Lietuvos bankas
2021-10-29
11

Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Prie tokios jos raidos labiausiai prisideda atsigaunančia paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse besinaudojantis eksportuojantysis sektorius, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimų, įtampos žaliavų rinkoje ir kitų tarptautinių veiksnių nulemtus iššūkius ekonomikos raidai. Greičiausiai ir šių metų paskutinį ketvirtį vis dar bus palankios Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos, tačiau kitų metų ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Prie tokios jos raidos labiausiai prisideda atsigaunančia paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse besinaudojantis eksportuojantysis sektorius, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimų, įtampos žaliavų rinkoje ir kitų tarptautinių veiksnių nulemtus iššūkius ekonomikos raidai. Greičiausiai ir šių metų paskutinį ketvirtį vis dar bus palankios Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos, tačiau kitų metų ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas.

Tiekimo grandinių sutrikimai, įtampa žaliavų rinkoje ir kiti tarptautiniai iššūkiai nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ekonomika augo 6,0 proc. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo eksportuojantysis sektorius, nusvėręs mažiau palankius aktyvumo pokyčius statybos ir žemės ūkio veiklose.

Net ir esant iššūkių tarptautinėse rinkose, Lietuvos apdirbamoji gamyba gerina pardavimo apimties rekordus. Tiesa, dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir įtampos žaliavų rinkose apdirbamosios gamybos šakų raida buvo gana fragmentuota. Kol kas neigiamą šių veiksnių poveikį pajuto Lietuvos ekonomikai mažiau svarbios apdirbamosios gamybos šakos, pavyzdžiui, gaminančios transporto priemones ir jų dalis, elektros įrangą ar metalo gaminius. Kita vertus, dalis svarbiausių apdirbamosios gamybos šakų – naftos produktų gamyba, chemijos pramonė ir baldų gamyba – rugsėjo mėn. fiksavo didžiausius mėnesinius pardavimus nuo duomenų skelbimo pradžios. Kartu pastebėtina, kad dalies apdirbamosios gamybos įmonių plėtrą galėjo riboti ir gamybos pajėgumų trūkumas, nes veiklos gamybos pajėgumų naudojimo lygis šiuo metu yra pasiekęs istorines aukštumas.

Mažmeninės prekybos aktyvumas, atspindintis reikšmingą namų ūkių vartojimo dalį, tebedidėja, tačiau spartėjanti infliacija riboja namų ūkių perkamosios galios augimą. Palyginamosiomis kainomis įvertinta mažmeninės prekybos apyvarta šių metų trečiąjį ketvirtį tebebuvo daugiau nei dešimtadaliu didesnė nei prieš metus, tačiau iš pastarųjų mėnesių tendencijų matyti stabilizacijos ženklų. Iš dalies tokią raidą galima sieti su namų ūkių perkamosios galios augimą ribojusia paspartėjusia infliacija. Tiesa, tai kol kas reikšmingiau nepaveikė namų ūkių nuotaikų, pavyzdžiui, namų ūkių finansinės padėties vertinimas tebėra artimas istorinėms aukštumoms. Tokią padėtį galima sieti su vis dar palankia darbuotojams darbo rinkos padėtimi, namų ūkių anksčiau sukauptomis santaupomis ir didėjančiomis socialinėmis išmokomis.

Statybų sektoriaus aktyvumas ir toliau yra žemesnis, nei buvo prieš pandemiją. Tiesa, skirtingų segmentų padėtis nėra vienoda. Palankiausia yra būsto statybos padėtis – jos darbų apimtis šiuo metu yra beveik dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Prie tokios jų plėtros labiausiai prisideda augančios namų ūkių finansinės galimybės, kuriančios paklausą šio segmento plėtotojams ir sudarančios galimybę padidėjusias statybos sąnaudas perkelti galutiniams pirkėjams. Trečdaliu lėtesnis plėtros tempas stebimas negyvenamųjų pastatų statybos segmente. Tiesa, šio segmento darbų apimtis tebėra beveik 5 proc. mažesnė, nei buvo prieš pandemiją. Šio segmento plėtrą labiausiai veikia didėjantys užsakymai iš mažiausiai nuo pandemijos nukentėjusių sektorių, pavyzdžiui, pramonės ar mažmeninės prekybos. Sunkiausia padėtis yra inžinerinių statinių statyboje – jos aktyvumą apribojo augusios projektų sąmatos. Pastaraisiais mėnesiais šio segmento darbų apimtis yra beveik 6 proc. mažesnė nei prieš metus.

Trečiąjį ketvirtį šalies ekonomikos plėtrai reikšmingesnę įtaką darė ir žemės ūkio sektorius. Po keletą metų stebėtų teigiamų tendencijų 2021 m. jis neigiamai prisideda prie šalies ūkio plėtros. Pagrindinė to priežastis – mažesnis derlius. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes jis šiemet buvo beveik dešimtadaliu mažesnis nei pernai. Toks grūdinių augalų derliaus sumažėjimas galėtų nulemti iki trečdalio procentinio punkto lėtesnį ekonomikos augimą 2021 m. trečiąjį ketvirtį.

Palankios Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos turėtų tebebūti ir šių metų paskutinį ketvirtį, tačiau kitų metų raidą gaubia didelis neapibrėžtumas. Visų pirma jis sietinas su neslopstančia COVID-19 pandemija. Ir nors daugelio šalių ekonomikos jau sugebėjo gana gerai prisitaikyti prie veiklos esant ribojimams, tačiau jie vis tiek neigiamai veikia ekonomikų raidą. Kartu nesibaigianti pandemija apsunkina ir kitų pasaulio ekonomikoje susidariusių disbalansų normalizavimąsi. Dėl to, pavyzdžiui, tiekimo grandinių sutrikimai ar įtampa žaliavų rinkose gali trukti ilgiau nei šiuo metu tikimasi. Reikšmingą poveikį šalies ekonomikos raidai gali turėti ir priimamų geopolitinių sprendimų pasekmės.