Svarbios tendencijos darbo rinkoje: fiksuojami užimtumo ir darbo jėgos rekordai (duomenų komentaras)

Komentuoja Žymantas Baranauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Buksuojant ekonomikos augimui, šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis padidėjo nedaug. Lietuvos ekonomikai iš esmės neaugant nuo 2022 m. pradžios, bedarbių ir darbo jėgos santykis, pašalinus sezono įtaką, šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį ir 0,5 proc. punkto – nei prieš metus (žr. A pav.). Nekvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis išaugo iki 13,7 proc. ir buvo 1,8 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį, o kvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis beveik nepakito. Kartu padidėjo trumpalaikis ir jaunimo nedarbas. Analizuojant nedarbo rodiklius (žr. B pav.), pastebima, kad sumažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius, kuris apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 28 tūkst. ir buvo 18 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tačiau šis lygis bendroje istorinėje perspektyvoje nėra itin išsiskiriantis.

Užimtumo ir darbo jėgos rodikliai pasiekė rekordines aukštumas. Pašalinus sezono įtaką, šių metų trečiąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 15 tūkst. (1,0 %), o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, – 20 tūkst. (1,4 %). Šiuo metu užimtųjų skaičius yra didžiausias nuo 2007 m., o darbo jėgos rodiklis – nuo 2005 m. (žr. C pav.). Darbo jėga nagrinėjamu laikotarpiu paaugo 18 tūkst. (1,2 %) ir šalyje iš viso sudarė 1,55 mln. Tikėtina, kad šiuos rekordinius pokyčius lėmė praėjusių metų antrąjį ketvirtį rekordiškai padidėjusi imigracija. Remiantis dėl sezoniškumo pakoreguotais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, imigracija Lietuvoje praėjusiais metais išaugo nuo 7,7 tūkst. (pirmąjį ketvirtį) iki 37 tūkst. (antrąjį ketvirtį), o neto migracija 2022 m. buvo rekordinė ir sudarė 72,4 tūkst. (žr. D. pav.). Darbingo amžiaus gyventojų skaičiui toliau didėjant, šiek tiek sumažėjęs aktyvumas visgi truputį lėtino darbo jėgos augimą. (žr. E pav.). Prie metinio užimtumo augimo daugiausia prisidėjo didėjęs užimtųjų skaičius kasybos ir apdirbamosios pramonės veikloje (0,7 proc. p.) bei statyboje (0,2 proc. p.), o neigiamą įtaką darė viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos priežiūros veikla (–0,6 proc. p.) (žr. F pav.). Naujausi dieninio dažnio administraciniai Sodros duomenys rodo vis dar didėjantį apdraustųjų skaičių: spalio mėn. apdraustųjų skaičius buvo 1 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Bedarbių skaičius šalyje didėjo, tačiau ir toliau yra istoriškai žemo lygio. Bedarbių šalyje per ketvirtį išaugo apie 3 tūkst. (3 %), o palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, jų buvo apie 10 tūkst. (10 %) daugiau (žr. C. pav.). Prie padidėjusio bendro bedarbių skaičiaus daugiausia prisidėjo trumpalaikiai bedarbiai (neturintys darbo iki 1 mėn.) – jų per metus padaugėjo apie 5 tūkst. (žr. G. pav.). Remiantis naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų lapkričio 1 d. šalyje registruota 146,3 tūkst. bedarbių, arba 1,2 proc. (1,7 tūkst.) daugiau nei prieš metus.

Laisvų darbo vietų skaičius šalyje vis dar buvo itin didelis. Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai yra apie 7 proc. daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų lygis (išreiškiamas laisvų ir visų darbo vietų santykiu) sudarė 2 proc. (žr. H pav.) ir toliau buvo istoriškai aukščiausio lygio, skaičiuojant nuo duomenų skelbimo pradžios 2008 m. Vis dar aukštas laisvų darbo vietų lygis reiškia ir toliau tvyrančią įtampą darbo rinkoje (žr. I pav.), o tai lemia didesnę darbuotojų derybinę galią.

Įžvalgos dėl prognozių. Pagal Lietuvos banko rugsėjo mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, užimtųjų skaičiaus raida buvo geresnė, nei tikėtasi (2023 m. užimtumas didėja sparčiau, nei prognozuota). Taigi darbo rinkos padėtis šių metų trečiąjį ketvirtį yra geresnė, nei tikėtasi.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka