Lietuvos bankas
2016-07-15
  • 5536_imp_marijus-bernatavicius-gytis-vercinskas-71611646.jpg
     
11

Neseniai patvirtintas sprendimas skirti paskolos dalį iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) programos lėšų ir Graikijos pasiektas kompromisas su kreditoriais naujienų portaluose nusileido Didžiosios Britanijos svarstymams dėl savo ateities ES.

Komentuoja Marijus Bernatavičius, Gytis Vercinskas, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus ekonomistai

Naujasis susitarimas dėl Graikijos rinkose įvertintas teigiamai, tačiau tos šalies finansinės problemos lieka skaudi ES žaizda, ir ją gydyti kartu su visa Europa tenka ir Lietuvai. Mūsų šalis, kaip naujoji euro zonos narė, dalyvavo derybose dėl naujosios Graikijos gelbėjimo programos ir jai pritarė. Taip Lietuva netiesiogiai, kaip ESM dalininkė, pirmą kartą tapo Graikijos kreditore (pirmose dvejose Graikijos gelbėjimo programose mūsų šalis nedalyvavo).

Graikijos ekonomikos padėtis itin sudėtinga

Graikijos ekonomika pradėjo trauktis dar 2008 m., o šalies ūkio ūgtelėjimą 0,7 proc. (2014 m.) pernai vėl pakeitė recesija. Praėjusiais metais Graikijoje kas ketvirtas darbingo amžiaus žmogus neturėjo darbo, o ilgalaikis nedarbas siekė net 18 proc. Ekonominę šalies padėtį itin blogai vertina net 97 proc. graikų.

Padėtis Graikijos bankų sektoriuje taip pat sudėtinga: praėjusiais metais reikšmingai sumažėjusi indėlių suma dar nepasiekė 2015 m. pradžioje buvusio lygio, šalyje vis dar nėra visiškai panaikintos kapitalo kontrolės priemonės, o bankai yra priklausomi nuo brangaus finansavimo teikiant centrinio banko likvidumo pagalbą kritiniu atveju (angl. emergency liquidity assistance). Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Graikija pirmauja euro zonoje ir pagal neveiksnių paskolų dalį – ši dalis siekia daugiau nei 35 proc. Didesnis yra tik Kipro rodiklis – Kipre neveiksnios yra apie 50 proc. paskolų.

Pirmieji du tarptautinių skolintojų suteikti gelbėjimosi ratai

Praėjo šešeri metai nuo tada, kai euro zonos valstybės drauge su TVF Graikijai metė pirmąjį gelbėjimosi ratą – suteikė 110 mlrd. eurų siekiančią paskolą mainais į sutartas ekonomikos ir viešojo sektoriaus reformas.

Po dvejų metų, 2012-aisiais, tarptautiniai skolintojai, supratę, kad ekonominė padėtis šalyje kur kas sudėtingesnė ir pinigų pertvarkyti Graikijos ekonomikai nepakanka, sutarė dėl antrosios paskolos ir įsipareigojo papildomai skirti 130 mlrd. eurų. Be to, buvo susitarta dėl reikšmingo Graikijos skolų sumažinimo ir „tvarkingo“ Graikijos bankroto: privatusis sektorius sutiko nurašyti daugiau nei 50 proc. turimos Graikijos skolos.

Susitarta sumažinti ir Graikijos skolų naštą viešajam sektoriui – sumažintos palūkanos ir pratęsti paskolų išpirkimo terminai. Vis dėlto net ir šie reikšmingi sprendimai nepadėjo Graikijai išbristi iš krizės. Panaudojus didžiąją dalį pagal antrąją ekonomikos pertvarkymo programą suteiktos paskolos pinigų ir sėkmingai grįžus į finansų rinkas, beprasidedantį ekonomikos atsigavimą sutrikdė politiniai pokyčiai. Radikali naujosios A. Tsipro vyriausybės politika privertė šalį kreiptis dar vienos – jau trečiosios ekonomikos pertvarkymo programos paskolos.

Trečioji Graikijos programa: kiek tai kainuos Lietuvai?

Dėl lėšų pagal trečiąją programą išmokėjimo pastaruoju metu vyksta nuolatinės derybos tarp Graikijos vyriausybės ir tarptautinių skolintojų. Euro zonos valstybių vadovų konsensusas dėl naujos paskolos teikimo buvo pasiektas beveik prieš metus – 2015 m. liepos 13 d. Dar po mėnesio (rugpjūčio 19 d.) ESM valdytojai patvirtino trečiąją 86 mlrd. eurų ekonomikos pertvarkymo programos paskolą Graikijai. Ją numatyta išmokėti dalimis, vykdant reformų įgyvendinimo pažangos peržiūras.

Padėtį apsunkina dar viena nemaloni aplinkybė: pagrindiniai kreditoriai – euro zonos valstybės ir TVF – kol kas nesutaria dėl ekonominių rodiklių, kuriuos Graikija turi pasiekti finansinės pagalbos teikimo pabaigoje. Nors tarpinis finišas pasiektas birželio 16 d., kai buvo pritarta dalies ESM paskolos išmokėjimui, iki galutinio kelionės tikslo dar toli. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. iš naujosios ESM programos Graikijai iš viso pervesta 21,4 mlrd. eurų. Jie panaudoti ankstesnėms skoloms mokėti ir bankų rekapitalizacijai.

Šių metų gegužės 24 d. pasiektas politinis susitarimas išmokėti antrąją ESM paskolos Graikijai dalį – 10,3 mlrd. eurų – formaliai patvirtintas birželio 16 d. Didžioji dalis šios sumos (7,5 mlrd. eurų) Graikijai bus pervesta iki birželio 30 d. Likusi dalis (2,8 mlrd. eurų) bus pervedama tik tuo atveju, jei Graikija toliau tęs reformų įgyvendinimą.

Kaip viskas vyks artimiausiais metais?

Šis susitarimas reiškia, jog artimiausiu metu nekils aštrių diskusijų dėl galimo Graikijos bankroto. Taip pat sutarta, kad tiesiogiai Graikijos skolos nurašomos nebus, todėl Lietuvos mokesčių mokėtojai dėl Graikijai kylančių problemų nuostolių nepatirs. Graikijai finansinė parama teikiama per ESM, kurio dalininkės yra visos euro zonos šalys, taigi ir Lietuva. Vis dėlto naujasis susitarimas dėl Graikijos turi daug trūkumų.

TVF pripažįsta, kad šalies skola yra netvari, tačiau, pagal dabartinį susitarimą, rimtos diskusijos dėl Graikijos skolos palengvinimo yra atidėtos iki 2018 m., kai turėtų būti baigta vykdyti ESM programa. Tada bus sprendžiama dėl Graikijos skolos išpirkimo terminių pratęsimo ir dar didesnio palūkanų normų sumažinimo. Be to, neaišku dėl TVF dalyvavimo Graikijos programoje. Kai kurios šalys nuogąstauja, kad be TVF įsitraukimo nebus užtikrintas pakankamas spaudimas Graikijai reformuoti savo ekonomiką.

Šiuo metu pasiektu kompromisu Graikijos problemos neišspręstos, tik atidėtas jų sprendimas ateičiai. Tikėtina, kad ES institucijos nenorėjo kartoti praėjusių metų derybų raundo dėl tolesnio paramos teikimo Graikijai, atsižvelgdamos į galimą neigiamą įtaką „Brexit“ referendumo kampanijai. Be to, birželio 26 d. vyko išankstiniai parlamento rinkimai ekonominių sunkumų vis dar turinčioje Ispanijoje.

Tariantis tarp Graikijos ir kreditorių, atidėtas ne tik Graikijos skolos tvarumo problemų sprendimas, bet ir TVF prisijungimo prie kitų skolintojų klausimas. Šiuo metu viliamasi, kad TVF prie programos prisijungs šių metų pabaigoje, tačiau, nė vienai pusei nenusileidus, TVF programoje gali ir nedalyvauti.

Ne atsitiktinumas ir tai, kad derybos dėl reikšmingiausių Graikijos skolos restruktūrizavimo priemonių vyks tik 2018 m. Taip greičiausiai nenorima trukdyti 2017 m. numatytų rinkimų kampanijoms didžiausiose euro zonos valstybėse – Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Norėtųsi daryti prielaidą, kad po 2017 m. rinkimų ES politinis elitas bus labiau linkęs remtis objektyviais ekonominiais skaičiavimais, o ne vien savo šalyse vyraujančia viešąja nuomone.