Pramonės ir kainų išbandymai: Kaip tai veikė Lietuvos užsienio prekybą 2023 m. pabaigoje (duomenų komentaras)
Nominalusis prekių importas ir eksportas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti tiek su ankstesniu ketvirčiu, tiek su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, sumažėjo. Užsienio prekybos susitraukimą daugiausia lėmė sunkumai pramonės sektoriuje ir sumažėjusios importo ir eksporto kainos.
Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento ekonomistas Bartas Baltušis.
Nominaliojo eksporto mažėjimo tendencija sulėtėjo (žr. 1 pav.). 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, eksportas sumažėjo 18,2, ketvirtinis, sezoniškai pakoreguotas kritimas sulėtėjo iki 2,2 proc. Metinį eksporto susitraukimą iš dalies lėmė aukštas bazės efektas. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo stebimos vis dar aukštas nominaliojo eksporto lygis. Tad, per metus reikšmingai sumažėjus eksporto kainoms, laipsniškai mažėjant reeksporto ir lietuviškos kilmės eksporto apimčiai, matomas ryškus nominaliojo eksporto metinis susitraukimas.
Lietuviškos kilmės eksporto mažėjimui didžiausią poveikį turėjo krintantis mineralinių produktų, žemės ūkio ir maisto produktų, medienos ir medienos dirbinių bei chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksportas (žr. 2 pav.). Lietuviškos kilmės eksportas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,4 proc. (9,2 % be mineralinių produktų), o ketvirtinis, sezoniškai pakoreguotas kritimas sulėtėjo iki 0,9 proc. Mineralinių produktų bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas traukėsi dėl sumažėjusių eksporto kainų. Pakilusios palūkanų normos lėtino augimą būsto rinkose ir kartu nepalankiai veikė baldų paklausą. Tai prisidėjo prie medienos ir medienos dirbinių eksporto sumažėjimo. Chemijos produktų eksporto susitraukimui didžiausią įtaką darė sumažėjęs plastikų ir jų gaminių (polietilentereftalato gaminių, arba PET) bei trąšų eksportas. Prastesnius PET rezultatus, anot didžiausių sektoriaus įmonių, lėmė sumenkusi užsienio paklausa, didelės energijos išteklių kainos ir išaugusi konkurencija iš Azijos gamintojų. Trąšų gamintojų rezultatus taip pat neigiamai veikė sumažėjęs konkurencingumas dėl didelių energijos išteklių kainų ir sankcijos.
Reeksportas traukiasi sparčiau nei lietuviškos kilmės eksportas. Reeksportas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 27,8 proc. (23,9 % be mineralinių produktų), o ketvirtinis, sezoniškai koreguotas kritimas sulėtėjo iki 4,3 proc. (5,4 proc. be mineralinių produktų) Metinį reeksporto traukimąsi iš esmės nulėmė du veiksniai: mažėjantis reeksportas į Baltijos šalis, kurį būtų galima sieti su sumenkusiu mineralinių produktų bei chemijos produktų ir plastikų reeksportu, ir besitraukiantis reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, išskyrus rusiją, dėl sumažėjusios transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių reeksporto apimties. Tik į ES ir Baltijos šalis išaugęs mašinų ir įrenginių reeksportas neleido bendram reeksportui dar labiau susitraukti. Vis dėlto praėjusių metų antrąjį pusmetį sugriežtinti dvigubos paskirties prekių ir transporto priemonių reikalavimai leidžia manyti, kad reeksporto pikas buvo pasiektas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje, o prielaidų reikšmingesniam reeksporto atsigavimui ir augimui – mažai.
Pagrindinis veiksnys, daręs įtaką importo metinio augimo kritimui, yra sumažėjęs mineralinių produktų importas dėl sumažėjusių energijos išteklių kainų ir sunkumai pramonėje (žr. 4 pav.). Importas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 21,9 proc. (11,9 % be mineralinių produktų), o ketvirtinis, sezoniškai koreguotas kritimas sulėtėjo iki 1,8 proc. Be mineralinių produktų, lėtėjantį metinį importo augimo tempą lėmė sunkumai pramonės sektoriuje, mažinę tarpinio vartojimo prekių importą ir dėl susitraukusio transporto priemonių reeksporto į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, išskyrus rusiją, susitraukęs lengvųjų automobilių importas. Taip pat pastebimas ir investicinių prekių importo susitraukimas. Investicinių prekių importo sumažėjimą taip pat galime sieti su sunkumais pramonės sektoriuje ir atitinkamai mažėjančiomis privačiojo sektoriaus investicijomis.
Grynasis prekių eksportas vis dar yra neigiamas, tačiau padėtis per metus pagerėjo (žr. 5 pav.). 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekybos balanso situacija pagerėjo. Nuo metų pradžios vienas reikšmingiausi veiksnių balanso atsigavimui buvo nuolat mažėjantis mineralinių produktų importas dėl reikšmingai sumažėjusių dujų ir naftos kainų. Vis dėlto grynasis prekių eksportas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį yra neigiamas daugiausia dėl ryškiai neigiamo mašinų, įrenginių ir transporto priemonių bei mineralinių produktų grynojo eksporto balanso.