Konsultacijos tikslas
Dėkojame už pateiktas nuomones ir komentarus apie monetų kūrimo strategiją. Kviečiame susipažinti su apibendrintais atsakymais.
Paskelbta 2017-07-20
Galioja iki 2017-09-30
Tema Kolekcinės ir proginės monetos
Populiarumas
Viešos konsultacijos rezultatai
Patvirtinta Lietuvos banko leidžiamų monetų kūrimo strategija, kurioje nustatytas monetų kūrimo modelis. Šis dokumentas buvo pateiktas viešai konsultacijai su visuomene, aptartas viešų susitikimų metu. Tvirtinant atsižvelgta į aptarimų metu pareikštas ir raštu gautas nuomones, komentarus, pastebėjimus dėl monetų kūrimo strategijoje išdėstytų nuostatų.
Paskutinė atnaujinimo data: 2019-09-03
Komentarai 44
Siuličiau pavaizduoti Kedainiu minareta jis vienintelis Lietuvoje
AtsakytiNevienintelis Kėdainiuose. Tikrai yra Kaune.
Liudvikas Stulpinas 2E
AtsakytiBurlaivis "Meridianas" Klaipeda 2E
AtsakytiSveiki, siūlau pasvarstymui išleisti sidabrine moneta Šv. Velykų proga. pvz. Velykinis margutis su dailės raštais ar piešiniais.
AtsakytiĮdomu, kad 2019m. numatyta išleisti moneta Šiauliams dingo iš planų, "puiku"- bankas, bent kada, gali keisti savo planus, o kažkas dabar neblogai pasipelnė parduodamas Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai išleistas monetas, ir kodėl kiti miestai per šešiolika metų nenusipelnė Lietuvos banko dėmesio?
AtsakytiLaba diena, dėkoju už suteiktą galimybę išsakyti savo poziciją monetų kūrimo strategijos klausimu. Siekiant užtikrinti atsakymų nuoseklumą ir visapusiškumą remsiuosi Lietuvos Banko (toliau – Banko) monetų kūrimo strategijos dokumentu viešai konsultacijai (toliau – Dokumentas). Nors dabartinė monetų kūrimo ir platinimo sistema bendrąja prasme atrodo tinkama, tačiau norisi paminėti probleminius taškus. 1. MONETŲ KŪRIMAS. Visiškai suprantama, kad su monetų sukūrimu susiję dalykai yra svarstomi profesionalų. Natūralu, kad "Visos pateiktos idėjos ir argumentuoti pasiūlymai svarstomi Lietuvos banko monetų kūrimo komisijoje", tačiau norėtųsi, kad komisija būtų atviresnė visuomenei, o jos pvz. trečdalis ar ketvirtadalis būtų rotuojamas atstovų iš visuomenės (menininkų, numizmatų, su monetos kūrimu susijusių žmonių). 2. PROGOS IR SUKAKTYS, KURIOMS PAMINĖTI IŠLEIDŽIAMOS MONETOS, MONETŲ SERIJOS IR PROGRAMOS Pritariu, kad didžioji dauguma Lietuvos Banko išleistų monetų yra aktualios ir logiškai išplaukia iš mūsų valstybės istorijos, kultūros, gamtosir kt. Visgi didelė dalis monetų yra gana nuobodžios ir tradicinės, jaučiamas gana stiprus braižas ir tęstinumas. Norėtųsi sulaukti kiek įdomesnių monetų komiškomis (sraigė, obuolys, kvietys, aviža, kaimo namelis, duonos kepaliukas) ar itin bendromis ir netradicinėmis temomis (vaikystė, džiaugsmas, lietus, atkaklumas ir k.t.). Kaip sektinas pavyzdys būtų Latvijos Latų monetos, kurios pasižymėjo labai plačia temų įvairove (Ežiukas, Alus, kaminkrėtys, skruzdelė, pasaga, kasėjas ir t.t. ir pan.). Taip pat keista, kad dar nėra monetos Šiauliams (greitai bus) ir Panevėžiui. Keista, kad per 30 nepriklausomybės metų neatsirado laiko ir galimybių sukurti monetos penktam didžiąjam Lietuvos miestui, kai tuo tarpu Vilniui jau sukurta galybė monetų (Vilnius - Lietuvos miestai, Vilnius – 2 Eur, Vilniaus Universiteteas, VEKS,Vilniaus aukštutinė pilis, Vilniaus Katedra). Taip pat įdomi tema – Lietuvos dvarai, piliakalniai. Kernavei moneta yra, o kodėl jos nėra Sudargui, savo įspūdingumu lenkiančiam jau minėtą Kernavę? Taip pat norėčiau atsakyti į vieną Dokumente iškeltą klausimą. Ar esama komunikacija apie monetas yra pakankama? Sunku įvertinti ar informacijos yra pakankamai, kadangi nėra ir negali būti vieno informacijos pakankamumo mato. Apie visas monetas informacijos yra, jos yra visose monetos kūrimo ir išleidimo stadijose, tačiau, mano nuomone, jos galėtų būti ir daugiau. Ne kartą tarp numizmatų ir kolekcininkų girdėjau teiginį, kuriam pritariu ir aš – reikalinga išmanioji programėlė apie Banko išleistas (greitu metu išleisiamas) monetas (su visa informacija apie monetos parametrus, tiražą, autorius, reikšmę, galimybe pažymėti, kaip turimą ir t.t., ir pan.). 3. MONETŲ SUDĖTIS, FORMA, TECHNOLOGIJA, NOMINALAS, TIRAŽAS Kalbant apie monetų sudėtį ir technologiją, manau, kad šiuo metu jokių pokyčių nereikia. Tačiau forma, nominalas ir tiražas galėtų būti įvairesni. Be abejonės norėtųsi sulaukti kitokios formos monetų (kiek žinau kvadratinę teturime vieną) arba monetų su išpjaustytais ornamentais (pvz. Lietuvos Dailė). Būtų puiku, jei Lietuvoje atsirastų kelių monetų rinkinys, kurias sudėjus vieną šalia kitos susdarytų vientisas vaizdas (2008 m. JK pristatytas monetų rinkinys, kuriame pavaizduotas karališkasis skydas). Taip pat būtų puiku sulaukti ir įdomesnių nominalų monetų bei mažų tiražų (labai gaila, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga nebuvo išleistas minimalus 1000-čio monetų leidimas). Aš būčiau už tai, kad Lietuvos monetų leidimo strategija būtų artima Latvijai, o ne Estijai, kadangi kiekvienas monetų leidimas yra proga parodyti save pasauliui. Vienintelis dalykas, kurio norėčiau kalbant apie apyvartinių monetų tiražus, – kad proginės apyvartinės monetos iš tiesų atsidurtų apyvartoje ir jas pačiupinėti gautų kiekvienas Lietuvos pilietis, nes šiuo metu kone visas leidimas patenka į perpardavinėtojų rankas. Monetų kūrimo strategija: tolesnis Lietuvos banko išleidžiamų monetų kūrimo modelis per artimiausius 3–5 metus Pristatyta visuomenės įtraukimo ir meninio lygio užtikrinimo strategija yra logiška ir įdomi. Ją papildyti galiu tik tuo, kad būtų galima padovanoti nedidelę tiražo dalį žmonėms, prisidėjusiems prie monetos sukūrimo ar pan. Taip pat būtų labai įdomu sulaukti serijos „Lietuvos vaikai“ arba „Ateitis“, kurioje būtų pagamintos vaikų nupieštos monetos. Dėl tolimesnių kokybės, vertės ir tiražo temų nepasisakysiu, kadangi nenoriu kartotis arba neturiu nuomonės nurodytomis temomis. Paskutinė aktuali tema – numizmatinių vertybių platinimas. Šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, suteikianti galimybę daug vertybių sukoncentruoti į nedidelį kiekį rankų, atgrasanti dalį numizmatų ir naudinga perpardavinėtojams. Manau, kad būtina įkurti elektroninę parduotuvę, kurioje iš vieno IP adreso būtų galima apsipirkti tik kartą. Monetų tiražai parduodami vienam asmeniui turėtų būti kuo mažesni. Dar kartą dėkoju už galimybę pasisakyti ir už norą į monetų leidybą įtraukti tuos, kuriems šios monetos ir bus skirtos – numizmatus, menininkus ir visus Lietuvos žmones.
AtsakytiDėkojame už pateiktą poziciją.
Siūlyčiau sukurti normalia internetinę LB parduotuvę (webshopą), kurioje galima būtų įsigyti kolekcinių, ir apyvartinių monetų. Tai, ka yra senai padarę Maltos, Liuksemburgo, Kipro, Belgijos, Slovenijos ir kiti bankai, ir kalyklos. Lietuvos monetų kalyklos kainos eurų monetų prasilenkia su realybę, už rulonėli - 70Eur + siuntimas. Galėtų būti galimybė tiesiogiai įsigyt monetų iš LB, be labai didelio antkainio, kaip kad kitur. Labai daug konkrečių pavyzdžių galėčiau pateikti, kaip turėtų būti tai daroma, nes ir pats tai darau dažnai, įsigydamas monetas bei numizmatines vertybes per internetines bankų, arba kalyklų parduotuves.
AtsakytiDėkojame už pasiūlymą. El. numizmatinių vertybių parduotuvė šiuo metu kuriama. Apie jos veiklos pradžią informuosime iš karto, kai tik el. parduotuvė bus paruošta veikti.
Siūlau pagerinti monetų užsakymą.Pavyzdžiui Siūlau pagerinti monetų užsakymą. Pavyzdžiui,du kartus aštuntą valandą dvi minutės man nepavyko užsisakyti monetų. Ar taip turėtų būti?
AtsakytiDėkojame už pasiūlymą. Tikimės, kad pradėjus veikti šiuo metu kuriamai el. numizmatinių vertybių parduotuvei, užsakymai vyks sklandžiai.
Internete yra pasirodę 2 eurų nominalo spalvotu, su paveikslais Senio šalčio, Latvijos mergelės ir dar kitų raštų monetų. Bankai pradėjo leisti kažką panašaus? Ar čia liaudies išminčių rankų darbo vaisiai?
Atsakyti2 eurų nominalo spalvotų proginių monetų Lietuvos bankas nėra išleidęs.
Puslapyje ,,Monetų išleidimo planai,, neįmanoma apžiūrėti monetų kitų pusių averso ar reverso, jau tik kurios pardavime ar parduotos galima apžiūrėti. Paspaudus ant monetos išmetama lentele su monetos duomenimis.
AtsakytiDėkui už žinutę. Šiuo metu ir planų skiltyje jau galima matyti abi monetos puses.