose kitose Azijos valstybėse. Per šių metų pirmus devynis mėnesius apdirbamoji gamyba euro zonoje buvo 1,5 proc. didesnė nei prieš metus – tai pirmas gamybos padidėjimas euro zonoje po dvejų metų pertraukos. 2025 m. antrąją pusę pasaulio ekonomikos aktyvumas vis dėlto ėmė silpnėti. Pasaulinės tarptautinės prekybos ir kai kurių šalių (pvz., JAV, euro zonos, JK) pramonės augimas išblėso[1]
[1] Remiamasi augimo per ketvirtį duomenimis, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.
. Aktyvumo lėtėjimo buvo tikimasi ir anksčiau, o šių ir artimiausių metų daugelio šalių ir regionų ekonominio augimo ir tarptautinės prekybos prognozės nėra bloginamos, jos netgi gerinamos, nes, panašu, kad ankstesnės prognozės buvo pernelyg atsargios. Kai kurių šalių augimo perspektyvas taip pat gerina numatomos didesnės išlaidos, skirsimos gynybos poreikiams tenkinti.
Didesnė infliacija ir neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje lemia lėtesnę ekonominę plėtrą Lietuvoje. Vidutinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per ketvirtį 2025 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais sudarė vos 0,27 proc. – jis buvo maždaug keturis kartus mažesnis nei 2024 m.[2]
[2] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.
Vienas iš augimą sulėtinusių veiksnių – privatusis vartojimas. Mažmeninės prekybos pokytis per ketvirtį 2025 m. pirmus tris ketvirčius buvo beveik du kartus mažesnis, o viso privačiojo vartojimo – beveik penkis kartus mažesnis nei 2024 m.[3]
[3] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.
Ūgtelėjusi infliacija ir tam tikrą laiką blogėjusios namų ūkių nuotaikos labiausiai suvaržė pusiau ilgalaikio vartojimo prekių paklausą[4]
[4] Šioms prekėms priskiriama apranga, avalynė, namų ūkio tekstilė, smulkūs namų ūkio prietaisai ir kitos pusiau ilgalaikio vartojimo prekės.
. Lėčiau augo ir apdirbamoji gamyba. Tiek jos apimties, tiek joje sukurtos pridėtinės vertės pokytis per ketvirtį 2025 m. pirmus tris ketvirčius buvo maždaug šešis kartus mažesnis nei 2024 m.[5]
[5] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.
Apdirbamoji gamyba iš esmės augo tik pirmąjį ketvirtį, kai buvo atliepiama didesnė produkcijos paklausa, prieš galimai pakylant muitų tarifams. Vėliau, paklausai ėmus atslūgti, apdirbamoji gamyba pradėjo kristi. Prie to prisidėjo ir laikinai sumažinta vienos iš trąšas gaminančių įmonių veiklos apimtis. Po ypač sparčios plėtros ankstesniais metais sulėtėjo ir kai kurios paslaugų ekonominės veiklos, o būtent – informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės, administracinės ir susijusios veiklos. Tam įtaką, matyt, darė tiek vangesnė ekonominė aplinka Lietuvoje, tiek plėtros artėjimas nuosaikesnių augimo tempų link.
Mažiau augant ekonomikai, menkiau kyla ir darbo pajamos, tačiau situacija dirbantiesiems tebėra palanki. Vidutinis darbo užmokesčio pokytis per ketvirtį 2025 m. pirmus tris ketvirčius buvo maždaug penktadaliu mažesnis nei 2024 m.[6]
[6] Analizei naudojami duomenys, iš kurių pašalinta sezono įtaka.
Darbo atlygio lėtėjimas pastebimas daugelyje ekonominių veiklų. Prie to, matyt, prisideda ne tik didesnis neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje, bet ir jau reikšmingai išaugusi darbuotojams atitenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis. Darbo užmokestis vis dėlto kyla daugiau nei bendras kainų lygis, tad realiosios gyventojų pajamos didėja. Tebesitęsiančiam realiojo darbo atlygio kilimui nemažą įtaką daro nemenka darbuotojų paklausa – nors įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, yra mažiau nei prieš keletą metų, tokių įmonių dalis nėra menkesnė už ilgalaikį vidurkį. Prie darbuotojų trūkumo problemos prisideda besikeičiančios demografinės tendencijos. Grynoji tarptautinė gyventojų migracija tebėra teigiama, tačiau ji gerokai mažesnė, nei buvo 2022–2023 m. (tai ypač pasakytina apie ne Lietuvos piliečių tarptautinę migraciją). Dėl šios priežasties gyventojų skaičius šalyje, nemenkai didėjęs 2022–2024 m., šiemet beveik nesikeičia. Tai daro įtaką darbo rinkos rodikliams – iš esmės nebedidėja darbo jėga ir užimtųjų skaičius.
Artimiausiais metais ekonominius svyravimus nemenkai veiks įgyvendinamos reformos, kilsiančios valdžios sektoriaus išlaidos ir nepastovi tarptautinė aplinka. Ekonomikos augimą 2026 m. turėtų paspartinti atsirasianti galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų ir dėl to padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos[7]
[7] Makroekonominių rodiklių prognozėse daroma prielaida, kad šiek tiek intensyviau iš APKP bus pasitraukiama 2026 m. pradžioje, iš APKP tuomet pasitrauks 20 proc. jos dalyvių. Tariama, kad didžioji dalis šių dalyvių (90 %) bus labiau finansiškai apriboti asmenys, linkę atsiimtas lėšas iš karto skirti vartojimui. Toks lėšų atsiėmimas didinančiai veiks ne tik privatųjį vartojimą, bet ir kitus ekonominius rodiklius – privačiojo sektoriaus investicijas, darbo užmokestį, užimtųjų skaičių, bendrą vartotojų kainų lygį. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, penktadalio dalyvių iš APKP pasitraukimas lemtų maždaug 0,6 proc. punkto didesnį realiojo BVP augimo tempą ir 0,1 proc. punkto didesnę infliaciją 2026 m., nei tuo atveju, jei nebūtų jokių APKP pakeitimų. Teigiamas poveikis ekonomikos augimui vis dėlto bus trumpalaikis, nes lėšų atsiėmimas iš APKP fondų namų ūkių disponuojamąsias lėšas didins tik laikinai. Jau 2027 m. poveikis daugeliui ekonominių rodiklių turėtų būti neigiamas. Tai lemtų maždaug 0,7 proc. punkto mažesnį realiojo BVP augimo tempą 2027 m., nei tuo atveju, jei aptariama pensijų sistemos reforma nebūtų įgyvendinama. Poveikis infliacijai 2027 m. gali sudaryti apie –0,1 proc. punkto. Taip pat daroma prielaida, kad, baigiantis dvejų metų laikotarpiui, kai lėšas iš APKP fondų bus galima atsiimti palankesnėmis sąlygomis, iš APKP pasitrauks dar 20 proc. jos dalyvių. Tariama, kad didžioji dalis šių dalyvių (90 %) bus mažiau finansiškai apriboti asmenys, o jų ribinis polinkis vartoti bus maždaug du kartus mažesnis nei jų įprastas polinkis vartoti. Toks lėšų atsiėmimas turėtų menkesnį poveikį ekonominei raidai, nei tikėtinas lėšų atsiėmimas, įvyksiantis 2026 m. Vertinama, kad visų paminėtų dalyvių pasitraukimas iš APKP lemtų maždaug 0,2 proc. punkto didesnį realiojo BVP augimo tempą ir vis dar 0,1 proc. punkto mažesnę infliaciją 2028 m., nei tuo atveju, jei nebūtų jokių APKP pakeitimų.
. Ekonominį aktyvumą daugiau nei šiemet veiks reikšmingai padidėsiančios kai kurios valdžios sektoriaus išlaidos, o konkrečiau – investicijos, tiek susijusios su gynybos poreikiais, tiek kitos investicijos. Numatoma, kad, šiemet paaugęs 2,5, kitąmet realusis BVP padidės 3,2 proc. Kitaip nei paminėti veiksniai, užsienio paklausa, šiemet paūgėjusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, kitąmet, prognozuojama, kad augs mažiau, tuo ribodama eksporto plėtrą. Atvirąjį ekonomikos sektorių varžys jau padidėję muitai, tiesa, jų poveikis bus gana nedidelis[8]
[8] Makroekonominių rodiklių prognozėse daroma prielaida, kad visu prognozuojamu laikotarpiu JAV muitų tarifai bus tokie, kokie galiojo prognozių rengimo metu. Laikomasi prielaidos, kad ES nesiims atsakomųjų veiksmų. Pagal šį scenarijų pasikeitusi prekybos politika Lietuvos realiojo BVP augimo tempą 2025–2028 m. iš viso gali sumažinti 0,4 proc. punkto, o poveikis infliacijai, tikėtina, kad bus artimas neutraliam. Lietuvos ekonomika didesnį poveikį pajus ne per prekybą su JAV, o per prekybą su ES šalimis, nes JAV rinka Lietuvos eksportuotojams nėra pagrindinė rinka (tik apie 5 % viso Lietuvos eksporto yra nukreipta į JAV). Didžiosioms ES šalims JAV rinka yra gerokai svarbesnė, tad jos bus paveiktos labiau, o tai turės nepalankų poveikį ir Lietuvos gamintojams.
. Ribojančiai ekonominį aktyvumą veiks ir šių metų birželio mėn. priimti mokestiniai pakeitimai, tačiau ir jų įtaka bus gana nedidelė[9]
[9] Dėl būsimų, 2025 m. birželio mėn. priimtų, mokestinių pakeitimų Lietuvos realiojo BVP augimo tempas prognozuojamu laikotarpiu (2026–2028 m.), tikėtina, kad iš viso bus 0,2 proc. punkto mažesnis, nei tuo atveju, jei tokių mokestinių pakeitimų nebūtų. Skaičiuojant vertinamas tik būsimų mokestinių pakeitimų poveikis ir neatsižvelgiama į tai, kur ir kada mokestinės pajamos bus panaudotos. Ekonominį aktyvumą labiausiai varžys didėsiantys tiesioginiai mokesčiai, ypač – gyventojų pajamų mokestis. Dėl būsimų mokestinių pakeitimų, priimtų šių metų birželio mėn., bendras vartotojų kainų lygis, tikėtina, kad padidės 0,5 proc. Jį labiausiai kels augsiantys netiesioginiai mokesčiai.
. Prognozuojama, kad 2027 m. ūkio augimą sulėtins išnyksiantis teigiamas anksčiau atsiimtų lėšų iš APKP fondų poveikis, nes šios lėšos namų ūkių vartojimą skatinančiai veiks tik laikinai. Numatoma, kad vėlesniais metais ekonomikos augimas grįš į labiau įprastą raidos trajektoriją, o galimas tolesnis lėšų iš APKP fondų atsiėmimas turės tik gana ribotą poveikį. Prognozuojama, kad 2027–2028 m. realiojo BVP augimo tempas sudarys atitinkamai 2,3 ir 3,0 proc.
Padidėjusi metų pradžioje, infliacija reikšmingiau nesumažėjo. Praėjusių metų antrąją pusę ir šių metų pradžioje augusios maisto žaliavų kainos vis dar turi poveikį vartotojų kainoms. Maisto kainos vartotojams išsiskiria kaip vienos labiausiai kylančių kainų visame vartotojo krepšelyje. Prie to, tiesa, prisideda šiemet daugiau nei anksčiau pakelti netiesioginiai mokesčiai, kurie lemia beveik ketvirtadalį viso maisto, apimant ir alkoholinius gėrimus bei tabaką, kainų didėjimo. Daugiau nei anksčiau buvo didinami ir netiesioginiai mokesčiai, taikomi energijos produktams. Iš dalies dėl to pastarieji produktai šiemet truputį brangsta, nepaisant sparčiai mažėjančių naftos kainų. Visi pakelti netiesioginiai mokesčiai infliaciją šiemet didina maždaug 0,8 proc. punkto[10]
[10] Remiamasi suderintų vartotojų kainų indeksų pagal pastovius mokesčių tarifus duomenimis.
, t. y. lemia maždaug ketvirtadalį jos. Reikšmingą poveikį infliacijai turi ir didėjančios darbo sąnaudos. Spaudimas darbo užmokesčiui yra sumažėjęs, bet vis dėlto darbo atlygis kyla daugiau nei darbo našumas, tuo lemdamas didinantį poveikį kainoms.

Infliacija dar kurį laiką bus pakylėta. Artimiausiais metais netiesioginiai mokesčiai bus didinami daugiau nei pastaruoju metu. Tiek anksčiau numatyti, tiek šių metų birželio mėn. priimti mokestiniai pakeitimai infliaciją iš viso kitąmet didins maždaug 1,1 proc. punkto. Prie bendro kainų didėjimo, tikėtina, kad prisidės ir lėšų atsiėmimas iš APKP fondų, kuris skatins ekonominį aktyvumą, taigi ir paklausos lemiamą infliaciją. Tiesa, numatoma, kad artimiausiais metais bus ir infliaciją slopinančių veiksnių. Normalizuojantis maisto žaliavų pasiūlai, nesitikima šių žaliavų brangimo artimiausiu metu. Maisto gamintojų kainos jau pradeda kristi, o tai slopinančiai turėtų veikti ir vartotojų maisto kainas. Dabar prognozuojama, kad 2025 m. sudariusi 3,5, 2026 m. infliacija sieks 3,1 proc. Vėlesniais metais, menkiau kylant netiesioginiams mokesčiams, išnykus kainas didinančiam lėšų atsiėmimo iš APKP fondų poveikiui ir ne tiek daug didėjant darbo sąnaudoms, numatoma, kad infliacija mažės. Prognozuojama, kad 2027–2028 m. ji sudarys atitinkamai 2,6 ir 2,5 proc.

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

2025 m. gruodžio mėn. prognozėa

2025 m. rugsėjo mėn. prognozė

2025b

2026b

2027b

2028b

2025b

2026b

2027b

2028b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKIe

3,5

3,1

2,6

2,5

3,5

3,1

2,6

-

BVP defliatoriusc

3,9

3,4

2,9

3,1

3,6

3,3

2,9

-

Darbo užmokestis

8,4

9,1

6,9

7,5

8,2

8,9

6,9

-

Importo defliatoriusc

–0,5

1,5

2,1

2,0

–0,5

1,3

2,3

-

Eksporto defliatoriusc

0,2

2,2

2,1

2,1

0,1

1,4

2,3

-

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

BVPc

2,5

3,2

2,3

3,0

2,7

3,2

2,3

-

   Privačiojo vartojimo išlaidosc

2,0

5,0

0,4

4,8

2,2

6,0

0,8

-

   Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc

1,3

0,3

0,1

0,1

0,9

0,1

0,1

-

   Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc

6,5

11,5

3,6

4,1

5,7

5,4

3,4

-

   Prekių ir paslaugų eksportasc

4,3

2,3

3,3

3,3

3,8

2,0

3,4

-

   Prekių ir paslaugų importasc

7,9

6,2

2,2

4,5

5,2

3,4

2,5

-

Darbo rinka

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)

7,0

6,6

6,5

6,5

7,1

6,6

6,5

-

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)d

0,0

0,2

–0,2

–0,3

–0,2

0,1

–0,3

-

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

Prekių ir paslaugų balansas

3,5

1,4

2,2

1,4

4,6

3,7

4,3

-

Einamosios sąskaitos balansas

0,1

–1,8

–1,2

–2,1

1,4

0,4

0,8

-

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas

1,6

0,4

–0,1

–1,4

3,6

2,2

1,6

-

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2025 m. lapkričio 26 d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2025 m. gruodžio 1 d.

b Prognozė.

c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

e Suderintas vartotojų kainų indeksas.


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2783-5561 (online)