Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2025 m. birželio 12 d.

Vis dar didelis netikrumas ir didėjantys muitų tarifai tarptautinėje prekyboje veikia pasaulio ekonomikos raidą. Tebesitęsiantys prekybos politikos nesutarimai reikšmingai tebeveikia pasaulio ekonomikų netikrumo rodiklius. Jie, nors ir yra nusileidę nuo istorinių aukštumų, tebėra reikšmingai didesni, nei buvo prieš prasidedant prekybos politikos nesutarimams. Nuo kovo mėn. priimti JAV sprendimai dėl muitų tarifų lėmė, kad efektyvusis muitų tarifas į didžiausią pasaulio ekonomiką importuojamoms prekėms ir paslaugoms jau padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 3,5 iki beveik 13 proc. Toks tarifų padidėjimas turėtų branginti į JAV įvežamas prekes tiek gyventojams, tiek verslui, o tai didintų gamybos sąnaudas verslui ir mažintų namų ūkių perkamąją galią dėl pakilusių kainų, ribotų tarptautinę prekybą. Mažiau palanki JAV ekonomikos raida slopintų ir jos prekybos partnerių ekonomikų raidą, kuri galėtų dar labiau sulėtėti, jei šalys imtųsi reikšmingų atsakomųjų veiksmų. Vis dėlto šių metų pradžioje verslas, bandydamas sumažinti potencialų muitų tarifų poveikį, aktyviai kaupė prekių atsargas. Tai pakylėjo tarptautinę prekybą ir gamybą daugelyje pasaulio ekonomikų, o prekybos vadybininkų indeksai rodė gana nemenką ekonomikos augimą. Tačiau tai neturėtų užsitęsti – daugelio pasaulio ekonomikų augimas pradės slopti. Tokia pasaulio ekonomikos ir pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių raida lems pastebimai mažesnę Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausą tiek šiais, tiek kitais metais. Ir nors ji turėtų augti visu prognozuojamu laikotarpiu, plėtros tempas tebebus pastebimai lėtesnis už ilgalaikį vidurkį.

Prekybos politikos nesutarimų ir įsivyravusio sąmyšio nulemti pokyčiai pasaulio ekonomikoje kol kas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros. Šių metų pirmąjį ketvirtį per metus ji paaugo 3,0 proc. – tai tik šiek tiek lėčiau, nei buvo stebėta praėjusių metų antrąjį pusmetį. Prie ekonomikos plėtros prisidėjo daugelis ekonominių veiklų, ypač sparčiai augo apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių veiklose sukuriama pridėtinė vertė. Nors apdirbamosios gamybos veiklos suaktyvėjimą šių metų pirmąjį ketvirtį veikė verslo bandymai sumažinti potencialų muitų tarifų poveikį, apdirbamosios gamybos veikla taip pat išlaikė konkurencingumą, kuris sudaro sąlygas tvariai tebeaugti virš ilgalaikės tendencijos, stebėtos prieš COVID-19 pandemiją. Tai ypač pasakytina apie didesnę pridėtinę vertę kuriančius apdirbamosios gamybos veiklos sektorius, tokius kaip kompiuterių ir optiniai gaminių, chemijos produktų gamyba. Palankios apdirbamosios gamybos tendencijos taip pat lėmė ir vėl reikšmingiau paaugusią lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtį. Informacijos ir ryšių veikla taip pat išlaikė jau ne vienus metus stebimą sparčios plėtros tendenciją. Tai lėmė, kad per pastarąjį dešimtmetį informacijos ir ryšių veikloje sukuriamos pridėtinės vertės dalis Lietuvos ekonomikoje beveik padvigubėjo, kartu palengva transformuodama ir visą Lietuvos ekonomiką aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo link. Prie šios transformacijos prisideda ir po COVID-19 pandemijos reikšmingai padidėjęs polinkis investuoti: palyginamosiomis kainomis įvertintas investicijų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pastaraisiais metais yra artimas 25, o anksčiau svyravo ties 20 proc. Lietuvos ekonomikai dar sparčiau augti sutrukdė trumpam paūmėjusi infliacija, slopinusi tiek namų ūkių perkamosios galios, tiek vartojimo augimą.

Palyginti su metų pradžia, spaudimas kainoms susilpnėjo. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios energijos išteklių kainos, kurių raidą reikšmingai paveikė išaugęs neapibrėžtumas ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos augimu ir galimu paklausos sumažėjimu. Esant tokiai energijos išteklių kainų raidai, metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo – kovo mėn. sudariusi 3,7, gegužės mėn. ji nukrito iki 3 proc. Paslaugų kainos, jau daugiau nei metus kylančios artimu 6 proc. metiniu tempu, ir toliau lėmė didžiausią dalį infliacijos. Jų kainų augimą ir toliau palaikė nors ir lėtesniu, tačiau palyginti vis dar sparčiu tempu tebekylantis darbo užmokestis. Vis dėlto paminėtina, kad reikšmingai išaugusi ir tik šiek tiek mažesnę dalį lemianti yra ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų įtaka metinei infliacijai. Dėl pabrangusių maisto žaliavų bei padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabakui, maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, metinis kainų augimas nuo praėjusių metų pabaigos reikšmingai išaugo ir gegužės mėn. sudarė 5,1 proc. Dėl susilpnėjusio spaudimo kainoms, nulemto nuo metų pradžios atpigusių energijos išteklių, išaugusios euro vertės ir prognozuojamo lėtesnio importuotų prekių kainų augimo, bendrasis kainų lygis kitais šių metų mėnesiais reikšmingiau nesikeis ir vidutinė metinė infliacija 2025 m. sudarys 3,3 proc. Nors ir lėčiau, tačiau vis dar sparčiai kylant darbo užmokesčiui, paslaugos tebus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, tačiau reikšmingai prisidės ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas. O 2026 ir 2027 m., toliau pingant energijos ištekliams ir lėčiau kylant maisto žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija sumažės ir sudarys atitinkamai 2,5 ir 2,6 proc.