Lietuvos bankas
2020-09-04
  • LB_Linas_Mickus .JPG
     
11

Pastaruosius metus galima stebėti Europos Sąjungos (ES) pozicijos Kinijos atžvilgiu transformaciją. Aukščiausių pareigūnų pasisakymuose vis dažniau pabrėžiamos ne tik bendradarbiavimo kuriamos galimybės, bet ir rizikos, susijusios su augančia Kinijos ekonomine galia. Pernai metais Europos Komisija (EK) pirmą kartą įvardijo Kiniją ne tik kaip partnerę, bet kartu ir kaip „ekonominę konkurentę“ bei „sisteminę varžovę“. Griežtesnė retorika rodo pasikeitusį ES požiūrį – pradedama suvokti, kad Sąjunga privalo imtis aktyvių ir koordinuotų veiksmų, kurie padėtų apsaugoti Europos ekonominius ir politinius interesus

Komentuoja Linas Mickus, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas

Kinijos ir ES santykiai labai kompleksiški, turintys stiprią ekonominę ir politinę dimensijas, todėl galima įžvelgti nemažai priežasčių, sąlygojančių ES pozicijos transformaciją. Vis dėlto bene didžiausią ES nepasitenkinimą kelia nevienodos ekonominių santykių sąlygos, apsunkinančios Bendrijos verslo galimybes lygiavertiškai konkuruoti su Kinijos įmonėmis.

Pirma, Kinija teikia vietos įmonėms įvairių formų valstybės paramą, kuri gali apimti tiesiogines perlaidas, mokestines lengvatas, valstybės kredito garantijas ir kt. Valstybės parama grįstas Kinijos ekonomikos veikimo modelis kelia rizikas efektyviam ES bendrosios rinkos veikimui. Subsidijuojamos įmonės, vykdydamos veiklą ES rinkoje, gali iškreipti konkurencinę aplinką ir įgyti nesąžiningą pranašumą prieš Europos verslą, kadangi valstybės parama sukuria dirbtines sąlygas siūlyti žemesnę prekių ar paslaugų kainą ir mobilizuoti didesnius resursus, konkuruojant dėl įmonių įsigijimo.

Antra, Kinija mėgaujasi daug geresnėmis priėjimo prie ES vidaus rinkos sąlygomis nei Sąjunga prie Kinijos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, Kinija tebėra viena iš labiausiai tiesiogines užsienio investicijas ribojančių šalių. Šis rinkos uždarumas apsaugo vietos verslą nuo užsienio konkurencijos ir kartu su anksčiau minėta valstybės parama sukuria sąlygas kurtis ypač stiprioms įmonėms – „nacionalinėms čempionėms“, kurios, žengdamos į užsienio rinkas, natūraliai turi konkurencinį pranašumą. Geriausias šios strategijos pavyzdys – informacinių ir telekomunikacinių technologijų sektorius, kuris užsienio investuotojams Kinijoje iš esmės yra uždarytas.

Trečia, ES nepasitenkinimą stiprina skirtingos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. ES šalyse ši rinka yra atvira ir įmonės iš trečiųjų šalių gali dalyvauti konkursuose lygiomis sąlygomis su vietos įmonėmis, tačiau Kinijoje ši rinka yra iš esmės uždara. Problemą paaštrino Naujojo šilko kelio (NŠK) iniciatyva, apimanti grandiozinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtros planus Azijoje, Europoje ir Afrikoje, kurių finansavimas iki 2027 m., skaičiuojama, pasieks 1 trilijoną JAV dolerių. Nepaisant didelės įgyvendinamų projektų vertės, ekonominė nauda ES įmonėms bus ribota, kadangi pastarųjų dalyvavimas vystant projektus yra labai ribotas dėl žemo skaidrumo lygio ir administracinių kliūčių užsienio įmonėms. Remiantis 2018 m. duomenimis, net 89% pagal NŠK iniciatyvą finansuojamų infrastruktūros projektų statybos darbų atlieka Kinijos rangovai.

Kalbant apie ES ir Kinijos santykių raidą, svarbu pabrėžti, kad ES jau daugelį metų akcentuoja ekonominių santykių asimetriją. Dar 2013 m. buvo pradėtos derybos dėl investicijų sutarties, kuri turėtų spręsti bent dalį įvardytų problemų. Nors pernai šalys išreiškė politinę valią finalizuoti susitarimą iki 2020 m. pabaigos, tačiau po paskutinio šalių aukščiausio lygio vadovų susitikimo kyla abejonių, kad tai pavyks padaryti laiku. ES teigimu, priėjimo prie rinkos sąlygos tebėra pagrindinė kliūtis derybose, ir jai įveikti būtinas didesnis Kinijos įsitraukimas.

ES imasi gynybinės strategijos

Augant Kinijos ekonominiams raumenims, ES jaučia vis didesnį būtinumą užtikrinti vienodas sąlygas prekybos ir investicijų srityse. Kadangi pastangos tai padaryti derybų keliu realių rezultatų kol kas neatneša, EK per pastaruosius metus pateikė keletą pasiūlymų, kuriais siekiama šią padėtį keisti.2019 m. įsigaliojo EK inicijuotas reglamentas, nustatantis bendras taisykles, pagal kurias ES šalys turės vertinti užsienio investicijas strategiškai svarbiuose sektoriuose. Šių metų spalio mėn. baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį šalys privalo suvienodinti nacionalinius vertinimo mechanizmus, turinčius užtikrinti ES saugumo interesus užsienio investicijų atžvilgiu strategiškai svarbiuose sektoriuose.

Užsienio investicijų vertinimo klausimas tapo ypač aktualus prasidėjus COVID-19 pandemijai. EK paragino valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti reglamentą, siekiant išvengti strategiškai svarbių įmonių, kurių vertė krizės akivaizdoje galėjo smarkiai sumažėti, pardavimo. Lietuvos atveju ES lygmens reguliavimas didelių pokyčių neatneš, kadangi mūsų šalis atitinkamą vertinimo mechanizmą nustatė 2002 m., dar prieš įstodama į ES.

Kitas svarbus žingsnis buvo žengtas šių metų birželio mėn., kai EK pristatė pirminį pasiūlymą ir pradėjo viešą konsultaciją dėl priemonių, skirtų kovoti su trečiųjų šalių subsidijomis. Iki šiol Europos konkurencijos taisyklės griežtai reguliavo ES šalių valstybės pagalbos verslui teikimą, tačiau jos neapėmė trečiųjų šalių subsidijų. Nors dokumente nėra konkrečiai įvardijamos probleminės valstybės, tačiau iš konteksto aišku, kad EK pasiūlymas yra nutaikytas į Kinijos taikomas verslo subsidijavimo praktikas, prieš kurias EK iki šiol neturėjo jokių realių korekcinių instrumentų.

EK pasiūlyme pateikiamos priemonės, kaip kovoti su trečiųjų šalių įmonėms teikiamomis subsidijomis, kurios gali daryti neigiamą poveikį ES bendrosios rinkos veikimui. Numatomi mechanizmai, skirti apriboti subsidijuojamų užsienio įmonių galimybes įsigyti ES šalių įmones, jei yra pažeidžiami ES apibrėžti konkurencijos principai, ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, kurių rezultatą galėtų nulemti valstybės teikiama pagalba. Jei EK pasiūlymas sulauks šalių narių pritarimo, Sąjungos lygiu bus sukurti instrumentai, padėsiantys apsaugoti Europos verslą nuo nesąžiningos užsienio šalių konkurencijos.

Pernai EK į politinę darbotvarkę taip pat grąžino diskusijas dėl pasiūlymo sukurti tarptautinę viešųjų pirkimų (VP) priemonę, kuri galėtų paskatinti trečiąsias šalis atverti savo VP rinką. Pagal šią priemonę, EK nustačius, kad ES kompanijos yra diskriminuojamos trečiųjų šalių VP konkursuose, EK turėtų galimybę pradėti derybas dėl tokios situacijos taisymo. Jei susitarti nepavyktų, EK turėtų teisę imtis prevencinių veiksmų – konkursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių tiekėjų pasiūlyta kaina būtų padidinta 20%, taip apsunkinant jų galimybes laimėti konkursą.

ES politinėse diskusijose vis dažniau kalbama apie būtinybę reformuoti konkurencijos taisykles, sukuriant palankesnes sąlygas kurtis įmonėms „Europos čempionėms“, kurios galėtų konkuruoti globaliu mastu. Pastaruosius metus dalis ES valstybių, su Vokietija ir Prancūzija priešakyje, siekia inicijuoti konkurencijos taisyklių peržiūrą tam, kad EK, vertindama įmonių susijungimus, tinkamai atsižvelgtų ne tik į ES vidaus rinkos, bet ir į globalų konkurencinį kontekstą.

EK tokius pasiūlymus kol kas vertina gana atsargiai, visų pirma dėl galimo vidaus rinkos konkurencijos iškraipymo. Tačiau sparčiai augančios ir valstybės parama besinaudojančios Kinijos įmonės keičia globalią konkurencinę aplinką. Todėl ES turi atitinkamai reaguoti, kad Europos įmonės galėtų atlaikyti konkurencinę kovą su didžiosiomis užsienio bendrovėmis, ypač strategiškai svarbiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika, transportas, IT ar telekomunikacijos.

ES tikslas – abipusiai vienodos sąlygos

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis savo interviu šių metų kovo mėn. teigė, kad ES buvo truputį per naivi Kinijos atžvilgiu, tačiau ši situacija palaipsniui keičiasi ir Europos šalys ima realistiškiau vertinti santykius su Kinija. Jei anksčiau ES politikoje vyravo naratyvas, kad su Kinija reikia stiprinti ekonominius ryšius tikintis, kad tai paskatins jos ekonomikos liberalizavimą, dabar vis garsiau girdimi raginimai imtis aktyvių gynybinių priemonių Kinijos taikomo ekonominės politikos modelio atžvilgiu.

Svarbu užtikrinti, kad EK iniciatyvos virstų realiai veikiančiais instrumentais, kurie padėtų ES efektyviai atsverti neigiamą Kinijos taikomų praktikų poveikį. Tuo pat metu būtina išlikti atviriems ir aktyviai tęsti derybas, siekiant kuo greičiau finalizuoti ES ir Kinijos investicijų susitarimą, kuris žymėtų reikšmingą pažangą abipusiai vienodų ekonominių santykių link. ES imantis gynybinės taktikos būtina užtikrinti, kad ji nepaskatintų protekcionistinių tendencijų, tačiau veiktų kaip katalizatorius, motyvuojantis spartesnį Kinijos ekonomikos atsivėrimą.