Apklausos tikslai, sudarymo metodai ir principai

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti Lietuvos mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet inicijuoja Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Nuo 2013 m., siekiant informuoti visuomenę apie Lietuvos mokėjimų rinką, apklausos pagrindu rengiamos ir Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamos Lietuvos gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių apžvalgos.

Lietuvos banko užsakymu 2023 m. birželio–rugpjūčio mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „Spinter tyrimai“. Apklausos imtis – 1 011 respondentų. Apklausa vykdyta tol, kol respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas (lytį, amžių, regioną, išsilavinimą) atitiko Lietuvos gyventojų visumą. Dalis tyrimo duomenų gali būti lyginami su ankstesnių metų Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgų duomenimis.

Amžiaus grupės	Pasiskirstymas, proc.	Gyvenamoji vieta	Pasiskirstymas, proc.	Lytis	Pasiskirstymas, proc.
18–29 m.	15,1	Kaimas	31,5	Vyras	45,8
30–49 m.	34,3	Miestas	25,2	Moteris	54,2
50 m. ir daugiau	50,5	Didmiestis	43,3
Iš viso	100,0	Iš viso	100,0	Iš viso	100,0

Asmeninės pajamos, Eur	Pasiskirstymas, proc.
Iki 500	12,4
501–1000	33,4
1001–1 500	26,8
Daugiau kaip 1 500	14,5
Neturi pajamų	1,2
Nežino, neatsakė	11,7
Iš viso	100,0

Išsilavinimas	Pasiskirstymas, proc.
Pradinis, pagrindinis, vidurinis	21,4
Profesinis	20,2
Aukštesnysis	20,6
Aukštasis neuniversitetinis	10,9
Universitetinis	26,9
Iš viso	100,0

---

1.Apklausos rezultatų apžvalga

Mokėjimo sąskaitą turinčių gyventojų dalis per metus paaugo, tačiau dalis gyventojų vis dar verčiasi be jos. 2023 m. mokėjimo sąskaitą turėjo 90 proc. (2022 m. – 86 %), o jos neturintys teigė 9 proc. (2022 m. – 11 %) apklaustųjų. Pagrindinės priežastys, kodėl beveik dešimtadalis apklaustųjų vis dar neturi mokėjimo sąskaitos, yra poreikio nebuvimas (taip ir 2022 m., ir 2023 m. teigė 34 % sąskaitos neturinčių asmenų) ir grynaisiais pinigais gaunamos pajamos (2023 m. – 14 %, 2022 m. – 10 %). 71 proc. pajamas grynaisiais pinigais gaunančių asmenų yra pensijų gavėjai. Palyginti su 2022 m., šiemet respondentai yra labiau linkę visas mokėjimo sąskaitas turėti pas vienintelį pasirinktą mokėjimo paslaugų teikėją (2023 m. – 60 %, 2022 m. – 48 %). Mokėjimo kortelių naudotojų dalis per metus padidėjo: 2023 m. kortele naudojosi 96, 2022 m. – 90 proc. sąskaitą turinčių respondentų.

Beveik du trečdaliai respondentų teikia pirmenybę atsiskaitymui negrynaisiais pinigais: 2023 m. kortelę ir elektroninius mokėjimus kaip prioritetinius atsiskaitymo būdus nurodė 63 proc. respondentų. Pasirinkimas mokėti kortele arba išmaniuoju prietaisu buvo dažnesnis didėjant atsiskaitymo sumai: mokėjimus iki 5 Eur taip norėtų atlikti 58, o mokėjimus nuo 100 Eur – 75 proc. bent vieną kortelę turinčių respondentų. Paskutinę dieną iki apklausos, kai atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje, tik kortele mokėjo 44, tik išmaniuoju įrenginiu – 8, o tik grynaisiais pinigais – 36 proc. respondentų. Mokėjimo kortelę dažniausiai rinkosi 40–49 m. amžiaus apklaustieji (63 %), o grynuosius pinigus – 80 m. sulaukę asmenys (65 %). Atsiskaitymas išmaniuoju įrenginiu populiariausias tarp 18–29 m. respondentų – taip atsiskaitė 24 proc. jų.

Kortele norintys mokėti gyventojai dažniau nei norintys mokėti grynaisiais pinigais susiduria su situacijomis, kai fizinėje prekybos vietoje patiria sunkumų atsiskaityti savo pasirinktu būdu: nepatogumų atsiskaitant kortele patyrė 85, o grynaisiais pinigais – 22 proc. su tokiomis situacijomis susidūrusių respondentų. Dėl to, kad fizinėje prekybos vietoje nebuvo galimybės atsiskaityti pirkėjui priimtinu būdu, prekės nenusipirko 5 proc. visų apklaustųjų, o verslas iš kiekvieno prarasto pirkėjo vidutiniškai negauna po 20 Eur pajamų. Daugiausia gyventojų patiria nepatogumų atsiskaitydami turguose ir mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose bei transporte. Vis dėlto gyventojų galimybės prekybos vietoje atsiskaityti savo pasirinktu būdu pastaraisiais metais reikšmingai pagerėjo: 2022 m. nesusidūrę su tokiais sunkumais teigė 51 proc. mokėjimo kortelę turinčių, o 2023 m. – jau 68 proc. visų ir 67 proc. kortelę turinčių apklaustųjų. 69 proc. apklaustųjų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti galimybę pirkėjams atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.

Grynieji pinigai yra naudojami absoliučios daugumos Lietuvos gyventojų, o jų prieinamumas per metus reikšmingai išaugo. Iš savo mokėjimo sąskaitos grynuosius pinigus reguliariai pasiima 90 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Vidutiniškai per mėnesį jie išsigrynina 268 Eur. Kaimų ir rajonų centrų gyventojai nurodė pasiimantys vidutiniškai daugiau grynųjų pinigų (274 Eur) negu miestų (259 Eur). Bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta (bankomatas, parduotuvė arba loterijos „Perlas“ terminalas) 2023 m. atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiama vos 1 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų (2022 m. – 10 %).

Internetine bankininkyste naudojasi 90 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų – 68 proc. jų prie savo interneto banko jungiasi su tam skirtomis programėlėmis (pvz., „Smart ID“). Būtent internetine bankininkyste per paskutines keturias savaites operacijas įvykdė 88 proc. mokėjimo pavedimus atlikusių respondentų ir 83 proc. įmokas sumokėjusių apklaustųjų.

Mokėjimo paslaugų kaina apklaustiesiems nebuvo svarbiausias kriterijus renkantis šiandieninį jų mokėjimo paslaugų teikėją. Didžioji dalis apklaustųjų savo mokėjimo paslaugų teikėją pasirinko dėl jo patogumo pasiekti nuotoliniu (40 %) arba fiziniu (30 %) būdu, darbovietės arba studijų institucijos pasiūlymo (21 %), draugų patarimų (20 %), mokėjimo paslaugų teikėjo dydžio ir žinomumo (20 %) bei galimybės atlikti momentinius mokėjimus arba mokėti pagal telefono numerį (15 %). Mokėjimo paslaugų kaina buvo svarbi 12 proc. respondentų.

---

2.Pagrindiniai paveikslai

Mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis 2023 m. naudojosi 91 proc. apklaustųjų (2022 m. – 92 %), 75 proc. jų naudojosi bankų paslaugomis (2022 m. – 71 %). Per metus sumažėjo gyventojų, kurie naudojosi įmokas priimančių mokėjimo paslaugų teikėjų (2023 m. – 25 %, 2022 m. – 37 %) ir sąskaitas atidarančių elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis (2023m. – 17 %, 2022 m. – 26 %), padaugėjo besinaudojančiųjų kredito unijų paslaugomis (2023 m. – 7 %, 2022 m. – 4 %).

Dalintis:

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. apklaustųjų (2022 m. – 86 %). Absoliuti dauguma (94 %) jų turi atidarytas mokėjimo sąskaitas Lietuvoje veikiančiame banke (2022 m. – 94 %) ir tik pas vieną pasirinktą mokėjimo paslaugų teikėją (60 %).

 Dalintis:

Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai neturi mokėjimo sąskaitos, 2023 m. buvo poreikio nebuvimas (34 %), grynaisiais pinigais gaunamos pajamos (14 %) ir tai, kad sąskaitą turi kitas namų ūkio narys (11 %). Pajamas grynaisiais pinigais gaunantys daugiausia teigia vyresni nei 70 m. respondentai, o poreikio neturėjimą daugiausia deklaruoja jaunesni nei 30 m. apklaustieji. 27 proc. mokėjimo sąskaitos neturinčių apklaustųjų 2023 m. negalėjo įvardyti priežasties, kodėl jos neturi.

 Dalintis:

Žinantys apie galimybę atsidaryti mokėjimo sąskaitą nuotoliniu būdu teigė 71 proc. apklaustųjų. Taip ją atsidarė 37 proc. žinančiųjų apie šią galimybę, o 6 proc. nurodė, kad bandė, tačiau nesėkmingai. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentams nepavyko atsidaryti mokėjimo sąskaitos nuotoliniu būdu, yra neaiškumas, kaip tai būtų galima padaryti (48 %) ir ribotos galimybės pateikti reikiamus dokumentus (45 %).

 Dalintis:

Bent vieną mokėjimo kortelę turi 87 proc. visų apklaustųjų. Absoliuti dauguma (94 %) bent vieną kortelę turinčių apklaustųjų nurodė turintys debeto korteles. Viena debeto kortele naudojasi 69 proc. debeto korteles turinčių apklaustųjų. Kredito kortelę pažymėjo turintys 23 proc. kortelių turėtojų, 86 proc. jų turi vieną kredito kortelę. 17 proc. bent vieną kortelę turinčių respondentų rinkosi turėti ir debeto, ir kredito korteles, 6 proc. – tik kredito korteles.

 Dalintis:

Mokėjimo kortelė ir išmanieji įrenginiai bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų labiausiai vertinami dėl atsiskaitymų spartos ir patogumo nešiojantis su savimi, o grynieji pinigai labiausiai mėgstami dėl patogumo kontroliuoti savo išlaidas. 14–19 proc. mokėjimo kortelę turinčių asmenų nurodė, kad tam tikru aspektu visos mokėjimo priemonės vienodai patrauklios.

Dalintis:

2023 m. mokėjimo kortelę turintys respondentai jai teikė pirmenybę prieš kitas mokėjimo priemones nepriklausomai nuo atsiskaitymo sumos. Pasirinkimas mokėti negrynaisiais pinigais didėja augant mokėjimo sumai – kortelę arba išmanųjį prietaisą rinktųsi 58 proc. respondentų mokėjimams iki 5 Eur ir 75 proc. respondentų mokėjimams virš 100 Eur. Grynieji pinigai labiau mėgstami mokant mažesnes sumas – mokėjimams iki 5 Eur, juos rinktųsi 20 proc. respondentų. 10–16 proc. mokėjimo kortelę turinčių respondentų neteikia pirmenybės nė vienam mokėjimo būdui.

Dalintis:

Paskutinę dieną, kai atsiskaitė fizinėje prekybos vietoje, 88 proc. respondentų rinkosi tik vieną mokėjimo priemonę. Daugiau negu pusė respondentų naudojo mokėjimo kortelę arba išmanųjį įrenginį (53 %). Mokėjimo kortelę atsiskaitymui daugiausia rinkosi 30–59 m. apklaustieji, grynuosius pinigus – vyriausi gyventojai, o išmanųjį įrenginį – 18–29 m. respondentai.

Dalintis:

Kortele norintys mokėti gyventojai dažniau nei mokantieji grynaisiais pinigais susiduria su situacijomis, kai jiems arba neleidžiama atsiskaityti, arba pasiūloma mokėti kitu būdu. Dėl nesudarytos galimybės atsiskaityti pirkėjui priimtinu būdu prekės nusipirkti nepavyko 5 proc. visų apklaustųjų. Šiuo atveju pardavėjai iš kiekvieno tokio pirkėjo vidutiniškai prarado po 20 Eur pajamų. Negalėdami atsiskaityti kortele, iki bankomato išsigryninti pinigų respondentai ėjo norėdami įsigyti vidutiniškai 53 Eur vertės prekę. 68 proc. visų apklaustųjų teigė per metus nepatyrę nepatogumų dėl prekybininkų raginimo atsiskaityti tam tikru būdu.

Dalintis:

2023 m. padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie nė vienoje vietoje nepasigedo galimybės ja atsiskaityti. Kaip ir ankstesniais metais, gyventojams labiausiai trūko galimybių mokėti kortele turguose ir mugėse bei grožio ir kosmetologijos įstaigose. Iš apklausoje neįvardytų sričių respondentai taip pat minėjo pasigendantys galimybės atsiskaityti kortele mažose ir mobiliosiose parduotuvėse bei autoservisuose.

Dalintis:

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turi ir ja naudojasi 81 proc. visų bent vieną mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų. Beveik dešimtadalis šią funkciją turi, tačiau ja nesinaudoja, dar 4 proc. teigia bekontakčio atsiskaitymo funkcijos neturintys, o 6 proc. arba nežino, arba apie šią funkciją negirdėjo. Daugeliui apklaustųjų bekontakčio atsiskaitymo kortele funkcija atrodo ir patogi, ir saugi. Atsiskaitymą išmaniuoju prietaisu patogiu ir saugiu taip pat laiko daugiau negu pusė respondentų.

Dalintis:

Mokėjimo kortelės ir el. atsiskaitymai ir toliau yra prioritetiniai atsiskaitymo būdai – jiems pirmenybę teikia 63 proc. apklaustųjų. Praktiškai visada mokančių grynaisiais pinigais didžiausia dalis (33 %) yra tarp vyresnių nei 80 m. apklaustųjų. Jeigu tik yra galimybė mokėti kortele ar kitais el. atsiskaitymo būdais, labiau linkę aukštesnio išsilavinimo respondentai – taip teigė apie trečdalis vidurinį, profesinį arba aukštesnįjį ir daugiau kaip 50 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų.

Dalintis:

Grynuosius pinigus naudoja 95 proc. apklaustųjų (2022 m. – 96 %). 2023 m. į 2021 m. buvusį lygį sugrįžo gyventojų, kurie turi grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams, ir gyventojų, kurie naudoja grynuosius pinigus atsiskaitymui už kasdienius pirkinius ir ne namuose suteiktas paslaugas, dalis. Šiek tiek padidėjo taupančiųjų grynaisiais pinigais dalis.

Dalintis:

Didžiajai daugumai respondentų pagrindinis grynųjų pinigų šaltinis yra jų mokėjimo sąskaita (72 %). Per metus reikšmingai padaugėjo apklaustųjų, kurie grynuosius pinigus gauna iš kitų fizinių asmenų (2023 m. – 22 %, 2022 m. – 12 %).

Dalintis:

Iš savo mokėjimo sąskaitos grynuosius pinigus reguliariai pasiima 90 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų (2022 m. – 82 %). 81 proc. jų nurodė kas mėnesį iš savo sąskaitos pasiimantys iki 500 Eur, 8 proc. teigė grynųjų pinigų paprastai neimantys, dar 8 proc. nurodė išsigryninantys daugiau nei 500 Eur. Vidutinė apklaustųjų per mėnesį išsigryninama pinigų suma yra 268 Eur, kaimų ir rajonų centrų gyventojai teigė išsiimantys šiek tiek daugiau grynųjų pinigų (274 Eur) negu didžiųjų miestų gyventojai (259 Eur).

Dalintis:

2023 m. bankomatas atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamas 6, tarpininkas, leidžiantis pasiimti grynųjų pinigų, – 5, o parduotuvė, teikianti grynųjų pinigų pasiėmimo kartu su pirkiniu paslaugą, – 5 proc. gryninimosi paslauga besinaudojančių apklaustųjų. Bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta atrodė sunkiai pasiekiama vienam iš 85 apklaustųjų. Bankomato pasiekiamumą bent jau nei lengvai, nei sunkiai įvertino 90 proc. didžiuosiuose miestuose, 91 proc. regiono centruose ir 91 proc. kaimo vietovėse gyvenančių respondentų.

Dalintis:

Naudojimasis grynųjų pinigų pasiėmimo, įmokėjimo į sąskaitą, mokėjimo pavedimų ir įmokų mokėjimo paslaugomis ir toliau yra panašus kaip ir ankstesniais metais. Mažiausiai naudojamasi grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslauga – 2023 m. ja naudojosi mažiau nei trečdalis mokėjimo sąskaitą turinčių asmenų.

Dalintis:

Bankomatas yra pagrindinė vieta, kur Lietuvos gyventojai tiek pasiima grynųjų pinigų, tiek juos įmoka į mokėjimo sąskaitą. Per pastarąsias keturias savaites pinigus išsigrynino parduotuvių kasose 14, o mokėjimo paslaugų teikėjų padaliniuose ir loterijos „Perlas“ terminaluose – po 6 proc. pinigų gryninimosi paslauga pasinaudojusių respondentų. Mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje paskutinį mėnesį iki apklausos pinigus įmokėjo 13, per tarpininką – 9 proc. pinigų įmokėjimo paslauga pasinaudojusių respondentų.

Dalintis:

Parduotuvę, kur grynųjų pinigų pasiėmimo su pirkiniu (angl. cash-back) paslauga yra galima, lengvai arba labai lengvai pasiekia 58 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Pagrindinė nesinaudojimo šia paslauga priežastis yra ta, kad kitur (pvz., bankomate ar loterijos „Perlas“ terminale) išsigryninti pinigus yra patogiau. Skirtumų tarp atskirų demografinių grupių nepastebėta.

Dalintis:

Per paskutines keturias savaites iki apklausos mokėjimo pavedimus atliko 89, o įmokas sumokėjo 88 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Didžioji dauguma jų (88 % respondentų, kurie atliko mokėjimo pavedimą, ir 83 % apklaustųjų, kurie sumokėjo įmokas) šias operacijas atliko internetu.

Dalintis:

Internetine bankininkyste aktyviai naudojasi 90 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Populiariausia prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemonė yra tam skirtos programėlės – jas naudoja 68 proc. internetinę bankininkystę turinčių asmenų.

Dalintis:

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtas mobiliąsias programėles aktyviai naudoja 66 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Programėles naudojančių respondentų dalis mažėja su amžiumi: jas naudoja 92 proc. 18–29 m. apklaustųjų ir 26 proc. tų, kuriems jau suėję 80 m. Dažniausiai programėlės naudojamos informacijai apie sąskaitas ir mokėjimus tikrinti (86 %).

Dalintis:

Visus jiems aktualius mokėjimo paslaugų įkainius žino ketvirtadalis mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų, 35 proc. žino mėnesinę mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, dar 22 proc. žino, kiek jie apytiksliai sumoka per mėnesį. Mokėjimo įkainių nežino ir jie nėra aktualūs 17 proc. respondentų.

Dalintis:

Mokėjimo paslaugoms išleidžia ne daugiau kaip 2 Eur per mėnesį 45 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų (2022 m. – 33 %). 2023 m. išaugo apklaustųjų domėjimasis savo mokėjimo paslaugų išlaidomis – jų nežino 17 proc. respondentų (2022 m. – 39 %).

Dalintis:

2023 m. nuo 42 iki 47 proc. padidėjo mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų, kurie savo mokėjimo paslaugų išlaidas vertina kaip per dideles, tačiau patenkintųjų šių paslaugų kaina dalis ir toliau yra panaši kaip ir praėjusiais metais (2023 m. – 44, 2022 m. – 46 %). 38 proc. respondentų, manančių, kad mokėjimo paslaugoms išleidžia per daug, už jas sumoka iki 2 Eur, 28 proc. – 2,01–5 Eur.

Dalintis:

Keturi iš dešimties mokėjimo sąskaitą turintys apklaustieji už mokėjimo paslaugas norėtų mokėti iki 1 Eur per mėnesį, 21 proc. sutiktų sumokėti 1,01–2 Eur, 19 proc. būtų priimtina, jeigu jos kainuotų nuo 2,01 iki 5 Eur.

Dalintis:

Beveik pusė apklaustųjų, kurie yra naudojęsi užsienio mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis, nurodė, kad, jų vertinimu, Lietuvoje mokėjimo paslaugos kainuoja daugiau negu kitoje šalyje, o 35 proc. mano, kad šios paslaugos Lietuvoje yra arba pigesnės, arba kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir kitoje šalyje.

Dalintis:

Mokėjimo paslaugų kaina respondentams nebuvo svarbiausias kriterijus renkantis jų šiandieninį mokėjimo paslaugų teikėją – ji buvo svarbi 12 proc. respondentų. Didžiausios dalies apklaustųjų pasirinkimą nulėmė patogumas pasiekti mokėjimo paslaugų teikėją nuotoliniu (40 %) arba fiziniu (30 %) būdu, darbovietės arba studijų institucijos pasiūlymai (21 %), draugų patarimai (20 %) ir mokėjimo paslaugų teikėjo dydis bei žinomumas (20 %). Momentinių mokėjimų arba mokėjimų pagal telefono numerį galimybė buvo svarbi 15 proc. respondentų.

Dalintis:

2023 m. mokėjimo paslaugų krepšelį buvo pasirinkę 65 proc. mokėjimo sąskaitą turėjusių respondentų. Jis populiariausias tarp 40–69 m. apklaustųjų (jį buvo pasirinkę 75–78 %) ir 30–39 m. bei 70–79 m. respondentų (juo naudojosi atitinkamai 66 % ir 56 %). Mokėjimo paslaugų krepšelis buvo mažiausiai populiarus tarp 80 m. ir vyresnių gyventojų (41 %). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinės priežastys, kodėl apklaustieji nepasirinko mokėjimo paslaugų krepšelio, buvo nerimas, kad jį pasirinkus už mokėjimo paslaugas reikės mokėti daugiau ir informacijos apie mokėjimo krepšelius stoka.

Dalintis:

69 proc. apklaustųjų pritartų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti galimybę klientams atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Privalomą atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimą neigiamai vertina tik 7 proc. respondentų.

Dalintis:

Per pastaruosius 3 mėn. internetinėje parduotuvėje apsipirko 63 proc. visų apklaustųjų: 97 proc. jų už savo pirkinius internetinėje parduotuvėje sumokėjo negrynaisiais pinigais, o 3 proc. mokėjo tik grynaisiais pinigais.

Dalintis:

Nuo sukčiavimo per pastaruosius 12 mėn. nukentėjo 9 proc. apklaustųjų. Daugiausia respondentai nukentėjo nuo sukčiavimo, susijusio su internetine bankininkyste (50 %) ir mokėjimo kortelėmis (47 %). 68 proc. visų respondentų matytų naudą, jeigu, prieš patvirtinant mokėjimą, paslaugos teikėjas patikrintų, ar sąskaita priklauso nurodytam lėšų gavėjui. Tokį funkcionalumą nenaudingu laiko vos 5 proc. apklaustųjų.

Dalintis:

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje aktyviai tiriamos galimybės sukurti skaitmeninį eurą. Tam labai svarbus ir vartotojų požiūris į šią atsiskaitymo priemonę. Lietuvos respondentams labiausiai rūpinčios galimos skaitmeninio euro savybės būtų nemokamos atsiskaitymo paslaugos, mokėjimo privatumo užtikrinimas ir sudaryta galimybė atlikti mokėjimus visoje Europoje ir nesant ryšio.

Dalintis:

Kriptoturtą naudoja 6 proc. apklaustųjų: 79 proc. kriptoturtą naudojančių apklaustųjų naudoja jį investavimui, o 80 proc. gyventojų apie šią finansinę priemonę yra tik girdėję. Reikšmingesni demografiniai skirtumai pastebimi tik tarp tų respondentų, kurie apie kriptoturtą girdėjo, bet jo nenaudoja. Šį atsakymo variantą dažniau pasirinko aukštesnio išsilavinimo (69 % apklaustųjų su aukštuoju ir 20 % su viduriniu išsilavinimu) ir didmiesčių gyventojai (65 % didžiųjų miestų ir 54 % kaimo vietovių apklaustųjų).

Dalintis: