Apklausos tikslai, sudarymo metodai ir principai

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti Lietuvos mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet inicijuoja Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Nuo 2013 m., siekiant informuoti visuomenę apie Lietuvos mokėjimų rinką, apklausos pagrindu rengiamos ir Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamos Lietuvos gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių apžvalgos.

Lietuvos banko užsakymu 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „BERENT Research Baltic“. Apklausos imtis 1 000 respondentų. Apklausa vykdyta tol, kol respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas (lytis, amžius, regionas) atitiko Lietuvos gyventojų visumą. Dalis tyrimo duomenų gali būti lyginami su 2021 m. Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgos duomenimis.

Amžiaus grupės	Pasiskirstymas, proc.		Gyvenamoji vieta	Pasiskirstymas, proc.		Lytis	Pasiskirstymas, proc.
18–29 m.	15,3		Kaimas	31,9		Vyras	45,6
30–49 m.	32,9		Miestas	25,9		Moteris	54,4
50 m. ir daugiau	51,8		Didmiestis	42,2
Iš viso	100,0		Iš viso	100,0		Iš viso	100,0

Asmeninės pajamos, Eur	Pasiskirstymas, proc.
Iki 500	13,8
501–900	27,0
901–1 200	21,4
Daugiau kaip 1 200	21,6
Neturi pajamų	1,0
Nežino, neatsakė	15,2
Iš viso	100,0

Išsilavinimas	Pasiskirstymas, proc.
Pradinis	1,40
Vidurinis, pagrindinis, profesinis	18,10
Aukštesnysis, aukštasis, universitetinis	80,50
Iš viso	100,00

---

1.Apklausos rezultatų apžvalga

Absoliuti dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų – daugiausia bankų – paslaugomis. Per 2022 m. tris paskutinius mėn. iki apklausos bent vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis naudojosi 92 proc. respondentų (2021 m. – 95 %). Respondentų, kurie naudojosi bankų paslaugomis, dalis šiek tiek sumažėjo, o gyventojų, kurie naudojosi el. pinigų įstaigų ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (PayPal, N26, Wise ir pan.) paslaugomis, padidėjo (žr. 1 pav.). Gyventojų, kurie naudojosi įmokas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais priimančių mokėjimo ir el. pinigų įstaigų paslaugomis, dalis per metus nepakito.

Renkantis mokėjimo paslaugų teikėją devyniems iš dešimties gyventojų buvo svarbu mažesnė paslaugos kaina ir patogumas naudojantis paslaugomis nuotoliniu būdu (internetu ar telefonu). Vis dėlto dauguma gyventojų nebuvo linkę lyginti skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomų sąlygų. Prieš pradėdami naudotis mokėjimo paslaugomis, jų teikėjų įkainių nelygino 57 proc. mokėjimo paslaugomis besinaudojančių respondentų. Savarankiškai (informacijos ieškodami paslaugų teikėjų interneto svetainėse, paslaugų teikimo vietose ar kitur) įkainius lygino 33 proc. mokėjimo paslaugomis besinaudojančių apklaustųjų. 89 proc. respondentų nurodė, kad, renkantis mokėjimo paslaugų teikėją, jiems yra svarbu mažesnė mokėjimo paslaugos kaina, o 88 proc. įvardijo patogią galimybę šiomis paslaugomis naudotis nuotoliniu būdu (žr. 2 pav.). Galimybė patogiai pasiekti fizinę mokėjimo paslaugų teikimo vietą svarbi 77 proc. apklaustų gyventojų.

Daugelis naudojosi tik vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir nebuvo linkę jo pakeisti. 2022 m. 86 proc. Lietuvos gyventojų turėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą Lietuvoje arba užsienyje (2021 m. – 89 %), iš jų net 94 proc. rinkosi ją turėti Lietuvoje veikiančiame banke (2021 m. – 97 %). 48 proc. sąskaitą turinčių respondentų naudojosi vieno, 27 proc. – dviejų, o 10 proc. – trijų ir daugiau mokėjimo paslaugų tiekėjų paslaugomis. Per pastaruosius 12 mėn. galimybę pakeisti savo mokėjimo paslaugų teikėją svarstė, bet jo nepakeitė 14 proc. (2021 m. – 15 %), o pakeitė vos 3 proc. (2021 m. – 6 %) sąskaitą turinčių respondentų. Pagrindinės nepakeitimo priežastys buvo šios: laiko neturėjimas (2022  m. – 29 %, 2021 m. – 26 %), paslaugų teikėjo, kurio įkainiai būtų geresni, neradimas (2022 m. – 28 %, 2021 m. – 33 %) ir naudojimasis kitomis norimo pakeisti mokėjimo paslaugų teikėjo finansinėmis paslaugomis (paskola, indėliu ir kt.) (2022 m. – 21 %, 2021 m. – 22 %).

2022 m. daugiau sąskaitą turinčių respondentų nurodė naudojęsi internetine bankininkyste, išaugo apklaustųjų, kurie prie savo interneto banko jungėsi naudodami mobilųjį parašą, dalis. Internetine bankininkyste Lietuvoje 2022 m. per pastaruosius 3 mėn. iki apklausos vykdymo naudojosi 94 proc. turėjusių sąskaitą asmenų (2021 m. – 88 %). Populiariausia prisijungimo priemonė buvo tam skirta programėlė (pvz., Smart-ID, Google Authenticator) – ja naudojosi 59 proc. sąskaitos turėtojų (2021 m. – 61 %), o kodų generatoriumi ir mobiliuoju parašu – atitinkamai 24 ir 21 proc. sąskaitą turinčių respondentų (2021 m. – atitinkamai 25 ir 16 %). Apie tai, kad sąskaitą galima atsidaryti nuotoliniu būdu, žino 77 proc. respondentų, 43 proc. jų tai jau yra darę.

Reikšmingai padaugėjo sąskaitas turinčių apklaustųjų, kurie naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, dalis, daugiau respondentų mobiliąsias programėles naudojo mokėjimams atlikti. 69 proc. sąskaitas turinčių respondentų naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis (2021 m. – 56 %) – 84 proc. besinaudojančių mobiliosiomis programėlėmis jas naudojo informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti (sąskaitos likučio tikrinimas, turimų kortelių informacija, sąskaitos išrašas ir kt.) (2021 m. – 90 %), 66 proc. – mokėjimo pavedimams atlikti (2021 m. – 53 %), 36 proc. – mokėjimams išmaniuoju telefonu prekybos vietose atlikti (bekontakčiai mokėjimai telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele ir kt.) (2021 m. – 24 %) ir 6 proc. mokėjimams išmaniuoju laikrodžiu, apyranke arba žiedu prekybos vietose atlikti.

Mokėjimo kortelę turėjo devyni iš dešimties sąskaitą turinčių apklaustųjų. Net ir nedideliems mokėjimams (iki 5 Eur) atlikti didesnė dalis apklaustųjų rinktųsi kortelę, o ne grynuosius pinigus. 2022 m. mokėjimo kortelę turėjo 78 proc. visų respondentų (2021 m. – 86 %) ir 90 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2021 m. – 96 %). 88 proc. kortelę turinčių respondentų apžvelgiamu laikotarpiu turėjo bent vieną debeto (2021 m. – 94 %), o 32 proc. – bent vieną kredito kortelę (2021 m. – 25 %). Nepaisant mokėjimo sumos, didžioji dalis mokėjimo kortelę turinčių respondentų linkę atsiskaityti fizine kortele (žr. 3 pav.). Labai padaugėjo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikia mokėjimams išmaniuoju prietaisu, dalis. Išmaniuoju prietaisu, kaip ir grynaisiais pinigais, labiausiai linkstama mokėti mažas sumas.

Dauguma mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų ją vertina kaip patogų, saugų ir spartų atsiskaitymo būdą. Beveik pusei kortelę turinčių respondentų patogiau kontroliuoti savo išlaidas mokant kortele, o beveik trečdaliui – mokant grynaisiais pinigais. 59 proc. bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų nurodė, kad, palyginti su kitais mokėjimo būdais, kortele patogu bei lengva atsiskaityti ir saugiau nešiotis su savimi (žr. 4 pav.). Atsiskaitymų mokėjimo kortele spartą, palyginti su kitais mokėjimo būdais, nurodė 63 proc. mokėjimo kortelių turėtojų. 44 proc. bent vieną mokėjimo kortelę turinčių respondentų nurodė, kad, atsiskaitant mokėjimo kortele, patogu kontroliuoti savo išlaidas. Atsiskaitant grynaisiais pinigais išlaidas patogu kontroliuoti 29 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų.

Palyginti su 2021 m., padaugėjo pasigendančiųjų galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele. 80 proc. mokėjimo kortelę turinčių respondentų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje (2021 m. – 74 %). Labiausiai šios galimybės pasigendama turguose ir mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose bei viešajame transporte (žr. 5 pav.). Beveik pusė mokėjimo kortelę turinčių respondentų susidūrė su situacija, kai prekybininkas teikė pirmenybę kažkuriai atsiskaitymo priemonei (dažniausiai – gryniesiems pinigams) (žr. 6 pav.).

Devynių iš dešimties gyventojų mokėjimo kortelės turi bekontakčio mokėjimo funkciją. Pamažu daugėja manančiųjų, kad atsiskaitymas naudojantis išmaniaisiais įrenginiais yra patogus ir saugus. 2022 m. bekontakčio atsiskaitymo funkciją turėjo 91 proc. (2021 m. – 88 %), o ja naudojosi 81 proc. (2021 m. – 76 %) visų mokėjimo kortelę turinčių respondentų. Kaip ir prieš metus, 2022 m. bekontakčio atsiskaitymo funkciją patogia arba greičiau patogia laikė 88 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų, iki 69 proc. padaugėjo manančiųjų, kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra saugi (2021 m. – 63 %) (žr. 7 pav.). Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo bent vieną kortelę turinčių apklaustųjų, manančių, kad atsiskaityti išmaniuoju prietaisu yra patogu (2022 m. – 61 %, 2021 m. – 58 %) ir saugu (2022 m. – 53 %, 2021 m. – 48 %).

Neturintys mokėjimo sąskaitos respondentai, kaip ir praėjusiais metais, dažniausiai mokėjo įmokas grynaisiais pinigais, o jos neturėjo, nes nejautė poreikio. 2022 m. 55 proc. Lietuvoje sąskaitos neturėjusių apklaustųjų per mėnesį iki apklausos vykdymo naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis (2021 m. – 66 %), 36 proc. įmokas už paslaugas (komunalines ar kt.) grynaisiais pinigais mokėjo mokėjimo ar el. pinigų įstaigose (2021 m. – 57 %), 21 proc. šias operacijas atliko grynaisiais pinigais banko ar kredito unijos skyriuje (2021 m. – 13 %). Didžioji dalis mokėjimo sąskaitos neturinčių respondentų jos neturėjo todėl, kad nejautė poreikio (žr. 8 pav.). Net tris kartus (nuo 31 % 2021 m. iki 10 % 2022 m.) sumažėjo dalis sąskaitos neturinčių ir pajamas grynaisiais pinigais gavusių apklaustųjų.

Septyni iš devynių apklaustųjų, mokėdami už prekes ir paslaugas, pirmenybę teikė el. mokėjimo priemonėms – net pusė visų respondentų nurodė grynaisiais pinigais atsiskaitantys tik tada, kai tai yra vienintelis mokėjimo būdas. Net 77 proc. apklaustųjų teigė, kad, atsiskaitant už prekes ir paslaugas, mokėjimo kortelės ar kiti el. atsiskaitymo būdai jiems yra priimtinesni nei grynieji pinigai: 52 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis būdas, kurį priima pardavėjas (2021 m. – 33 %), dar 25 proc. nurodė mokantys įvairiai, tačiau dažniau mokėjimo kortelėmis ar kitais el. atsiskaitymo būdais (2021 m. – 17 %) (žr. 9 pav.). Gryniesiems pinigams pirmenybę teikia tik 80 m. ir vyresni gyventojai. Per paskutinius 3 mėn. internetinėje parduotuvėje pirko 78 proc. apklaustųjų (2021 m. – 62 %). Populiariausias atsiskaitymo už internetu pirktas prekes būdas tebėra internetinė bankininkystė (mokėjimą pirkėjas inicijavo iš savo mokėjimo sąskaitos interneto banke arba per tarpininką) (2022 m. – 85 %, 2021 m. – 75 %).

Gyventojai grynaisiais pinigais dažniausiai apsirūpina pasiimdami jų iš savo sąskaitos. Dėl įstatymų pokyčių sumažėjo reguliariai gaunančiųjų pajamas grynaisiais pinigais. 2022 m. 87 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė reguliariai gaunantys grynųjų pinigų (2021 m. – 93 %). 77 proc. respondentų grynųjų pinigų pasiima iš savo sąskaitos naudodamiesi mokėjimo kortele (2021 m. – 74 %), 9 proc. pajamas gauna grynaisiais pinigais (pensiją, socialines išmokas, autorinį atlyginimą ir kt.) (2021 m. – 21 %), 12 proc. grynųjų pinigų gauna iš kitų fizinių asmenų Lietuvoje ar užsienyje (šeimos narių, giminių, draugų ar kt.) (2021 m. – 18 %). 2022 m. įsigaliojęs reikalavimas darbo užmokestį mokėti tik į banko sąskaitą buvo neaktualus arba neturėjo įtakos 71 proc. apklaustųjų įpročiams, 19 proc. respondentų teigė dažniau pradėję atsiskaityti kortele, 11 proc. dažniau pasiima grynųjų pinigų iš banko sąskaitos.

Padidėjo gyventojų, kurie turėjo grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams, dalis, sumažėjo naudojančiųjų grynuosius pinigus kasdieniams pirkiniams. Grynuosius pinigus kasdienėje veikloje naudoja 96 proc. apklaustųjų (2021 m. – 92 %) (žr. 10 pav.). Sumažėjo respondentų, naudojančių grynuosius pinigus kasdieniams pirkiniams ir grynaisiais pinigais atsiskaitančių už namuose teikiamas paslaugas, dalys. Šiek tiek išaugo grynaisiais pinigais atsiskaitančiųjų už ne namuose teikiamas paslaugas (pvz., grožio, sveikatos priežiūros, medicinos, autoserviso paslaugas) ir net 12 proc. punktų (iki 55 %) padidėjo dalis apklaustųjų, kurie turi grynųjų pinigų pinginėje nenumatytiems atvejams (pvz., jei sutriktų informacinių technologijų (IT) sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele). Grynuosius pinigus taupymui laiko 11 proc. apklaustųjų (2021 m. – 12 %).

Absoliuti dauguma sąskaitas turinčių gyventojų, norėdami pasiimti grynųjų pinigų, naudojosi bankomatais, pusė sąskaitų turėtojų per mėnesį išsigrynina iki 250 Eur. Per keturias savaites iki apklausos grynųjų pinigų pasiėmė 78 proc. visų mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų (2021 m. – 84 %). 94 proc. apklaustųjų, kurie šiuo laikotarpiu naudojosi grynųjų pinigų pasiėmimo paslauga, grynųjų pinigų pasiėmė iš bankomato (2021 m. – 80 %), 12 proc. naudojosi tarpininkų paslaugomis (pasiėmė grynųjų pinigų Lietuvos pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose arba prekybos centrų kasose) (2021 m. – 18 %), o 7 proc. pinigų išsigrynino mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje (2021 m. – 3 %). Per mėnesį vidutiniškai išsigrynina iki 250 Eur 51 proc., 251–500 Eur – 25 proc. apklaustų mokėjimo sąskaitą turinčių gyventojų (žr. 11 pav.). Grynųjų pinigų per paskutines keturias savaites iš savo sąskaitos nepasiėmė 21 proc., o jų dažniausiai apskritai nepasiima 13 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų.

Devyniems iš dešimties grynųjų pinigų pasiėmimo paslauga besinaudojančių apklaustųjų pinigų išsigryninimo vieta neatrodė sunkiai pasiekiama, trys iš keturių manė, kad per pastarąjį pusmetį galimybės pasiimti grynųjų pinigų nepasikeitė. 66 proc. pinigų gryninimosi paslauga besinaudojančių respondentų nurodė, kad jiems bankomatas yra lengvai arba labai lengvai pasiekiamas (žr. 12 pav.). Tarpininką lengvai arba labai lengvai pasiekiamu laikė 39 proc., ši paslauga nebuvo aktuali 35 proc. respondentų. Bankomatai buvo sunkiai arba labai sunkiai pasiekiami 10 proc. apklaustųjų: taip atsakė 6 proc. miesto ir 16 proc. kaimo gyventojų. Tarpininkai buvo sunkiai arba labai sunkiai pasiekiami 5 proc. respondentų: taip atsakė 8 proc. miesto ir 3 proc. kaimo gyventojų. Tiek bankomatas, tiek tarpininkas buvo sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamas 4 proc. grynųjų pinigų pasiėmimo paslauga besinaudojančių apklaustųjų. 73 proc. šia paslauga besinaudojančių apklaustųjų mano, kad per paskutinius 6 mėn. galimybės pasiimti grynųjų pinigų iš bankomato dėl patogesnėje vietoje įrengto bankomato nepasikeitė, 8 proc. nurodė, kad jos padidėjo, 7 proc. teigė, kad jos sumažėjo, o 10 proc. tai buvo neaktualu. Apie iniciatyvą Lietuvos regionuose šiemet įrengti 100 papildomų bankomatų nurodė žinantys 62 proc. pinigų gryninimosi paslauga besinaudojančių apklaustųjų, 23 proc. teigė apie tokią iniciatyvą negirdėję, o 14 proc. ji buvo neaktuali.

Sąskaitos papildymo grynaisiais pinigais paslauga keturios savaitės iki apklausos naudojosi tik trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų. Paskutinį mėnesį iki apklausos 27 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų sąskaitos papildymą grynaisiais pinigais atliko per bankomatus (2021 m. – 28 %), 4 proc. mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje (2021 m. – 2 %), 3 proc. naudojosi tarpininko paslaugomis („Perlo“ terminaluose) (2021 m. – 3 %), o 67 proc. jų šia paslauga nesinaudojo (2021 m. – 68 %).

Trečdalis sąskaitą turinčių respondentų teigė mokėjimo paslaugoms išleidžiantys iki 2 Eur per mėnesį, tačiau keturi iš dešimties respondentų manė išleidžiantys per daug. 33 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atsakė, kad už mokėjimo paslaugas sumoka 1–2 Eur per mėnesį, 13 proc. – kad jų išlaidos sudaro 3–5 Eur, 39 proc. negalėjo pasakyti, kiek jiems šios paslaugos kainuoja (žr. 14 pav.). Vos 12 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų nurodė, kad mokėjimo paslaugos kainuoja mažai, dar 34 proc. teigė, kad jų sumokama suma atitinka gaunamas paslaugas, ir net 42 proc. nurodė, kad šios paslaugos kainuoja per daug (žr. 15 pav.). Vis dėlto 20 proc. respondentų, manančių, kad mokėjimo paslaugos jiems kainuoja per daug, per mėnesį šioms paslaugoms išleidžia iki 2 Eur, dar 40 proc. jų apskritai nežinojo, kiek išleidžia (žr. 16 pav.). 23 proc. respondentų, kurie savo išlaidas mokėjimo paslaugoms vertino kaip per dideles, sutiktų už šias paslaugas mokėti po 1 Eur, 11 proc. – po 2 Eur, 21 proc. – daugiau negu 2 Eur, o 18 proc. jų teigė norintys šioms paslaugoms neišleisti nieko (žr. 17 pav.).

2022 m. mokėjimo paslaugų krepšelį buvo pasirinkę daugiau kaip šeši iš dešimties sąskaitą turinčių apklaustųjų. Per metus padidėjo mokėjimo paslaugų krepšelių žinomumas ir sumažėjo manančiųjų, kad pasirinkę krepšelį už mokėjimo paslaugas mokės brangiau. 2022 m. 63 proc. (2021 m. – 67 %) sąskaitą turėjusių apklaustųjų buvo pasirinkę mokėjimo paslaugų krepšelius. Standartiniais įkainiais, kaip ir 2021 m., naudojosi 25 proc., o nežinojusiųjų, kokią kainodarą yra pasirinkę, dalis per metus taip pat nepakito (10 %). Net 40 proc. mokėjimo krepšeliu besinaudojančių respondentų savo mokėjimo paslaugų išlaidas vertino kaip per dideles. Nepasirinkusieji mokėjimo paslaugų krepšelio dažniausiai aiškino to nepadarę todėl, kad manė, jog, pasirinkę mokėjimo paslaugų krepšelį, už mokėjimo paslaugas mokėsiantys daugiau, nei moka dabar (2022 m. – 22 %, 2021 m. – 29 %), kiti nepasirinko dėl informacijos apie mokėjimo paslaugų krepšelius trūkumo, laiko stokos ir kitų priežasčių (žr. 18 pav.). Kaip ir 2021 m., 2022 m. 52 proc. sąskaitą turėjusių apklaustųjų nurodė, kad mokėjimo paslaugų kainodara jiems buvo visada arba dažniausiai aiški ir 18 proc. – dažniau arba visada neaiški (2021 m. – 18 %). 27 proc. sąskaitą turėjusių respondentų mokėjimo paslaugų kainodarą įvardijo kaip kartais aiškią, kartais neaiškią (2021 m. – 28 %).

Su sukčiavimais mokėjimų srityje susidūrusių respondentų dalis nepakito. Kaip ir 2021 m., 2022 m. 10 proc. apklaustųjų per paskutinius 12 mėn. buvo susidūrę su sukčiavimu, vagyste ar apgaule, susijusia su bet kokiomis mokėjimo priemonėmis, 5 proc. respondentų buvo susidūrę su sukčiavimais, susijusiais su mokėjimo kortelėmis (pavogta mokėjimo kortelė, PIN kodas, bandyta nuotoliniu būdu be kortelės savininko sutikimo nuskaityti lėšas iš mokėjimo kortelės ar pan.), 3 proc. – su sukčiavimais, susijusiais su internetine bankininkyste (įsilaužta į internetinę bankininkystę, apgaule patvirtintas pervedimas sukčiams ar pan., išskyrus atvejus, kai prarandami pinigai dėl nesėkmingų investicijų) ir 2 proc. – su sukčiavimais, susijusiais su grynaisiais pinigais (pavogti pinigai ar pan.). 73 proc. apklaustųjų manė, kad kovai su sukčiavimu padėtų, jeigu, prieš patvirtindamas mokėjimą, paslaugų teikėjas patikrintų, ar sąskaita priklauso nurodytam gavėjui, neigiamai tokį funkcionalumą vertino tik 4 proc. respondentų.

Kriptoturtas aktualus labai mažai respondentų daliai – dažniausiai investavimui. 2022 m. su kriptoturtu susijusiomis paslaugomis naudojasi vos 2 proc. visų respondentų, 5 proc. yra bandę, bet aktyviai nesinaudoja, dar 6 proc. kriptoturtu domisi, bet kol kas dar nieko neįsigijo. Žino, kas yra kriptoturtas, bet šia tema nesidomi, 53 proc. apklaustųjų, 19 proc. jų yra apie jį girdėję, bet nežino, kas tai yra, o 9 proc. respondentų apskritai neteko apie tokį turtą girdėti. Iš 64 respondentų, kurie nurodė naudoję arba naudojantys kriptoturtą, 73 proc. teigė naudoję jį investavimui, o 13 proc. – atsiskaitymams, nesusijusiems su investavimu.

---

2.Pagrindiniai paveikslai

Mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis 2022 m. naudojosi 92 proc. apklaustųjų: sumažėjo gyventojų, kurie naudojosi Lietuvoje veikiančiais bankais, ir padaugėjo apklaustųjų, besinaudojusių sąskaitas atidarančių el. pinigų įstaigų ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis.

Dalintis:

Rinkdamiesi mokėjimo paslaugų teikėją, devyni iš dešimties respondentų atsižvelgia į nuotolinių paslaugų patogumą ir mažesnę paslaugų kainą, beveik aštuoniems iš dešimties apklaustųjų svarbus fizinės mokėjimo paslaugų teikimo vietos pasiekiamumas.

Dalintis:

2022 m. mokėjimo kortelę turintys respondentai jai teikė pirmenybę prieš kitas mokėjimo priemones nepriklausomai nuo atsiskaitymo sumos. Reikšmingai padaugėjo apklaustųjų, pirmenybę teikiančių atsiskaitymams išmaniuoju telefonu ar kitais išmaniaisiais prietaisais.

Dalintis:

Daugelis respondentų mokėjimo kortelę vertina kaip patogiausią, sparčiausio atsiskaitymo ir saugiausią mokėjimo priemonę. Trečdaliui apklaustųjų kontroliuoti savo išlaidas patogiausia atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Dalintis:

2022 m., palyginti su 2021 m., padaugėjo gyventojų, pasigendančių galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele bent vienoje vietoje. Gyventojai labiausiai pasigedo galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele turguose ir mugėse bei grožio ir kosmetologijos įstaigose.

Dalintis:

Beveik pusė kortelę turinčių respondentų teigė kažkada susidūrę su situacija, kai prekybininkas bandė paveikti jų mokėjimo būdą: beveik trims iš dešimties apklaustųjų buvo pasiūlyta nuolaida už mokėjimą grynaisiais pinigais, o du iš dešimties galėjo atsiskaityti kortele tik pirkinio vertei viršijus nustatytą sumą.

Dalintis:

Daugeliui apklaustųjų bekontakčio atsiskaitymo kortele funkcija atrodo ir patogi, ir saugi. Atsargiau vertinami atsiskaitymai išmaniuoju prietaisu, tačiau ir šį atsiskaitymo būdą patogiu ir saugiu laiko daugiau negu pusė apklaustųjų.

Dalintis:

Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai neturi mokėjimo sąskaitos, 2022 m. buvo poreikio nebuvimas ir per dideli sąskaitos tvarkymo mokesčiai. Reikšmingai sumažėjo apklaustųjų, kurie gauna pajamas grynaisiais pinigais, nepasitiki el. pinigų įstaigomis, nėra jiems patogioje vietoje paslaugos teikėjo padalinio ir neturinčių sąskaitos todėl, kad ją turi šeimos narys.

Dalintis:

Daugiau nei 50 proc. padidėjo dalis respondentų, kurie teikia pirmenybę mokėjimo kortelėms ir kitiems el. atsiskaitymo būdams. Tik du iš dešimties apklaustųjų atsiskaitydami pirmenybę teikia gryniesiems pinigams, daugiau negu pusė grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis mokėjimo būdas.

Dalintis:

Grynuosius pinigus kasdienėje veikloje naudoja 96 proc. apklaustųjų. Per metus reikšmingai padidėjo gyventojų, kurie turi grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams, dalis ir sumažėjo gyventojų, atsiskaitančių grynaisiais pinigais už kasdienius pirkinius bei namuose teikiamas paslaugas, dalys. Devintadalis nurodė, kad taupo grynaisiais pinigais.

Dalintis:

Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima 82 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tik 7 proc. respondentų nurodė kas mėnesį iš savo sąskaitos išsigryninantys daugiau nei 500 Eur.

Dalintis:

2022 m. bankomatas atrodo sunkiai arba labai sunkiai pasiekiamas vienam iš dešimties, o tarpininkas, leidžiantis pasiimti grynųjų pinigų, – mažiau nei vienam iš devyniolikos grynųjų pinigų pasiėmimo paslauga besinaudojančių apklaustųjų. Tiek bankomatas, tiek tarpininkas atrodo sunkiai pasiekiami vienam iš dvidešimt šešių apklaustųjų.

Dalintis:

2022 m. didžioji dalis mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų paskutinį mėnesį iki apklausos naudojosi mokėjimo pavedimų, įmokų mokėjimo ir grynųjų pinigų paėmimo iš sąskaitos paslaugomis. Tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų naudojosi grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslauga.

Dalintis:

Trečdalis respondentų mokėjimo paslaugoms išleidžia ne daugiau kaip 2 Eur per mėnesį, o keturi iš dešimties respondentų savo mėnesinių mokėjimo paslaugų išlaidų nežino.

Dalintis:

2022 m. mokėjimo paslaugų kaina buvo patenkinti 46 proc. apklaustųjų, 42 proc. respondentų savo mokėjimo paslaugų išlaidas vertina kaip per dideles.

Dalintis:

Keturi iš dešimties respondentų, manančių, kad per daug sumoka už mokėjimo paslaugas, nurodė nežinantys, kiek už jas sumoka. Vienas iš dešimties savomokėjimo paslaugų išlaidomis  nepatenkintų respondentų joms išleidžia 1 Eur per mėnesį.

Dalintis:

23 proc. apklaustųjų, kurie teigia, kad mokėjimo paslaugos kainuoja per daug, nurodė, kad jiems priimtina mokėjimo paslaugų kaina būtų 1 Eur per mėnesį, 21 proc. sutiktų mokėti daugiau negu 2 Eur, o 18 proc. norėtų, kad šios paslaugos būtų nemokamos.

Dalintis:

2022 m. sumažėjo respondentų, kuriems trūksta informacijos apie mokėjimo paslaugų krepšelį, o du iš dešimties apklaustųjų nurodė nepasirinkę mokėjimo paslaugų krepšelio, nes mano, kad, pasirinkę jį, už mokėjimo paslaugas mokės brangiau.

Dalintis:

---

3.Atsakymų į pagrindinius klausimus rezultatai

(proc.)

	Iš viso
Grynųjų pinigų pasiima iš savo sąskaitos (naudojantis mokėjimo kortele) – iš bankomato, klientų aptarnavimo skyriuje ar kitur (pvz. „Perlo“ terminaluose, parduotuvių kasose)	77
Grynųjų pinigų gauna iš kitų fizinių asmenų Lietuvoje ar užsienyje	12
Grynųjų pinigų negauna, nesinaudoja grynaisiais pinigais	12
Pajamas (pensiją, socialines išmokas, autorinį atlyginimą, kita) gauna grynaisiais pinigais	9
Kitaip	1
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
Grynųjų pinigų turi nenumatytiems atvejams	55
Už ne namuose teikiamas paslaugas (grožio, sveikatos priežiūros, medicinines paslaugas ir kt.)	40
Kasdieniams pirkiniams	39
Pramogoms (maitinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje, viešbutyje ir pan.)	18
Labdarai, dovanoms, vaikams kišenpinigiams	17
Už namuose arba namų aplinkoje teikiamas paslaugas (valytoja, auklė ir pan.)	15
Komunaliniams, telefono arba interneto mokesčiams	13
Taupymui grynaisiais pinigais	11
Būsto nuomai	4
Kitiems tikslams	4
Mokesčiui už darželį, mokslą ar studijas	1
Nenaudoja grynųjų pinigų	4
Nežino, neatsakė	0

(proc.)

	Iš viso
Mokėjimo kortelės ar kiti el. atsiskaitymo būdai (grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis būdas, kurį priima pardavėjas)	52
Įvairus (tačiau didesnę dalį sudaro mokėjimo kortelės ar kiti el. atsiskaitymo būdai)	25
Įvairus (tačiau didesnę dalį sudaro grynieji pinigai)	12
Grynieji pinigai (praktiškai visada atsiskaito grynaisiais pinigais)	10

(proc.)

	Iš viso
Lietuvoje veikiančiais bankais (bankų filialais)	71
Lietuvoje veikiančiomis mokėjimo ar el. pinigų įstaigomis, priimančiomis įmokas (grynaisiais ir negrynaisiais pinigais), pvz., spaudos kioskais, „Perlo“ terminalais, parduotuvių „Maxima“ kasomis, „Viena sąskaita“ ir pan.	37
Lietuvoje veikiančiomis el. pinigų įstaigomis, atidarančiomis el. pinigų sąskaitas savo klientams, pvz., Paysera ir pan.	26
Užsienio mokėjimo paslaugų teikėjais – užsienio bankais, PayPal, N26, Wise ir pan.	17
Nesinaudojo nė viena iš jų	7
Lietuvoje veikiančiomis kredito unijomis	4
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
Paslaugų įkainių nelygina	57
Įkainius lygina informacijos ieškodami savarankiškai paslaugų teikėjų interneto svetainėse, paslaugų teikimo vietose ar kitur	33
Įkainius lygina naudodamiesi Lietuvos banko įkainių palyginimo skiltimi interneto svetainėje	8
Nežino, neatsakė	3

(proc.)

(proc.)

	Iš viso
Žino apie tokią galimybę, tačiau neteko atsidaryti mokėjimo sąskaitos nuotoliniu būdu	44
Žino apie tokią galimybę, atsidarė mokėjimo sąskaitą nuotoliniu būdu	33
Nežino tokių finansų įstaigų, kuriose būtų galima atsidaryti mokėjimo sąskaitą nuotolinių būdu	16
Nežino, neatsakė	8

(proc.)

	Iš viso
Turi atidarytą sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke	81
Turi atidarytą sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją – banke, PayPal, Wise, N26 ir pan.	16
Turi atidarytą sąskaitą Lietuvoje veikiančioje el. pinigų įstaigoje (pvz., Paysera ir kt.)	10
Turi atidarytą sąskaitą Lietuvoje veikiančioje kredito unijoje	6
Neturi	11
Nežino, neatsakė	3

(proc.)

	Iš viso
Niekaip nepasikeitė	62
Pradėjo dažniau atsiskaityti mokėjimo kortele	19
Tenka dažniau pasiimti grynųjų pinigų iš sąskaitos	11
Neaktualu, darbo užmokesčio negauna	9
Kita	1
Neatsakė	0

(proc.)

	Iš viso
Nėra poreikio	34
Per dideli mokėjimo sąskaitos tvarkymo mokesčiai	12
Kita	11
Gauna pajamas grynaisiais pinigais (darbo užmokestis, autorinis atlyginimas, pensija ir kt.)	10
Sąskaitos atidarymas atrodo per daug sudėtingas procesas	4
Nepasitiki kitais sąskaitą atidarančiais mokėjimo paslaugų teikėjais (el. pinigų įstaigomis)	4
Nepasitiki bankais (kredito unijomis)	4
Asmeninę sąskaitą turi kitas namų ūkio narys	3
Vietovėje, kur gyvena, nėra patogioje vietoje bankų / kredito unijų padalinių	2
Nežino, neatsakė	22

(proc.)

	Iš viso
Mokėjo įmokas už paslaugas grynaisiais pinigais mokėjimo ar el. pinigų įstaigoje (pvz., „Perlo“ terminaluose, parduotuvių „Maxima“ kasose ar kitur)	36
Mokėjo įmokas už paslaugas ar atliko pavedimus grynaisiais pinigais banke (kredito unijoje)	21
Per paskutines 4 sav. tokiomis paslaugomis nesinaudojo	36
Nežino, neatsakė	9

(proc.)

	Iš viso
Turi sąskaitą tik viename banke ar kredito unijoje	48
Turi sąskaitą dviejuose bankuose ar kredito unijose	27
Turi sąskaitą trijuose ir daugiau bankuose ar kredito unijose	10
Nežino, neatsakė	15

(proc.)

	Iš viso
Leidžia pasirinkti bet kokį mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje arba užsienyje (darbdaviui aš nurodžiau savo pasirinkto paslaugų teikėjo sąskaitą darbo užmokesčiui gauti)	37
Leidžia, tačiau tik Lietuvoje veikiantį banką, kredito uniją ar el. pinigų įstaigą	26
Nedirba	21
Neleidžia	9
Nežino, neatsakė	5
Kita	2
Darbdavio mokamo darbo užmokesčio į banko ar kredito unijos sąskaitą negaunu	0

(proc.)

	Iš viso
Nesvarstė	82
Svarstė, tačiau nepakeitė	14
Svarstė ir per 12 mėn. pakeitė	3
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
Neturėjo tam laiko, bet ketino tai padaryti artimiausioje ateityje	29
Nerado kito mokėjimo paslaugų teikėjo, kurio paslaugų įkainiai būtų geresni	28
Negalėjo, nes norimame pakeisti banke ar kredito unijoje naudojosi kitomis finansinėmis paslaugomis, kai yra reikalinga sąskaita	21
Pernelyg sudėtingas keitimo procesas	17
Nerado kito mokėjimo paslaugų teikėjo, kurio paslaugų kokybė būtų geresnė	12
Trūksta informacijos – nežinojo, kaip tai padaryti	8
Gyvenamojoje vietovėje nėra kitų mokėjimo paslaugų teikėjų padalinių	6
Kita	3
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Nežino	53
Žino	45
Neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Paslaugų krepšelis, kai už fiksuotą mokestį suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų skaičius	63
Standartiniai mokėjimo paslaugų įkainiai, kai mokamas mėnesinis sąskaitos tvarkymo mokestis ir už kiekvieną mokėjimo operaciją atskirai	25
Nežino, neatsimena	10
Neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Mano, kad pasirinkę mokėjimo paslaugų krepšelį už mokėjimo paslaugas mokės daugiau, nei moka dabar	22
Girdėjo apie galimybę, tačiau trūksta informacijos apie mokėjimo paslaugų krepšelius arba nežino, kaip juos pasirinkti	20
Neturėjo tam laiko, bet ketina tai padaryti artimiausioje ateityje	19
Nežino, neatsimena	16
Nėra girdėję apie galimybę pasirinkti mokėjimo paslaugų krepšelį	16
Mokėjimo paslaugų teikėjas nesiūlo mokėjimo paslaugų krepšelio	6
Neatsakė	5
Kita	3

(proc.)

	Iš viso
Dažniau aiški	36
Kartais aiški, kartais neaiški	27
Visada aiški	16
Dažniau neaiški	12
Visada neaiški	6
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Neatsakė	39
1 Eur	20
2–3 Eur	18
4–10 Eur	14
11 Eur ir daugiau	9

(proc.)

	Iš viso
Paslaugos kainuoja per daug	42
Sumokama suma verta gaunamų paslaugų apimties ir kokybės	34
Paslaugos kainuoja mažai	12
Nežino, neatsakė	12

(proc.)

	Iš viso
Neatsakė	27
1 Eur	23
Nenorėtų mokėti nieko	18
2–3 Eur	16
4–10 Eur	12
11 Eur ir daugiau	4

(proc.)

	Iš viso
Naudojantis bankomatu	73
Per paskutines 4 sav. nesinaudojo (neėmė grynųjų pinigų iš sąskaitos)	21
Naudojantis tarpininkų paslaugomis (Lietuvos pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, prekybos centrų kasose)	10
Mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje	5
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
251–500 Eur	25
51–150 Eur	22
151–250 Eur	17
Grynųjų pinigų iš sąskaitos dažniausiai neima	13
1–50 Eur	12
501–1 000 Eur	6
Nežino, neatsakė	5
Virš 1 000 Eur	1

(proc.)

	Iš viso
Žino apie iniciatyvą	62
Nežino apie iniciatyvą	23
Neaktualu	14
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Lengvai	35
Labai lengvai	31
Nei lengvai, nei sunkiai	23
Sunkiai	7
Labai sunkiai	3
Neaktualu	1
Nežino, neatsakė	0

(proc.)

	Iš viso
Situacija nepasikeitė	73
Neaktualu	10
Galimybių padaugėjo	8
Galimybių sumažėjo	7
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Neaktualu	35
Lengvai	24
Nei lengvai, nei sunkiai	19
Labai lengvai	15
Sunkiai	4
Nežino, neatsakė	2
Labai sunkiai	1

(proc.)

	Iš viso
Nėra tokių paslaugų poreikio	41
Jei grynųjų pinigų pasiėmimas iš tarpininkų įeitų į pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį (pvz., „Perlo“ terminaluose), t. y. papildomai nekainuotų	28
Jei nebūtų ribojama galima pasiimti grynųjų pinigų suma vienos operacijos metu	18
Jei nebūtų nustatyta minimali pirkinio suma (pvz., prekybos centrų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų kasose) norint pasiimti grynųjų pinigų	18
Trūksta informacijos apie galimybę pasiimti grynųjų pinigų iš tarpininkų	11
Nežino, neatsakė	4
Kita	1

(proc.)

	Iš viso
Per paskutines 4 sav. nesinaudojo (neįmokėjo grynųjų pinigų į sąskaitą)	67
Grynųjų pinigų įmokėjimas bankomate	27
Grynųjų pinigų įmokėjimas mokėjimo paslaugų teikėjo padalinyje	4
Grynųjų pinigų įmokėjimas naudojantis tarpininkų paslaugomis („Perlo“ terminaluose)	3
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Mokėjo įmokas už paslaugas internetu komunalinių ar kitų paslaugų teikėjo interneto svetainėje naudodamiesi kortele ar mokėjimo pavedimu, kai nukreipiamas į interneto banką automatiškai	62
Mokėjo įmokas už paslaugas internetu naudodamiesi bankų, kredito unijų ar mokėjimo įstaigų (pvz., „Viena sąskaita“) sukurtomis specializuotomis įmokų formomis interneto banke, pasirinkdami apmokėti gautą el. sąskaitą	31
Naudojosi el. sąskaitų su automatiniu apmokėjimu paslauga	29
Mokėjo įmokas už paslaugas (komunalines ar kitas) grynaisiais pinigais mokėjimo ar el. pinigų įstaigose (pvz., spaudos kioskuose, „Perlo“ terminaluose, „Maxima“ kasose ar kitur)	10
Per paskutines 4 sav. nesinaudojo	8
Mokėjo įmokas už paslaugas (komunalines ar kitas) grynaisiais pinigais banke / kredito unijoje	2
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Mokėjimo pavedimą atliko internetu (internetinėje bankininkystėje ar mobiliojoje programėlėje)	84
Gavo mokėjimo pavedimą į savo sąskaitą	28
Per paskutines 4 sav. pavedimų paslaugomis nesinaudojo	6
Mokėjimo pavedimą atliko kredito įstaigos (banko ar kredito unijos) padalinyje	4
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
4–9	37
Nežino, neatsakė	18
10–19	18
1–3	17
20 ar daugiau	6
Neatlieka	3

(proc.)

	Iš viso
Naudojosi ir prisijungė tam skirta programėle	59
Prisijungė su kodų generatoriumi	24
Prisijungė su el. parašu, kuris įdiegtas mobiliajame telefone	21
Prisijungė su el. parašu, esančiu asmens tapatybės kortelėje	2
Nesinaudojo internetine bankininkyste per paskutinius 3 mėn.	1
Visai nesinaudojo internetine bankininkyste	3
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
Informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti (sąskaitos likučio tikrinimas, turimų kortelių informacija, sąskaitos išrašas ir kita)	58
Mokėjimo pavedimams atlikti (mokėjimams siųsti)	46
Mokėjimams prekybos vietose atlikti išmaniojo telefono aparatu (bekontakčiai mokėjimai telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele, kita)	25
Mokėjimams prekybos vietose atlikti išmaniuoju laikrodžiu, apyranke, žiedu	4
Nesinaudoja mobiliosiomis programėlėmis	26
Nežino, neatsakė	4

(proc.)

	Iš viso
Debeto kortelės	80
Kredito kortelės	29
Neturi jokių mokėjimo kortelių	4
Nežino, neatsakė	5

(proc.)

	Iš viso
Viena kortelė	55
Dvi kortelės	20
Nė vienos kortelės	15
Trys ar daugiau kortelių	5
Neatsakė	5

(proc.)

	Iš viso
Nė vienos kortelės	65
Viena kortelė	27
Dvi kortelės	2
Trys ar daugiau kortelių	1
Neatsakė	5

(proc.)

	Mokėjimo kortele	Grynaisiais pinigais	Išmaniuoju telefonu ar kitu išmaniuoju prietaisu (laikrodžiu, žiedu)	Nežino, neatsakė
Mokėjimai iki 5 Eur	41	35	19	5
Mokėjimai nuo 5 iki 25 Eur	55	19	20	5
Mokėjimai nuo 25 iki 100 Eur	69	11	15	5
Mokėjimai daugiau kaip 100 Eur	72	9	13	6

(proc.)

	Mokėjimo kortele arba išmaniuoju telefonu	Išmaniuoju telefonu ar kitu išmaniuoju prietaisu (laikrodžiu, žiedu)	Grynaisiais pinigais	Vienodai	Nežino, neatsakė
Patogumas	59	18	14	22	1
Išlaidų kontrolė	44	14	30	18	3
Sparta	63	23	10	14	2
Saugumas nešiojantis	59	22	8	16	4

(proc.)

	Iš viso
Turi ir ja naudojasi	81
Turi, tačiau nesinaudoja	10
Neturi	7
Nežino, neprisimena, neatsakė	2

(proc.)

	Visiškai sutinku	Greičiau sutinku	Greičiau nesutinku	Visiškai nesutinku	Nežino, neatsakė
Patogumas	71	17	5	3	4
Saugumas	38	32	19	7	3

(proc.)

	Visiškai sutinku	Greičiau sutinku	Greičiau nesutinku	Visiškai nesutinku	Nežino, neatsakė
Patogumas	35	26	14	8	17
Saugumas	26	27	18	12	17

(proc.)

	Iš viso
Turgūs, mugės	63
Grožio ir kosmetologijos įstaigos	52
Viešasis transportas	37
Taksi ir kiti privatūs vežėjai	30
Valstybės institucijos	23
Sveikatos paslaugų įstaigos	20
Maitinimo paslaugų įstaigos norint palikti arbatpinigių	14
Pramogų paslaugų įstaigos	13
Maitinimo paslaugų įstaigos atsiskaitant už paslaugas	12
Nepasigenda nė vienoje vietoje	18
Nežino, neatsakė	2
Kita	1

(proc.)

	Iš viso
Neteko susidurti su minimais atvejais	51
Man buvo pasiūlyta nuolaida už tai, kad mokėčiau grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo kortele	28
Mokėjimo kortele buvo leidžiama atsiskaityti tik tuo atveju, jei pirkinio vertė viršijo prekybininko nustatytą sumą	22
Man buvo pasiūlyta nuolaida už tai, kad mokėčiau mokėjimo kortele, o ne grynaisiais pinigais	6
Nežino, neatsakė	1

(proc.)

	Iš viso
Vertina labai gerai	61
Vertina gerai	19
Vertina nei gerai, nei blogai	9
Vertina labai blogai	6
Vertina blogai	3
Nežino, neatsakė	3

(proc.)

	Iš viso
Pirko	78
Nepirko	20
Nežino, neatsakė	2

(proc.)

	Iš viso
Mokėjo naudodamiesi internetine bankininkyste	85
Mokėjo mokėjimo kortele internetu	31
Mokėjo mokėjimo kortele kurjeriui, įvykdžiusiam užsakymą, naudodamiesi kortelių skaitytuvu	12
Mokėjo grynaisiais pinigais kurjeriui, įvykdžiusiam užsakymą	4
Mokėjo mobiliuoju telefonu	4
Nežino, neatsakė	1
Kitaip	0

(proc.)

	Iš viso
Mokėjimo įpročiai nepasikeitė	63
Daugiau mokėjimų atlieku mokėjimo kortele arba išmaniuoju įrenginiu	32
Daugiau mokėjimų atlieku grynaisiais pinigais	3
Nežino, neatsakė	3

(proc.)

	Iš viso
Nebuvo susidūrę	84
Buvo susidūrę (susiję su mokėjimo kortelėmis)	5
Buvo susidūrę (susiję su internetine bankininkyste)	3
Buvo susidūrę (susiję su grynaisiais pinigais)	2
Kita	2
Nežino, neatsakė	5

(proc.)

	Iš viso
Vertina labai gerai	53
Vertina gerai	21
Nežino, neatsakė	13
Vertina nei gerai, nei blogai	10
Vertina blogai	3
Vertina labai blogai	1

(proc.)

	Iš viso
Žino, kas yra kriptoturtas, bet nesidomi	53
Girdėjo, bet nežino, kas tai yra	19
Neteko apie tokį turtą girdėti	9
Domisi kriptoturtu, bet dar neįsigijo	6
Bandė naudotis, bet aktyviai nesinaudoja	5
Naudojasi kriptoturtu (pvz., įsigijo, keitėsi, investavo, atsiskaitė ir pan.)	2
Nežino, neatsakė	7

(proc.)

	Iš viso
Kriptoturtą yra naudoję investavimui	73
Kriptoturtą yra naudoję atsiskaitymams	13
Kriptoturtą yra naudoję kažkam kitam	2
Nežino, neatsakė	14