Apklausos tikslai, sudarymo metodai ir principai

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti Lietuvos mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet inicijuoja Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Nuo 2013 m., siekiant informuoti visuomenę apie Lietuvos mokėjimų rinką, apklausos pagrindu rengiamos ir Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamos Lietuvos gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių apžvalgos.

Lietuvos banko užsakymu 2025 m. gegužės–liepos mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „BERENT Research Baltic“. Apklausos imtis – 1 000 respondentų. Apklausa vykdyta tol, kol respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas (lytį, amžių, regioną, išsilavinimą) atitiko Lietuvos gyventojų visumą. Dalis tyrimo duomenų gali būti lyginami su ankstesnių metų Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgų duomenimis.

Amžiaus grupės	Pasiskirstymas, proc.	Gyvenamoji vieta	Pasiskirstymas, proc.	Lytis	Pasiskirstymas, proc.
18–29 m.	14,6	Kaimas	31,5	Vyras	46,7
30–49 m.	34,2	Miestas	25,2	Moteris	53,3
50 m. ir daugiau	51,2	Didmiestis	43,3
Iš viso	100,0	Iš viso	100,0	Iš viso	100,0

Asmeninės pajamos, Eur	Pasiskirstymas, proc.
Iki 500	11,5
501–1000	29,9
1001–1 500	26,4
Daugiau kaip 1 500	18,4
Neturi pajamų	2,7
Nežino, neatsakė	11,1
Iš viso	100,0

Išsilavinimas	Pasiskirstymas, proc.
Nebaigtas vidurinis	4,2
Vidurinis, profesinis	56,0
Aukštesnysis (technikumas, aukštesniosios mokyklos)	8,7
Neuniversitetinis aukštasis (kolegija)	5,3
Universitetinis aukštasis	25,8
Iš viso	100,0

---

1.Apklausos rezultatų apžvalga

Mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojasi dauguma gyventojų. Didėja besinaudojančiųjų ne tik bankų paslaugomis dalis. 2025 m. mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi 93 proc. apklaustųjų (2024 m. – 96 %). Kaip ir kasmet, didžioji gyventojų dalis naudojosi bankų paslaugomis (2025 m. – 80 %, 2024 m. – 81 %), tačiau jau antrus metus iš eilės auga respondentų, nurodžiusių, kad naudojasi sąskaitas atidarančių el. pinigų įstaigų (2025 m. – 29 %, 2024 m. – 22 %) ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis (2025 m. – 25 %, 2024 m. – 19 %).

Grynuosius pinigus naudoja 98 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau, atsiskaitydami fizinėje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, apklaustieji rinktųsi mokėti mokėjimo kortele arba išmaniuoju įrenginiu. 52 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų nurodė teikiantys pirmenybę atsiskaitymui mokėjimo kortele, 25 proc. – išmaniaisiais įrenginiais, o 18 proc. – grynaisiais pinigais. Paaugo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie atsiskaito bekontakčiu būdu, dalis (2025 m. – 88 %, 2024 m. – 83 %). Vis daugiau jų atsiskaito priglausdami mob. telefoną (2025 m. – 22 %, 2024 m. – 19 %), o ne mokėjimo kortelę (2025 m. – 63 %, 2024 m. – 79 %). 58 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų nurodė, kad jiems yra tekę fizinėje prekybos vietoje atsiskaityti pervedant lėšas internetu arba mob. programėle. Per metus nuo 37 iki 24 proc. sumažėjo apklaustųjų, nurodžiusių, kad dažniau arba visada atsiskaito grynaisiais pinigais, dalis.

Mažėja apsilankiusiųjų mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje, o trečdalis jų lankėsi skyriuje todėl, kad jiems nebuvo suteikta galimybė reikiamą paslaugą gauti nuotoliniu būdu. Per pastaruosius 12 mėn. mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje lankėsi 32 proc. visų apklaustųjų (2024 m. – 38 %) – daugiausia prisijungimo prie mobiliosios arba internetinės bankininkystės klausimais. 62 proc. respondentų vyko į savo miesto arba rajono skyrių, o 20 proc. – į mobilųjį autobusiuką arba savivaldybės patalpas. Du trečdaliai skyriuje apsilankiusių respondentų nurodė skyriuje apsilankę todėl, kad jiems taip paprasčiau, o trečdalis – todėl, kad jiems nebuvo suteikta galimybė gauti paslaugą nuotoliniu būdu.

Didžiausia apklaustųjų dalis savo pagrindinį banką pasirinko dėl jo pasiekiamumo, augo respondentų, svarsčiusių pakeisti savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją, dalis. Mokėjimo paslaugų teikėjo skyriaus arba bankomato pasiekiamumas lėmė 42 proc. respondentų pasirinkimą (2024 m. – 32 %). Per metus nuo 18 iki 23 proc. išaugo sąskaitą turinčių respondentų, svarsčiusių pakeisti savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją, dalis. 62 proc. jų netenkino mokėjimo paslaugų teikėjo pasiekiamumas arba paslaugų kokybė (2024 m. – 58 %) ir 32 proc. – kaina (2024 m. – 48 %). 31 proc. tų, kurių netenkino pasiekiamumas ir paslaugos, netenkino padalinio pasiekiamumas, 33 proc. – nepatogūs interneto ar mob. bankai (2024 m. – 34 %), o 44 proc. – kitos paslaugos (2024 m. – taip pat 44 %).

Dauguma apklaustųjų naudojasi standartiniu siūlomu mokėjimo paslaugų planu. Juo naudojosi 72 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2024 m. – 80 %). 64 proc. jų naudojosi standartiniu mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomu paslaugų planu, 9 proc. turėjo planą, leidžiantį pasiimti daugiau grynųjų pinigų, o 5 proc. – planą su kredito kortele. 19 proc. plano nepasirinkusių apklaustųjų nurodė, kad esami planai jų netenkina. Visi jie teigė norintys pasirinkti pigesnį ir mažiau paslaugų siūlantį mokėjimo paslaugų planą (2024 m. – 91 %). Svarbiausios į mokėjimo paslaugų planą įtrauktos paslaugos respondentams yra galimybė nemokamai pasiimti grynųjų pinigų (56 %), atlikti neribotą skaičių nemokamų pavedimų (46 %) ir turėti daugiau negu vieną sąskaitą (22 %).

Nuo sukčiavimo nukentėjusių apklaustųjų dalis padidėjo, dažniau nukenčia jaunimas. Nuo sukčiavimo per pastaruosius 12 mėn. nukentėjo 5 proc. punktais daugiau respondentų negu 2024 m. (2025 m. – 17 %, 2024 m. – 12 %). Palyginti su praėjusiais metais, respondentų, nukentėjusių nuo sukčiavimo, dalys pakito nedaug: nukentėję nuo sukčiavimo, susijusio su mokėjimo kortelėmis arba internetine bankininkyste, prisipažino, kaip ir 2024 m., 77 proc., o su grynaisiais pinigais – 30 proc. (2024 m. – 28 %) nukentėjusiųjų. Nukentėję dažniau prisipažįsta 18–29 m. amžiaus apklaustieji.

---

2.Pagrindiniai paveikslai

---

2.1.Mokėjimo sąskaita

Mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis 2025 m. naudojosi 93 proc. apklaustųjų (2024 m. – 96 %). Nuo 2023 m. auga gyventojų, kurie naudojasi sąskaitas atidarančių el. pinigų įstaigų ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, dalis. Kitų mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis besinaudojančių respondentų dalis tebebuvo stabili.

Mokėjimo sąskaitą teigė turintys 86 proc. apklaustųjų (2024 m. – 90 %). Dauguma jų (87 %) teigė turintys atidarytas mokėjimo sąskaitas Lietuvoje veikiančiame banke (2024 m. – 95 %). 14 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų nurodė, kad visi jų namų ūkio nariai sąskaitas turi pas tą patį mokėjimo paslaugų teikėją, 45 proc. teigė, kad jie patys turi kelias sąskaitas pas skirtingus mokėjimo paslaugų teikėjus, o trečdalis nurodė, kad bent vienas jų namų ūkio narys turi sąskaitą pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Išaugo respondentų, kurie turi sąskaitas daugiau nei pas vieną mokėjimo paslaugų teikėją, dalis (2025 m. – 50 %, 2024 m. – 42 %).

Dalintis:

Neturėti mokėjimo sąskaitos respondentai dažniausiai pasirenka todėl, kad gauna pajamas grynaisiais pinigais (2025 m. – 24 %, 2024 m. – 19 %) arba sąskaitą turi kitas namų ūkio narys (2025 m. – 16 %, 2024 m. – 12 %). Vis dėlto net 41 proc. (2024 m. – 46 %) apklaustųjų arba negalėjo įvardyti konkrečios priežasties, kodėl neturi mokėjimo sąskaitos, arba teigė neturintys tam poreikio. Pajamas grynaisiais pinigais gaunantys daugiausia teigė pensinio amžiaus gyventojai.

Dalintis:

Prieigą prie kito asmens mokėjimo sąskaitų turintys arba už kitą asmenį mokėjimus interneto arba mob. banke darantys nurodė 35 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. 37 proc. jų nurodė turintys oficialų įgaliojimą tvarkyti kito asmens sąskaitas, o 63 proc. rūpinasi kito asmens sąskaitomis nesutvarkę tam reikalingų dokumentų.

Dalintis:

Apie galimybę atsidaryti mokėjimo sąskaitą nuotoliniu būdu nurodė žinantys 77 proc. (2024 m. – 68 %) respondentų. Tokiu būdu bandę atsidaryti sąskaitą nurodė 52 proc. apie tai žinojusių respondentų (2024 m. – 46 %). Kaip ir 2024 m., 82 proc. jų atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu pavyko. Sėkmingai atsidarę sąskaitą nuotoliniu būdu dažniau teigė 30–49 m. ir gaunantys didesnes pajamas respondentai.

Dalintis:

---

2.2.Mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai

Bent vieną mokėjimo kortelę turintys nurodė 73 proc. visų sąskaitą turinčių apklaustųjų (2024 m. – 96 %). Didžioji dalis (91 %) kortelę turinčių apklaustųjų nurodė turintys debeto korteles (2024 m. – 96 %). Kredito kortelę pažymėjo turintys 34 proc. kortelę turinčių apklaustųjų (2024 m. – 28 %). 25 proc. kortelę turinčių respondentų rinkosi turėti ir debeto, ir kredito korteles (2024 m. – 24 %), 8 proc. – tik kredito kortelę (2024 m. – 4 %).

Dalintis:

Daugiau negu pusė bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų nurodė, kad mokėjimo kortelė yra patogiausia mokėjimo priemonė – ja patogiausia ir sparčiausia atsiskaityti, patogiausia kontroliuoti savo išlaidas ir saugiausia nešiotis su savimi. Išmanųjį įrenginį šiais aspektais labiausiai vertino apie trečdalis apklaustųjų. Grynieji pinigai labiausiai vertinami dėl jų patogumo kontroliuojant savo išlaidas – taip nurodė 37 proc. apklaustųjų.

Dalintis:

Trys ketvirtadaliai mokėjimo kortelę turinčių respondentų, prekybos ar paslaugų teikimo vietoje turėdami galimybę atsiskaityti savo pasirinkta mokėjimo priemone, pirmenybę teiktų mokėjimo kortelei arba išmaniajam prietaisui. Fizinę kortelę rinktųsi daugiau negu pusė 50 m. ir vyresnių respondentų. Jaunesni negu 50 m. apklaustieji išmanųjį prietaisą renkasi beveik taip pat dažnai kaip ir mokėjimo kortelę – išmaniajam prietaisui arba mokėjimo kortelei teikiantys pirmenybę nurodė nuo 36 iki 47 proc. atskirų amžiaus grupių apklaustųjų.

Dalintis:

Apie tai, kad jų kortelė turi bekontakčio atsiskaitymo funkciją, žinojo 95 proc. mokėjimo kortelę turinčių respondentų (2024 m. – 94 %). Fizinė mokėjimo kortelė priglaudžiama dažniausiai. Ją priglaudžia 72 proc. visų bekontakčiu būdu atsiskaitančių apklaustųjų. Vyresnio amžiaus respondentai dažniau renkasi priglausti kortelę (ją priglaudžia 70 % 50 m. perkopusių apklaustųjų), o respondentai iki 29 m. taip pat dažnai kaip kortelę priglaudžia ir su ja susietą mob. telefoną (po 40 %). Nė vienas 80 m. perkopęs respondentas nenurodė dažniausiai priglaudžiantis mob. telefoną.

Dalintis:

Per metus reikšmingai padaugėjo respondentų, manančių, kad atsiskaityti bekontakčiu būdu yra patogu ir saugu. Atsiskaitymą išmaniuoju prietaisu patogiu laiko 66 proc. (2024 m. – 59 %), o saugiu – 59 proc. (2024 m. – 51 %) visų mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų. Atsiskaitymą bekontakte mokėjimo kortele laiko patogiu 90 proc. (2024 m. – 86 %), o saugiu – 75 proc. (2024 m. – 68 %) mokėjimo kortelę turinčių respondentų.

Dalintis:

Padaugėjo respondentų, kurie dieną, kai paskutinį kartą atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje, bent vienam mokėjimui naudojo mokėjimo kortelę arba išmanųjį įrenginį (2025 m. jie sudarė 75 %, 2024 m. – 67 %). Reikšmingai sumažėjo tų apklaustųjų, kurie bent vieną mokėjimą atliko grynaisiais pinigais (2025 m. jų buvo 35 %, 2024 m. – 50 %). Vienintelė amžiaus grupė, kurioje mokėjimo kortelę bent vienam atsiskaitymui panaudojo mažiau nei pusė apklaustųjų, buvo asmenys iki 29 m. Atsiskaityti mokėjimo kortele rinkosi 42, mokėjo grynaisiais pinigais – 35, išmaniuoju įrenginiu – 29 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų.

Dalintis:

58 proc. respondentų nurodė, kad jiems yra tekę fizinėse prekybos arba paslaugų teikimo vietose atsiskaityti pervedant lėšas internetu arba mob. programėle. Didžiausia jų dalis (49 %) tokiu būdu atsiskaitė parduotuvėse, kavinėse, kultūros ir sporto įstaigose.

Dalintis:

Šiemet 8 proc. punktais iki 41 proc. padaugėjo respondentų, kurių buvo prašoma atsiskaityti kitu nei jų norimu būdu. Tarp visų, kurių buvo prašoma atsiskaityti kitu nei jų norimu būdu, antrus metus iš eilės mažėja susidūrusių su prekybininkų nenoru priimti atsiskaitymą kortele (2025 m. tokių buvo 81 %, 2024 m. – 89 %) ir daugėja tų, kurie susidūrė su prekybininkų nenoru priimti grynuosius pinigus (2025 m. – 29 %, 2024 m. – 20 %). Iki 11 proc. padidėjo visų apklaustųjų respondentų, kurie dėl nesudarytos galimybės atsiskaityti jiems priimtinu būdu, prekės nenusipirko (2024 m. jų buvo 5 %). Prekybininko iš pirkėjo prarastų pajamų mediana dėl atsisakymo priimti mokėjimą kortele sudarė 25 Eur (2024 m. – 30 Eur), o dėl atsisakymo priimti mokėjimą grynaisiais pinigais –20 Eur (2024 m. – taip pat 20 Eur). Negalėdami atsiskaityti kortele, iki bankomato išsigryninti pinigų respondentai ėjo norėdami įsigyti vidutiniškai 49 Eur vertės prekę (2024 m. – 37 Eur).

Dalintis:

Kaip ir ankstesniais metais, respondentai labiausiai pasigenda galimybės atsiskaityti kortele turguje (2025 m. jie sudarė 60 %, 2024 m. – 51 %), už smulkiojo verslo paslaugas (2025 m. – 39 %, 2024 m. – 42 %) ir už paslaugas namuose (2025 m. – 27 %). Penktadalis mokėjimo kortelę turinčių respondentų nurodė galimybės atsiskaityti kortele niekur nepasigendantys (2024 m. – 25 %).

Dalintis:

Reikšmingai padaugėjo respondentų visada arba dažniau mokančių mokėjimo kortele ir kitais el. atsiskaitymo būdais – šiomis priemonėmis dažniau atsiskaitantys teigė 74 proc. apklaustųjų (2024 m. – 62 %). Visada arba dažniau mokančiųjų grynaisiais pinigais sumažėjo 13 proc. punktų (2025 m. jie sudarė 24 %, 2024 m. – 37 %).

Dalintis:

---

2.3.Grynieji pinigai

Grynuosius pinigus naudoja 98 proc. apklaustųjų (2024 m. naudojo 94 %). Dažniausiai grynieji pinigai naudojami turguje, kasdieniams pirkiniams, nenumatytiems atvejams bei paslaugoms grožio, sveikatos įstaigose ir autoservise. Per metus sumažėjo naudojančių grynuosius pinigus beveik visiems pagrindiniams tikslams.

Dalintis:

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis respondentų grynųjų pinigų šaltinis yra jų mokėjimo sąskaita. Iš jos grynuosius pinigus pasiėmė 76 proc. (2024 m. – 75 %) visų apklaustųjų. Pastaruosius ketverius metus mažėja respondentų, apskritai nesinaudojančių grynaisiais pinigais.

Dalintis:

Apklaustieji nurodė, kad per mėnesį norėtų pasiimti vidutiniškai 403 Eur grynųjų pinigų (mediana 290 Eur), o faktiškai pasiima vidutiniškai 351 Eur (mediana 300 Eur). Vidutinė išgryninama suma 2025 m. buvo 351 Eur (2024 m. – 285 Eur): miestuose – 320 Eur (2024 m. – 298 Eur), regionuose – 381 Eur (2024 m. – 275 Eur). 90 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų nurodė kas mėnesį iš savo sąskaitos pasiimantys ne daugiau kaip 550 Eur. Vis dėlto, kad būtų patenkinti 90 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų nurodyti grynųjų pinigų poreikiai, jiems reikėtų turėti galimybę nemokamai pasiimti iki 800 Eur.

Dalintis:

2025 m. iki 60 proc. (2024 m. jie sudarė 32 %) padaugėjo respondentų, nurodžiusių, kad naudojasi grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslauga. Grynuosius pinigus į sąskaitą įmokantys dažniau teigė vyresnio amžiaus gyventojai. Įmokų mokėjimo ir mokėjimo pavedimų paslaugomis naudojosi 87 proc. (2024 m. – atitinkamai 95 ir 91 %), o grynųjų pinigų pasiėmimo iš sąskaitos paslaugomis – 84 proc. (2024 m. – 81 %) apklaustųjų.

Dalintis:

Didžioji dalis grynųjų pinigų pasiėmimo arba įmokėjimo paslaugomis besinaudojančių respondentų grynuosius pinigus pasiima (91 % jų) arba įmoka į savo sąskaitas (88 % jų) bankomatuose. 2025 m. bankomatu naudojęsi grynųjų pinigų pasiėmimui arba įnešimui nurodė 84 proc. sąskaitą turinčių respondentų.

Dalintis:

---

2.4.Internetinė ir mobilioji bankininkystė

Per paskutines keturias savaites iki apklausos mokėjimo pavedimus gavo arba atliko 87 proc. (2024 m. – 91 %), o įmokas sumokėjo 86 proc. (2024 m. – 95 %) sąskaitą turinčių apklaustųjų. 84 proc. (2024 m. – 77 %) įmokas grynaisiais pinigais mokančių respondentų mokėjimus atliko pas tarpininką (pašte, spaudos kioske, parduotuvėje), o 22 proc. (2024 m. – 27 %) – mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje. 73 proc. apklaustųjų, kurie rinkosi pervesti įmokas internetu, suvedė mokėjimo informaciją interneto banke ir 49 proc. buvo nukreipti į jau suformuotą apmokėjimo puslapį. Vieno vartotojo per mėnesį atliekamų mokėjimo pavedimų mediana yra 5 pavedimai.

Dalintis:

Internetine bankininkyste aktyviai naudojasi 89 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2024 m. ja naudojosi 94 %). Kodų generatorius tebėra populiariausia prisijungimo priemonė tarp 80 m. perkopusių respondentų, visų kitų amžiaus grupių apklaustieji daugiausia naudoja tam skirtas programėles.

Dalintis:

Internetinėje parduotuvėje perkantys nurodė 87 proc. visų apklaustųjų (2024 m. – 74 %). Populiariausias apmokėjimo perkant internetu būdas yra nukreipimas į apmokėjimo puslapį – taip moka beveik du trečdaliai internetu pirkusių apklaustųjų.

Dalintis:

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtas mob. programėles aktyviai naudoja 74 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2024 m. tokių buvo 68 %). Per metus padaugėjo respondentų, kurie naudojasi funkcija „Gauti pinigus“, dalis. Programėles mažiau naudoja vyresnio amžiaus gyventojai.

Dalintis:

Mokėjimais pagal telefono numerį naudojasi 36 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų (2024 m. naudojosi 14 %). 75 proc. jų atlieka mokėjimus draugams ir šeimos nariams (2024 m. jie sudarė 90 %) ir 45 proc. moka už fizinių asmenų suteiktas paslaugas (pvz., už grožio, remonto, nuomos ir kt. paslaugas) (2024 m. jų buvo 30 %).

Dalintis:

---

2.5.Mokėjimo paslaugų kaina ir planai

Savo išlaidas mokėjimo paslaugoms žino 81 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių asmenų (2024 m. tokių buvo 82 %). Mažiausiai savo išlaidomis mokėjimo paslaugoms domisi moksleiviai, studentai ir 80 m. sulaukę apklaustieji – po ketvirtadalį jų nurodė, kad ši informacija jiems neaktuali.

Dalintis:

Sumos, kurią mokėjimo sąskaitą turintys apklaustieji sumoka už mokėjimo paslaugas, mediana tebebuvo tokia pati kaip ir 2023 bei 2024 m. ir yra 2 Eur/mėn. Didėja sumos, kurią mokėjimo sąskaitą turintiems apklaustiesiems būtų priimtina sumokėti už mokėjimo paslaugas, mediana: 2025 m. – 2, 2024 m. – 1,5, 2023 m. – 1 Eur/mėn.

Dalintis:

2025 m. mokėjimo paslaugų planą buvo pasirinkę 72 proc. mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų (2024 m. – 80 %), beveik du trečdaliai jų naudojosi standartiniu jų mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomu mokėjimo paslaugų planu. 19 proc. plano nepasirinkusių apklaustųjų to nepadarė todėl, kad esami planai jų netenkina. Visi jie teigė norintys pasirinkti pigesnį ir mažiau paslaugų siūlantį mokėjimo paslaugų planą (2024 m. – 91 %), nė vienas nenurodė norintis brangesnio, tačiau daugiau paslaugų apimančio plano (2024 m. – 9 %).

Dalintis:

Respondentų vertinimu, svarbiausios į mokėjimo paslaugų planą įtrauktos paslaugos yra galimybė nemokamai pasiimti grynųjų pinigų (56 %) ir neribotas skaičius nemokamų pavedimų (46 %).

Dalintis:

---

2.6.Mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimas ir prieinamumas

Per pastaruosius 12 mėn. banko ar kredito unijos skyriuje lankėsi 32 proc. visų apklaustųjų (2024 m. – 38 %). 66 proc. jų lankėsi todėl, kad norimą paslaugą jiems atrodė paprasčiau gauti gyvai, ir 34 proc. todėl, kad jiems nebuvo suteikta galimybė paslaugos gauti nuotoliniu būdu. 43 proc. apsilankiusiųjų savo mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje rūpėjo prisijungimo prie mob. arba internetinės bankininkystės klausimai.

Dalintis:

Du trečdaliai savo mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje apsilankiusių respondentų nurodė, kad prireikus paprastai vyksta į savo mieste arba rajone esantį banko arba kredito unijos skyrių. Vis dėlto 20 proc. respondentų paprastai vyksta į gretimame mieste arba rajone esantį skyrių arba laukia savo mokėjimo paslaugų teikėjo konsultanto paslaugų mobiliajame autobusiuke arba savivaldybės patalpose.

Dalintis:

Bet kokią grynųjų pinigų pasiėmimo vietą sunku pasiekti mažiau nei 2 proc. apklaustųjų. Didžiajai daliai respondentų (2025 m. – 78 %, 2024 m. – 77 %) grynųjų pinigų prieinamumas per metus beveik nepasikeitė. Absoliuti dauguma apklaustųjų, nurodžiusių, kad grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo arba pablogėjo, nurodė pasikeitusią bankomatų lokaciją ir atsidariusias arba užsidariusias parduotuves. Bankomatą sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamu laikė 7, mokėjimo paslaugų teikėjo skyrių – 14, o parduotuvę, kurios kasoje arba tarpininko terminale galima pasiimti grynųjų pinigų, – 6 proc. apklaustųjų. Banko ar kredito unijos skyrius sunkiausiai pasiekiamas atrodė Tauragės gyventojams (37 % jų jį įvardijo kaip sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamą), tačiau bankomato pasiekiamumas šioje apskrityje atitiko bendrą vidurkį (75 % gyventojų jį įvardijo kaip labai lengvai arba lengvai pasiekiamą).

Dalintis:

Mokėjimo paslaugų teikėjo skyriaus arba bankomato pasiekiamumas buvo svarbiausia priežastis, kodėl 42 proc. (2024 m. – 32 %) respondentų nurodė savo pagrindiniu banku pasirinkę šį mokėjimo paslaugų teikėją. Vartotojams taip pat buvo svarbios aplinkinių rekomendacijos (2025 m. – 27 %, 2024 m. – 43 %), mokėjimo paslaugų teikėjo dydis bei žinomumas (2025 m. – 23 %, 2024 m. – 28 %) ir siūlomų paslaugų įvairovė (2025 m. – 17 %, 2024 m. – 41 %). Mažiausios kainos ieškojo 5 proc. (2024 m. – 6 %) apklaustųjų. Dauguma priežasties negalėjusių įvardyti respondentų nurodė, kad naudojasi esamo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis jau seniai ir keisti nenori.

Dalintis:

Per paskutinius 12 mėn. 5 proc. punktais (iki 23 %) išaugo sąskaitą turinčių respondentų, kurie svarstė pakeisti savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją, dalis. 62 proc. jų (2024 m. – 58 %) svarstė pakeisti savo esamą mokėjimo paslaugų teikėją dėl netenkinančio pasiekiamumo arba paslaugų kokybės. Dėl netenkinančios kainos keisti paslaugų teikėją svarstė 32 proc. (2024 m. – 48 %) apklaustųjų. 31 proc. respondentų, kurie svarstė pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją dėl netenkinančios paslaugų kokybės, netenkino padalinio pasiekiamumas (2024 m. – 40 %), 33 proc. – nepatogus interneto ar mob. bankas (2024 m. – 34 %), o 44 proc. – kitos neįvardytos paslaugos (2024 m. – 44 %). Dėl nepatogaus interneto ar mob. banko dažniau pakeitimą svarstė 50 m. nesulaukę vartotojai.

Dalintis:

Nuo 37 iki 42 proc. padaugėjo savo mokėjimo paslaugų teikėją keisti svarsčiusių, tačiau to nepadariusių respondentų, kurie to nepadarė todėl, kad nerado geresnių alternatyvų (nerado artimesnio, pigesnio arba daugiau paslaugų siūlančio mokėjimo paslaugų teikėjo). 29 proc. teigė, kad tam kol kas dar nerado laiko (2024 m. – 43 %), o 24 proc. jų netenkina mokėjimo paslaugų teikėjo keitimo procesas ir galimi pokyčiai (2024 m. – 28 %).

Dalintis:

28 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų niekas negalėtų paskatinti pakeisti savo dabartinio mokėjimo paslaugų teikėjo. Iš tų vartotojų, kuriuos kažkas galėtų paskatinti, beveik pusė rinktųsi mažesnę mokėjimo paslaugų kainą, dar po 20–22 proc. jų pasirinktų tą mokėjimo paslaugų teikėją, kuris jiems pasiūlytų daugiau įvairesnių paslaugų, patogesnį interneto ar mob. banką, patogesnėje vietoje esantį padalinį arba mažesnes kitų kredito arba lizingo palūkanų normas.

Dalintis:

Pagrindinio banko keitimo procedūrų supaprastinimas galėtų turėti įtakos 62 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų sprendimui pakeisti savo pagrindinį banką. Didžiausiai daliai jų (37 %) įtakos turėtų tai, jeigu savo mokėjimo paslaugų teikėją jie galėtų pakeisti nuotoliniu būdu.

Dalintis:

---

2.7.Kiti klausimai

Nuo sukčiavimo per pastaruosius 12 mėn. nukentėjo 17 proc. apklaustųjų (2024 m. – 12 %). Per metus padaugėjo nukentėjusių nuo sukčiavimo, susijusio su mokėjimo kortelėmis (2025 m. jų buvo 48 %, 2024 m. – 37 %) ir su grynaisiais pinigais (2025 m. – 30 %, 2024 m. – 28 %) dalys, sumažėjo nukentėjusių nuo sukčiavimo, susijusio su internetine bankininkyste (2025 m. – 26 %, 2024 m. – 43 %). Kaip ir praėjusiais metais, nukentėję nuo bet kokio sukčiavimo dažniau teigia 18–29 m. amžiaus grupei priklausantys respondentai.

Dalintis:

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau kalbama apie galimą skaitmeninę Europos Sąjungos valiutą skaitmeninį eurą. Apie svarstymus jį įvesti girdėję nurodė 39 proc. apklaustųjų, o išbandyti skaitmeninį eurą, jei jis bus įvestas, ketina 54 proc. respondentų.

Dalintis:

Kriptoturto žinomumas ir naudojimas kinta nedaug. Jį naudojantys teigė 9 proc. apklaustųjų (2024 m. – 5 %), 77 proc. jų – investavimui (2024 m. – 81 %) ir 23 proc. – atsiskaitymams (2024 m. – 19 %).

Dalintis: