Lietuvos bankas

Apklausos tikslai, sudarymo metodai ir principai

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti Lietuvos mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet inicijuoja Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Nuo 2013 m., siekiant informuoti visuomenę apie Lietuvos mokėjimų rinką, apklausos pagrindu rengiamos ir Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamos Lietuvos gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių apžvalgos.

Lietuvos banko užsakymu 2024 m. birželio–rugpjūčio mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „Spinter tyrimai“. Apklausos imtis – 1 014 respondentų. Apklausa vykdyta tol, kol respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas (lytį, amžių, regioną, išsilavinimą) atitiko Lietuvos gyventojų visumą. Dalis tyrimo duomenų gali būti lyginami su ankstesnių metų Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgų duomenimis.

Apklausa vykdyta visoje šalies teritorijoje, tyrimo imtis reprezentuoja 18 metų ir vyresnius Lietuvos gyventojus[1]
[1] Apklausos apžvalgoje pateikiami procentiniai respondentų atsakymai. Naudojant respondentų atsakymus reprezentuojamai gyventojų populiacijai apibūdinti, būtina įvertinti atsakymų paklaidas.
. Apklausoje didmiesčiais vadinami Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, kitais miestais – kiti miestai ir rajonų centrai, o kaimais – kaimo vietovės ir vienkiemiai. Toliau 1, 2 ir 3 lentelėse pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal amžių, gyvenamąją vietą, lytį, asmenines pajamas ir išsilavinimą.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, gyvenamąją vietą ir lytį

Amžiaus grupės

Pasiskirstymas, proc.

Gyvenamoji vieta

Pasiskirstymas, proc.

Lytis

Pasiskirstymas, proc.

18–29 m.

13,8

Kaimas

30,8

Vyras

47,2

30–49 m.

35,8

Miestas

25,0

Moteris

52,8

50 m. ir daugiau

50,4

Didmiestis

44,2

 

Iš viso

100

Iš viso

100

Iš viso

100,0

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal asmenines pajamas[2]
[2] Asmeninės pajamos – respondento per mėnesį gaunamos vidutinės asmeninės pajamos (atlyginimas, pensija, pašalpos ir kitos reguliarios pajamos), atskaičius mokesčius.

Asmeninės pajamos, Eur

Pasiskirstymas, proc.

Iki 500

10,1

501–1000

32,5

1001–1 500

27,6

Daugiau kaip 1 500

17,4

Neturi pajamų

1,4

Nežino, neatsakė

11,0

Iš viso

100

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas

Pasiskirstymas, proc.

Nebaigtas vidurinis

8,1

Vidurinis, profesinis

31,7

Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla)

20,0

Neuniversitetinis aukštasis (kolegija)

13,9

Universitetinis aukštasis

26,3

Iš viso

100,0


1.Apklausos rezultatų apžvalga

Padidėjo mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis besinaudojančių gyventojų dalis. Daugiau jų naudojasi ne tik bankų paslaugomis. 2024 m. mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi 96 proc. apklaustųjų (2023 m. – 91 %). Per metus gyventojų, kurie naudojasi bankų paslaugoms, dalis išaugo 6 proc. punktais (iki 81 %), įmokas priimančių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis – 3 proc. punktais (iki 28 %), sąskaitas atidarančių elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis – 5 proc. punktais (iki 22 %), o užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis – 4 proc. punktais (iki 19 %).

Gyventojai aktyviau naudoja mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtas mobiliąsias programėles, tačiau mokėjimus pagal telefono numerį kol kas dar atlieka ribotai.Daugiau mobiliąsias programėles naudojančių apklaustųjų jas naudoja ne tik informacijai apie sąskaitas ir mokėjimus pasitikrinti – per metus 22 proc. punktais (iki 87 %) išaugo mobiliąsias programėles naudojančių respondentų, kurie naudoja jas pavedimams, ir 9 proc. punktais (iki 35 %) tų, kurie jas naudoja bekontakčiams mokėjimams mobiliuoju telefonu atlikti. Mokėjimus pagal telefono numerį atlieka ta pati dalis kaip ir 2023 m. – 14 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų: 90 proc. jų moka draugams ir šeimos nariams ir 30 proc. – už fizinių asmenų suteiktas paslaugas.

Reikšmingai išaugo gyventojų, pageidaujančių atsiskaityti įvairiais mokėjimo būdais, dalis ir grynųjų pinigų, kaip alternatyvios atsiskaitymo priemonės, svarba. 62 proc. (2023 m. – 63 %) apklaustųjų dažniau renkasi atsiskaityti mokėjimo kortele, išmaniaisiais įrenginiais ar pavedimu, o 37 proc. (2023 m. – 37 %) pirmenybę teikė atsiskaitymui grynaisiais pinigais. Vis dėlto respondentų, pageidaujančių mokėti įvairiais mokėjimo būdais, dalis per metus išaugo 12 proc. punktų ir sudaro 57 proc. Apklaustųjų, kurie dažniau moka kortele ar kitomis el. priemonėmis, tačiau grynuosius pinigus taip pat naudoja, padaugėjo 15 proc. punktų – iki 38 proc., o tų, kurie grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis būdas, kurį priima pardavėjas, sumažėjo 16 proc. punktų – iki 24 proc. Per metus nuo 60 iki 75 proc. padaugėjo respondentų, manančių, kad galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais yra svarbi.

Nuosekliai mažėja gyventojų, kurie pasigenda galimybės atsiskaityti savo pasirinktu būdu. Nuo 2019 m. 20 proc. punktų sumažėjo apklaustųjų, kurie pasigedo galimybės atsiskaityti savo pasirinktu būdu valstybės institucijose, 19 proc. punktų – sveikatos paslaugų įstaigose ir 10 proc. punktų – kultūros ir sporto įstaigose. Vis dėlto respondentai vis dar pasigenda galimybės mokėti kortele turguje (51 %), grožio salonuose (42 %), vežėjams (35 %), taip pat ledų vagonėliuose, bažnyčiose ir už paslaugas fiziniams asmenims. Dieną, kai paskutinį kartą atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje, bent vieną mokėjimą kortele arba išmaniuoju prietaisu atliko 67 proc. (2023 m. – 63 %), o grynaisiais pinigais – 50 proc. (2023 m. – 46 %) apklaustųjų.

Lietuvos gyventojams svarbiausios mokėjimo paslaugų teikėjo savybės yra jo teikiamų paslaugų patogumas ir prieinamumas. Dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją dėl patogių, plataus spektro paslaugų pasirinko 41 proc. (2023 m. – 53 %), o dėl lengviausiai pasiekiamo skyriaus – 31 proc. (2023 m. – 30 %) respondentų. Mokėjimo paslaugų kaina buvo svarbus aspektas renkantis mokėjimo paslaugų teikėją vos 6 proc. apklaustųjų. 58 proc. svarsčiusiųjų pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją buvo nepatenkinti jo teikiamų paslaugų kokybe (padalinio pasiekiamumu, nepatogiais interneto ar mobiliuoju bankais ir kt.) ir 48 proc. – kaina.

Didžioji dalis gyventojų renkasi bendrauti su savo mokėjimo paslaugų teikėju nuotoliniu būdu, tačiau svarbus ir fizinis mokėjimo paslaugų teikėjo prieinamumas. Daugelis respondentų pageidauja bendrauti su savo mokėjimo paslaugų teikėju el. paštu, interneto banke arba per mobiliąsias programėles (85 %), taip pat telefonu (84 %). Vis dėlto galimybė ateiti į mokėjimo paslaugų teikėjo skyrių svarbi 64 proc. respondentų. Bent vieną kartą į mokėjimo paslaugų teikėjo skyrių per paskutinius 12 mėn. buvo atėję 38 proc. visų respondentų. 14 proc. jų galimybės apsilankyti mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje laukė ilgiau nei savaitę, o 2 proc. jų nusprendė apskritai neiti.


2.Pagrindiniai paveikslai

Mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis 2024 m. naudojosi 96 proc. apklaustųjų (2023 m. – 91 %). Per metus 6 proc. punktais išaugo gyventojų, kurie naudojasi bankų paslaugomis, dalis (2024 m. – 81 %, 2023 m. – 75 %), taip pat padaugėjo respondentų, kurie naudojosi įmokas priimančių mokėjimo paslaugų teikėjų (2024 m. – 28 %, 2023 m. – 25 %), sąskaitas atidarančių elektroninių pinigų įstaigų (2024m. – 22 %, 2023 m. – 17 %) ir užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (2024 m. – 19 %, 2023 m. – 15 %) paslaugomis. Besinaudojančiųjų kredito unijų paslaugomis dalis ir toliau buvo stabili (7 %). Nuo 6 iki 3 proc. sumažėjo gyventojų, kurie teigė apskritai nesinaudoję mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, dalis.

1 pav. Respondentų naudojimasis skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 1 014 respondentų.

Mokėjimo sąskaitą teigė turintys 90 proc. apklaustųjų (2022 m. – 86 %). Absoliuti dauguma (95%) jų turi atidarytas mokėjimo sąskaitas Lietuvoje veikiančiame banke (2023 m. – 94 %). Nedaug sumenko gyventojų, turinčių mokėjimo sąskaitą tik pas vieną pasirinktą mokėjimo paslaugų teikėją, dalis: nuo 60 proc. (2023 m.) iki 57 proc. (2024 m.).

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, keliose įstaigose jie turi mokėjimo sąskaitą

 

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 respondentų, turėjusių mokėjimo sąskaitą; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Net 46 proc. apklaustųjų arba negalėjo įvardyti konkrečios priežasties, kodėl neturi mokėjimo sąskaitos, arba teigė neturintys tam poreikio (2023 m. – 60 %). Kitos respondentų įvardytos priežastys buvo grynaisiais pinigais gaunamos pajamos (2024 m. – 19 %, 2023 m. – 14 %), nepasitikėjimas mokėjimo paslaugų teikėjais (2024 m. – 15 %, 2023 m. – 6%) ir tai, kad sąskaitą turi kitas namų ūkio narys (2024 m. – 12 %, 2023 m. – 11 %). Pajamas grynaisiais pinigais gaunantys daugiausia teigė vyresni nei 70 m. respondentai. Nė vienas respondentas nenurodė neturintis sąskaitos todėl, kad mokėjimo paslaugų teikėjai jam jos neatidaro.

3 pav. Priežastys, kodėl respondentai neturi mokėjimo sąskaitos

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 97 mokėjimo sąskaitos neturintys respondentai; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Apie galimybę atsidaryti mokėjimo sąskaitą nuotoliniu būdu nurodė žinantys 68 proc. (2023m.– 71 %) respondentų. Tokiu būdu atsidarę sąskaitą nurodė tokia pati dalis apie tai žinojusių respondentų kaip ir 2023 m. (37 %). Mažiau apie šią galimybę žino moterys, vyresni, žemesnio išsilavinimo arba mažesnes pajamas gaunantys respondentai. 28 proc. nesėkmingai mokėjimo sąskaitą atsidaryti nuotoliniu būdu mėginusių apklaustųjų nurodė, kad mokėjimo paslaugų teikėjas tokios galimybės nesudarė.

4 pav. Apklaustų gyventojų žinios apie galimybę atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu (grafikas kairėje) ir priežastys, kodėl respondentams nepavyko atsidaryti sąskaitos nuotoliniu būdu (grafikas dešinėje)

 

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafikas kairėje – 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; grafikas dešinėje – 2024 m. apklausta 60 respondentų, kurie bandė, bet kuriems nepavyko atsidaryti mokėjimo sąskaitos nuotoliniu būdu; galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys, jei jie turimi.

Bent vieną mokėjimo kortelę turi 96 proc. visų apklaustųjų (2023 m. – 87 %). Absoliuti dauguma (96 %) kortelę turinčių apklaustųjų nurodė turintys debeto korteles (2023 m. – 94%). Viena debeto kortele naudojasi 74 proc. (2023 m. – 69 %), dviem – 21 proc. (2023m.– 26 %), daugiau nei dviem – 5 proc. (2023 m. – 5 %) debeto korteles turinčių apklaustųjų. Kredito kortelę pažymėjo turintys 28 proc. kortelę turinčių apklaustųjų (2023m.23 %), iš jų 90 proc. turi vieną kredito kortelę (2023 m. – 86 %). 24 proc. kortelę turinčių respondentų rinkosi turėti ir debeto, ir kredito korteles (2023 m. – 17 %), 4 proc. – tik kredito kortelę (2023 m. – 6 %).

5 pav. Respondentų turimų debeto ir kredito kortelių skaičius

 

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Vienas respondentas gali turėti ir debeto, ir kredito korteles; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Daugelis apklaustųjų pripažįsta, kad mokėjimo kortele arba išmaniuoju prietaisu yra patogiausia ir lengviausia atsiskaityti (67 %), patogiausia kontroliuoti savo išlaidas (55 %), sparčiausi atsiskaitymai (79 %) ir saugiau nešiotis su savimi (76 %). Grynieji pinigai labiausiai vertinami dėl jų patogumo kontroliuojant savo išlaidas – šį privalumą tik gryniesiems pinigams priskyrė 28 proc. apklaustųjų. 2024 m. nebuvo respondentų, kurie tam tikru aspektu visas mokėjimo priemones vertintų vienodai.

6 pav. Skirtingų atsiskaitymo būdų privalumai bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų vertinimu

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausti 893 respondentai, turėję mokėjimo kortelę; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginam su 2023 m.

Mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie teiktų pirmenybę mokėjimams kortele arba išmaniuoju prietaisu, dalis svyruoja tarp 65 proc. (mokant sumas iki 25 Eur) ir 75 proc. (mokant sumas virš 100 Eur). Fizinę kortelę dažniau renkasi 50–69 m., išmanųjį prietaisą – 18–39 m., o grynuosius pinigus – 70 m. perkopę arba mažesnes pajamas gaunantys apklaustieji.

7 pav. Bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų pirmenybinis atsiskaitymo būdas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausti 893 respondentai, turėję mokėjimo kortelę; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginami su 2023 m.

Apie galimybę naudotis bekontakčio atsiskaitymo funkcija žinojo 94 proc. mokėjimo kortelę turinčių respondentų. Fizinė mokėjimo kortelė pirmauja atsiskaitant bekontakčiu būdu tarp visų amžiaus grupių respondentų, mobilųjį telefoną, susietą su mokėjimo kortele, dažniau priglaudžia 18–49 m. apklaustieji, o mažiausiai bekontakčio atsiskaitymo funkcija naudojasi 80m. perkopę respondentai.

8 pav. Bekontakčiu būdu atsiskaitantys apklaustieji (grafikas kairėje) ir respondentų naudojami bekontakčio atsiskaitymo būdai (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafikas kairėje – 2024 m. apklausti 893 respondentai, turėję mokėjimo kortelę; grafikas dešinėje – 2024 m. apklausti 745 respondentai, atsiskaitantys bekontakčiu būdu.

Daugeliui apklaustųjų bekontakčio atsiskaitymo kortele arba išmaniuoju įrenginiu funkcija atrodo ir patogi, ir saugi. 95 proc. (2023 m. – 93 %) vartotojų, kurie naudojasi bekontakčio atsiskaitymo mokėjimo kortele funkcija, mano, kad ji yra patogi, ir 76 proc. (2023 m. – 78 %) pripažįsta ją saugia. 64 proc. (2023 m. – 65 %) respondentų, kurie naudojasi bekontakčio atsiskaitymo mobiliuoju telefonu funkcija, ją laiko patogia ir 56 proc. (2023 m. – 58 %) jų – saugia. Kortelę dažniau priglaudžia 50–79 m. arba vidutines pajamas gaunantys respondentai, telefoną – vyrai, jaunesni, didesnes pajamas gaunantys apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.

9 pav. Respondentų vertinimas, ar bekontakčiai atsiskaitymai kortele ir atsiskaitymai išmaniuoju įrenginiu yra patogūs ir saugūs

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausti 893 respondentai, turėję mokėjimo kortelę; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Dieną, kai paskutinį kartą atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje, 67 proc. respondentų (2023m.– 63 %) bent vienam mokėjimui naudojo mokėjimo kortelę arba išmanųjį įrenginį. Tik grynaisiais pinigais atsiskaitė 33 proc. (2023 m. – 36 %), o bent vieną mokėjimą grynaisiais pinigais atliko 50 proc. (2023 m. – 46 %) apklaustųjų. Šiemet mokėjimo kortelę atsiskaitymui dažniau rinkosi 40–69 m. (2023 m. – 30–59 m.) apklaustieji, grynuosius pinigus– vyriausi gyventojai, o išmanųjį įrenginį – 18–49 m. (2023 m. – 18–29 m.) arba aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Mokėjimo korteles panašiai naudojo įvairaus išsilavinimo ir gaunantys įvairias pajamas respondentai.

10 pav. Respondentų naudota mokėjimo priemonė dieną, kai jie paskutinį kartą atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Kasmet apie trečdalis respondentų susiduria su kliūtimis atsiskaityti jų norimu būdu. 89 proc. (2023 m. – 85 %) visų, kurių buvo prašoma atsiskaityti kitu nei jų norimu būdu, apklaustųjų susidūrė su kliūtimis atsiskaityti kortele ir 20 proc. (2023 m. – 22 %) grynaisiais pinigais. Dėl nesudarytos galimybės atsiskaityti pirkėjui priimtinu būdu, kaip ir 2023m., prekės nusipirkti nepavyko 5 proc. visų apklaustųjų. Šiuo atveju pardavėjai iš kiekvieno tokio pirkėjo vidutiniškai prarado po 30 Eur pajamų (2023 m. – 20 Eur). Negalėdami atsiskaityti kortele, iki bankomato išsigryninti pinigų respondentai ėjo norėdami įsigyti vidutiniškai 37 Eur vertės prekę (2023 m. – 53 Eur).

11 pav. Apklaustieji, kurių buvo prašoma atsiskaityti kitu nei jų norimu būdu (grafikas kairėje), ir situacijos, su kuriomis susidūrė respondentai, kurių buvo prašoma atsiskaityti kitu nei jų norimu būdu (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafikas kairėje – 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; grafikas dešinėje – galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 332 respondentai, patyrę nepatogumų atsiskaityti norimu būdu; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginami su ankstesniais metais.

Per paskutinius penkerius metus nuosekliai mažėjo respondentų, pasigendančių galimybės atsiskaityti pasirinktu būdu beveik visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Ypač sumažėjo apklaustųjų, kurie pasigedo galimybės atsiskaityti pasirinktu būdu valstybės institucijose, sveikatos paslaugų bei kultūros ir sporto įstaigose. Iš apklausoje neįvardytų sričių respondentai labiausiai pasigedo galimybės mokėti kortele už paslaugas fiziniams asmenims (pvz., santechnikams, statybininkams, medelynuose), taip pat ledų vagonėliuose ir aukoms bažnyčiose.

12 pav. Prekybos ir paslaugų teikimo vietos, kuriose respondentai pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 893 respondentai, turėję mokėjimo kortelę.

Mokėjimo kortelės ir el. atsiskaitymai ir toliau yra dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai – taip dažniau atsiskaitantys teigė 62 proc. apklaustųjų (2023 m. – 63 %). Dažniau mokantys grynaisiais pinigais nurodė 37 proc. respondentų (2023 m. – 37 %). Dažniau arba beveik visada mokančių grynaisiais pinigais didžiausia dalis (daugiau kaip 40 %) yra tarp vyresnių nei 80 m. apklaustųjų. Palyginti su ankstesniais metais, šiemet išaugo respondentų, mokančių įvairiomis mokėjimo priemonėmis. Reikšmingai (16 proc. punktų) sumažėjo tų, kurie grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai pardavėjas nepriima kitų mokėjimo būdų.

13 pav. Respondentų dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: 2024 m. apklausta 1 014 respondentų.

Grynuosius pinigus naudoja apie 95 proc. apklaustųjų (2022 m. – 96 %, 2023 m. – 95 %, 2024m.– 94 %). Pastaraisiais metais mažėja apklaustųjų, kurie grynaisiais pinigais atsiskaito už paslaugas namuose, būsto nuomą bei komunalinius mokesčius ir daugėja tų, kurie grynuosius pinigus skiria labdarai, dovanoms arba kišenpinigiams. Dažniausiai grynieji pinigai naudojami kasdieniams pirkiniams, nenumatytiems atvejams bei paslaugoms grožio, sveikatos įstaigose ir autoservise. Dauguma grynuosius pinigus kitiems tikslams leidžiančių apklaustųjų jais atsiskaito turguje arba naudoja arbatpinigiams.

14 pav. Respondentų grynųjų pinigų naudojimas kasdienėje veikloje

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 1 014 respondentų.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis respondentų grynųjų pinigų šaltinis yra jų mokėjimo sąskaita. Iš jos grynuosius pinigus 2024 m. pasiėmė 75 proc. (2023 m. – 72 %) visų ir 91 proc. (2023m.– 90 %) mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Pastaraisiais metais daugėja apklaustųjų, kurie grynuosius pinigus gauna iš kitų fizinių asmenų arba pajamų pavidalu, sumažėjo respondentų, apskritai nesinaudojančių grynaisiais pinigais.

15 pav. Respondentų grynųjų pinigų gavimo būdai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 1 014 respondentų.

Respondentų per mėnesį faktiškai pasiimama vidutinė grynųjų pinigų suma yra mažesnė negu jų nurodyti vidutiniai grynųjų pinigų poreikiai. 75 proc. respondentų teigė, kad jiems per mėnesį reikėtų pasiimti iki 500 Eur, o ne daugiau negu tiek pasiimantys nurodė 85 proc. respondentų. Kas mėnesį iš savo sąskaitos pasiimantys ne daugiau kaip 600 Eur nurodė 92 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Vis dėlto, kad būtų patenkinti 91 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų nurodyti grynųjų pinigų poreikiai, jiems reikėtų turėti galimybę nemokamai pasiimti iki 800 Eur. Vidutinė apklaustųjų per mėnesį išsigryninama pinigų suma yra 285 Eur (2023 m. – 268 Eur), vidutinė per mėnesį reikalinga pasiimti grynųjų pinigų suma yra 370 Eur.

16 pav. Respondentų vidutiniškai per mėnesį pasiimama grynųjų pinigų suma (grafikas kairėje) ir respondentų vidutiniškai per mėnesį reikalinga pasiimti grynųjų pinigų suma (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys, jei jie yra.

2024 m. bankomatas atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamas 10 proc. (2023 m. – 6 %), o parduotuvė, kurios kasoje arba tarpininko terminale galima pasiimti grynųjų pinigų, – 9 proc. (2023 m. – 5 % teigė, kad sunku pasiekti parduotuvę ir 5 % – tarpininką) mokėjimo sąskaitą turinčių ir lėšų gryninimosi paslauga besinaudojančių apklaustųjų. Bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta atrodė sunkiai pasiekiama 3 proc. (2023 m. – 1 %) mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Bankomato pasiekiamumą sunkiu arba labai sunkiu laiko 11 proc. didžiuosiuose miestuose ir po 10 proc. regiono centruose bei kaimo vietovėse gyvenančių mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų.

17 pav. Respondentų vertinimas, kaip per paskutinius 12 mėn. pasikeitė jiems patogiausios grynųjų pinigų pasiėmimo vietos pasiekiamumas (grafikas kairėje) ir šiandieninis bankomato, tarpininko arba prekybininko pasiekiamumas norint pasiimti iš sąskaitos grynųjų pinigų (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys, jeigu jie turimi.

Respondentų naudojimasis grynųjų pinigų pasiėmimo, įmokėjimo į sąskaitą, mokėjimo pavedimų ir įmokų mokėjimo paslaugomis paskutinius 1–3 mėnesius iki apklausos tebebuvo panašus kaip ir ankstesniais metais. Grynųjų pinigų pasiėmimo iš sąskaitos paslauga svarbi 81 proc. respondentų (2023 m. – 80 proc.).

18 pav. Sąskaitas turinčių respondentų naudojimasis mokėjimo paslaugomis paskutinius 1–3 mėnesius iki apklausos

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų.

2024 m., palyginti su 2023 m., didesnė dalis mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų paskutinius 3 mėnesius iki apklausos išsiėmė grynųjų pinigų bankomate ir mažesnė parduotuvės kasoje arba loterijos „Perlas“ terminale. Bankomatais naudojęsi grynųjų pinigų pasiėmimui arba įnešimui nurodė 80 proc. sąskaitą turinčių respondentų (2023 m. – 76 proc.).

19 pav. Vietos, kur sąskaitas turintys respondentai paskutinius 1–3 mėnesius iki apklausos naudojosi grynųjų pinigų pasiėmimo ir grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugomis

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų; galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Per paskutines keturias savaites iki apklausos mokėjimo pavedimus gavo arba atliko 91 proc. (2023 m. – 89 %), o įmokas sumokėjo 95 proc. (2023 m. – 88 %) sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tiek įmokas, tiek ir pervedimus internetu dažniau atlieka aukštesnio išsilavinimo, mieste gyvenantys respondentai iki 59 m., gaunantys didesnes pajamas. 77 proc. įmokas grynaisiais pinigais mokančių respondentų mokėjimus atliko pas tarpininką (pašte, spaudos kioske, parduotuvėje), o ne mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje. Vidutiniškai per mėnesį respondentai atlieka po 8 mokėjimo pavedimus.

20 pav. Sąskaitas turinčių respondentų per paskutines keturias savaites atliktų arba gautų mokėjimo pavedimų (grafikas kairėje) ir sumokėtų įmokų (grafikas dešinėje) būdai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 833 per paskutines keturias savaites mokėjimo pavedimus atlikę arba gavę respondentai ir 867 per paskutines keturias savaites įmokas mokėję respondentai.

Internetine bankininkyste aktyviai naudojasi 94 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2023 m. – 90 %). 2024 m. daugiau respondentų jungėsi prie internetinės bankininkystės naudodami biometrinius duomenis. Kodų generatorius yra populiariausia prisijungimo priemonė tarp 80 m. perkopusių respondentų, visų kitų amžiaus grupių apklaustieji daugiausia naudoja tam skirtas programėles. Mobilųjį parašą dažniau naudoja respondentai, turintys universitetinį išsilavinimą.

21 pav. Respondentų jungimosi prie internetinės bankininkystės būdai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausti 859 internetine bankininkyste besinaudojantys respondentai; galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.

Internetinėje parduotuvėje perkantys nurodė 74 proc., o apskritai neperkantys – 25 proc. visų apklaustųjų. Populiariausias apmokėjimo perkant internetu būdas yra nukreipimas į apmokėjimo puslapį – taip moka 69 proc. internetu pirkusių apklaustųjų. Nukreipimui į apmokėjimo puslapį pirmenybę labiau teikia jaunesni, aukštesnio išsilavinimo ir gaunantys didesnes pajamas gyventojai. 6 proc. internetinėje parduotuvėje pirkusių respondentų teigė mokėję tik grynaisiais pinigais.

22 pav. Respondentų pasirinkti atsiskaitymo už pirkinį internetinėje parduotuvėje būdai

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 750 respondentų, perkančių internetinėje parduotuvėje; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginami su 2023 m.

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtas mobiliąsias programėles aktyviai naudoja 68 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2023 m. – 66 %). Per metus reikšmingai išaugo respondentų, kurie mobiliąsias programėles naudoja pavedimams ir bekontakčiams mokėjimams mobiliuoju telefonu, dalis. Programėles dažniau naudoja didžiųjų miestų gyventojai. Jas naudojančių respondentų dalis tolygiai mažėja su amžiumi: programėles naudoja 92 proc. 18–29 m. (2023 m. – 92 %) ir 25 proc. tų, kuriems jau suėję 80 m. (2023 m. – 26 %), apklaustųjų.

23 pav. Respondentų naudojamos mobiliųjų programėlių funkcijos

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 620 mobiliąsias programėles naudojančių respondentų. Klausimas apie funkcijos „Gauti pinigus“ naudojimą pateiktas tik 2024 m. apklausoje.

Mokėjimais pagal telefono numerį naudojasi 14 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. 90 proc. jų atlieka mokėjimus draugams ir šeimos nariams ir 30 proc. moka už fizinių asmenų suteiktas paslaugas (pvz., už grožio paslaugas, remontą, nuomą ir kt.).

24 pav. Respondentų naudojimasis mokėjimų pagal telefono numerį paslauga

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų.

Savo išlaidas mokėjimo paslaugoms žino 82 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių asmenų. Mažiausiai savo išlaidomis mokėjimo paslaugoms domisi vyriausi, vidurinio mokslo nebaigę ir kaimo vietovių gyventojai – jų nežino ketvirtadalis vyresnių nei 70 m., trečdalis neturinčių vidurinio išsilavinimo ir penktadalis kaime gyvenančių apklaustųjų.

25 pav. Respondentams aktualių mokėjimo paslaugų įkainių žinomumas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

Sumos, kurią mokėjimo sąskaitą turintys apklaustieji sumoka už mokėjimo paslaugas, mediana nuo 2023 m. nepasikeitė ir yra 2 Eur/mėn. O sumos, kurią mokėjimo sąskaitą turintiems apklaustiesiems būtų priimtina sumokėti už mokėjimo paslaugas, mediana padidėjo nuo 1 Eur/mėn. (2023 m.) iki 1,5 Eur/mėn. (2024 m.). Šiemet ne daugiau nei 1,5 Eur/mėn. už mokėjimo paslaugas sutiktų mokėti 51 proc. apklaustųjų (2023 m. – 56 %), o tiek sumokantys nurodė 36 proc. (2023 m. – 39 %) mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų.

26 pav. Respondentų mokėjimo paslaugoms išleidžiama suma per mėnesį (grafikas kairėje) ir mokėjimo paslaugoms priimtina išleisti suma per mėnesį (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų; skliausteliuose pateikti 2023 m. duomenys.

2024 m. mokėjimo paslaugų planą buvo pasirinkę 80 proc. mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų (2023 m. – 65 %). 18 proc. apklaustųjų plano nepasirinko todėl, kad esami planai jų netenkina. 91 proc. plano nepasirinkusių respondentų teigė norintys pasirinkti pigesnį ir mažiau paslaugų siūlantį mokėjimo paslaugų planą, o 9 proc. nurodė norintys brangesnio ir daugiau paslaugų suteikiančio plano. Dėl mokėjimo paslaugų plano ekonomiškumo daugiau abejoja vyrai, o informacijos apie planus labiau trūksta moterims.

27 pav. Priežastys, kodėl respondentai nepasirinko mokėjimo paslaugų plano

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: 2024 m. apklausti 184 mokėjimo paslaugų plano nepasirinkę respondentai.

Respondentų vertinimu, svarbiausios į mokėjimo paslaugų planą įtrauktos paslaugos būtų daugiau nei 10 nemokamų pavedimų ir didesnė nemokamo išgryninimo suma. Taip teigia 76 proc. sąskaitą turinčių respondentų. Galimybės turėti daugiau negu vieną sąskaitą norėtų 58 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų, o galimybę turėti daugiau nei vieną mokėjimo kortelę svarbia laiko 39 proc. respondentų. Daugiau nemokamų pavedimų ir mokėjimo sąskaitų labiau norėtų aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas ir didžiųjų miestų gyventojai, o daugiau nei viena mokėjimo kortelė svarbesnė vadovams ir verslininkams.

28 pav. Į mokėjimo paslaugų planą įtrauktų paslaugų svarbos vertinimas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su ankstesniais metais.

Papildomą 1 Eur/mėn. už mokėjimo paslaugų planą, jeigu į jį būtų įtraukta papildomų paslaugų, mokėti sutiktų 37 proc. sąskaitą turinčių respondentų. Didžiausiai daliai sutinkančiųjų būtų aktualus traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Papildomas paslaugas labiau vertina jaunesni gyventojai.

29 pav. Respondentų vertinimas, ar jie sutiktų už mokėjimo paslaugų planą mokėti papildomą 1 Eur/mėn. į jį įtraukus papildomų paslaugų

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafikas kairėje – 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų, grafikas dešinėje – apklausta 340 respondentų, kurie sutiktų sumokėti 1 Eur/mėn. už papildomas mokėjimo paslaugų plano paslaugas. Grafikas dešinėje – galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su 2023 m.

Pagrindinės esamo mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimo priežastys 58 proc. (2023 m. – 67%) mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų buvo paslaugų patogumas ir prieinamumas: 41 proc. (2023 m. – 53 %) respondentų dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją pasirinko dėl patogių, plataus spektro paslaugų ir 32 proc. (2023 m. – 30 %) dėl lengviausiai pasiekiamo skyriaus. Į aplinkinių (draugų, šeimos, studijų institucijos ar darbovietės) rekomendacijas atsižvelgė 43 proc. sąskaitą turinčių respondentų (2023 m. – 39 %). Mokėjimo paslaugų kaina buvo svarbi vos 6 proc. (2023 m. – 12 %) sąskaitą turinčių apklaustųjų. Dauguma priežasties negalėjusių įvardyti respondentų nurodė, kad neturėjo iš ko rinktis arba naudojasi esamo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis seniai ir konkrečios priežasties neatsimena.

30 pav. Šiandieninio mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimą nulėmusios priežastys

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų.

Per paskutinius 12 mėn. pakeisti savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją svarstė 18 proc. sąskaitą turinčių respondentų. Didesnė dalis jų svarstė pakeisti savo esamą mokėjimo paslaugų teikėją dėl netenkinančio pasiekiamumo arba paslaugų kokybės (58 %) nei dėl kainos (48 %). 40 proc. svarsčiusių pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją dėl netenkinančios paslaugų kokybės respondentų netenkino padalinio pasiekiamumas, 34 proc. – nepatogūs interneto ar mobilusis bankai ir 44 proc. kitos neįvardytos paslaugos. Dėl nepatogaus interneto ar mobiliojo bankų dažniau pakeitimą svarstė 50 m. nesulaukę vartotojai.

31 pav. Respondentų svarstymas pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją (grafikas kairėje) ir svarstymo pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją priežastys (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc. Grafikas kairėje – 2024 m. apklausta 917 mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų; grafikas dešinėje – 2024 m. apklausti 165 savo mokėjimo paslaugų teikėją svarstę pakeisti respondentai; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginami su ankstesniais metais.

43 proc. svarsčiusių pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją, bet to nepadariusių respondentų nurodė tam kol kas dar neradę laiko, 37 proc. teigė neradę geresnių alternatyvų, o 28 proc. netenkina mokėjimo paslaugų teikėjo keitimo procesas ir galimi pokyčiai.

32 pav. Priežastys, kodėl respondentai nepakeitė savo mokėjimo paslaugų teikėjo

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 136 savo mokėjimo paslaugų teikėją pakeisti svarstę, bet to nepadarę respondentai; dėl skirtingos apklausos metodikos rezultatai nepalyginami su ankstesniais metais.

Pirmenybinis apklaustųjų bendravimo su jų mokėjimo paslaugų teikėju kanalas yra el. paštas, interneto bankas ir mobiliosios programėlės (85 %) bei telefonas (84 %). Vis dėlto galimybė ateiti į mokėjimo paslaugų teikėjo skyrių tebėra svarbi – ją svarbia arba labai svarbia laiko 64 proc. respondentų. Vaizdo skambutis svarbus 23 proc. apklaustųjų.

33 pav. Respondentų pirmenybinis bendravimo su jų mokėjimo paslaugų teikėju kanalas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su 2023 m.

Bent vieną kartą į mokėjimo paslaugų teikėjo skyrių per paskutinius 12 mėn. buvo atėję 38 proc. visų respondentų. 35 proc. jų pateko į mokėjimo paslaugų teikėjo padalinį tą pačią arba kitą dieną. Vis dėlto 14 proc. mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje apsilankiusių apklaustųjų laukė ilgiau nei savaitę, o 2 proc. nusprendė apskritai neiti.

34 pav. Respondentų lankymasis mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje per paskutinius 12 mėn. (grafikas kairėje) ir laikas, kiek respondentai laukė galimybės atvykti į mokėjimo paslaugų teikėjo padalinį (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafikas kairėje – 2024 m. apklausta 1 014 respondentų, grafikas dešinėje – 2024 m. apklausti 384 savo mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje lankęsi respondentai; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su 2023 m.

Pagrindinės lankymosi mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje priežastys yra konsultacijos dėl prisijungimo prie internetinės arba mobiliosios bankininkystės sistemų ir mokėjimo kortelės užsakymas arba atsiėmimas. Jas nurodė atitinkamai 43 ir 32 proc. mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje besilankiusių respondentų.

35 pav. Apsilankymo mokėjimo paslaugų teikėjo skyriuje per paskutinius 12 mėn. priežastys

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; apklausti 384 savo mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje lankęsi respondentai; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su 2023 m.

Nuo sukčiavimo per pastaruosius 12 mėn. nukentėjo 10 proc. apklaustųjų (2023 m. – 9 %). Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia respondentai nukentėjo nuo sukčiavimo, susijusio su internetine bankininkyste, mažiausiai – nuo sukčiavimo, susijusio su grynaisiais pinigais. Nukentėję nuo bet kokio sukčiavimo dažniau teigia jaunesni respondentai.

36 pav. Respondentų, per 12 mėn. nukentėjusių nuo sukčiavimo, dalis pagal atsiskaitymo priemonę

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.; 2024 m. apklausti 104 per paskutinius 12 mėn. nuo sukčiavimo nukentėję respondentai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau kalbama apie galimą skaitmeninę Europos Sąjungos valiutą skaitmeninį eurą. Apie jį bent kažką girdėję nurodė 52 proc. apklaustųjų, o 44 proc. gyventojų teigia nieko apie jį negirdėję.

37 pav. Respondentų turima informacija apie skaitmeninį eurą

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; dėl skirtingos apklausos metodikos nepalyginama su 2023 m.

Kriptoturto žinomumas ir naudojimas tebėra stabilus. Jį naudoja 5 proc. apklaustųjų (2023 m. – 6 %), 81 proc. jų investavimui (2023 m. – 79 %) ir 19 proc. atsiskaitymams (2023 m. – 21 %).

38 pav. Respondentų kriptoturto naudojimas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 2024 m. apklausta 1 014 respondentų; skliausteliuose pateikti 2024 m. duomenys.

 


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Apžvalgą parengė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamentas.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2424-4945 (online)