Lietuvos bankas
2020-09-30
  • Jekaterina Govina.jpg
     
11

Nors viešumoje girdime įvairių kalbų, Lietuva jau dabar yra atvira Baltarusijos žmonėms ir įmonėms. Lietuvos banko turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvos komerciniuose bankuose atidaryta per 30 tūkst. sąskaitų Baltarusijos piliečiams, turintiems ryšių su Lietuva (t. y. dirbančių arba reziduojančių Lietuvoje), taip pat per tūkstančiui įmonių, kurių bent vienas savininkas yra Baltarusijos rezidentas. Beje, draudimas diskriminuoti mokėjimo paslaugų vartotojus dėl pilietybės yra nustatytas ir Lietuvos įstatymuose. Kita vertus, teigti, kad sąskaitos atidarymas Lietuvos bankuose užsienio piliečiams ar įmonėms yra lengvas procesas, tikrai negalima.

Komentuoja Jekaterina Govina, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė

Finansų įstaigoms taikomus tam tikrus veiklos reikalavimus galime palyginti su šių dienų aktualija – papildomų saugumo priemonių taikymu siekiant apsisaugoti nuo Covid-19 plitimo. T. y. valstybė nustato tam tikrus reikalavimus – tokius kaip atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas uždarose viešose erdvėse ir pan., kad apsaugotų visuomenę nuo susirgimo pavojinga liga rizikos.

Panašus principas galioja ir finansų sistemoje – siekiant užkirsti kelią nusikaltėliams legalizuoti iš neteisėtos veiklos (pvz., prekybos narkotikais ar ginklais, sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir pan.) gautus pinigus, bankai ir kitos finansų įstaigos privalo laikytis tam tikrų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Jie apima informacijos apie klientą ir galutinius naudos gavėjus surinkimą, jos patikrinimą, ryšio su Lietuva nustatymą ir pan. Tokie reikalavimai galioja visoje Europos Sąjungoje ir jokie nukrypimai nuo imperatyvių ES normų negalimi. Kitos ES šalys, kurios konkuruoja su Lietuva, siekdamos pritraukti Baltarusijos įmones, taip pat turi laikytis šių reikalavimų.

Kas padėtų gerinti situaciją ir palengvintų procesą? Mūsų nuomone, siekiant, kad Lietuvos finansų sistema atitiktų užsienio investuotojų lūkesčius, reikalingi tokie žingsniai:

1. Praplėsti subjektų, kuriuose steigiamos įmonės gali atsidaryti sąskaitas, sąrašą.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad steigiamos įmonės sąskaitą gali atsidaryti tik banke. Nuo 2012 m. Lietuvoje veikia elektroninių pinigų įstaigos, kurios turi teisę išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas. Leidimas steigiamoms įmonėms atsidaryti sąskaitas ir elektroninių pinigų įstaigose suteiktų joms daugiau galimybių rinktis iš didesnio subjektų rato, be to, teigiamai paveiktų mokėjimo paslaugų teikėjų konkurenciją.

2. Bankai turėtų siekti valdyti riziką, o ne jos kratytis, ir aktyviai komunikuoti su potencialiais klientais.

Sąskaitos atidarymas užsieniečiui gali būti išties nelengvas ir negreitas procesas, ypač tais atvejais, kai sąskaitą atidaro įmonė. Finansų įstaigos privalo įvertinti visus įmonės savininkus (galutinius naudos gavėjus), išsiaiškinti, kokio pobūdžio veiklą įmonė planuoja vykdyti, ir pan. Iš verslo bendruomenės girdime, kad procesas ne visais atvejais yra aiškus – prašoma vis naujų dokumentų ir paaiškinimų, taip tempiant laiką ir reikalaujant didelių pastangų iš užsieniečio. Kai kuriems potencialiems klientams toks laiko tempimas atrodo kaip subtilus būdas parodyti duris nepageidaujamam klientui. 

Finansų įstaigos turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad sąskaitos atidarymo procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis, kartu potencialiam klientui išaiškinant, kam ir kokiu tikslu prašoma tam tikros informacijos. Svarbu, kad taikydamos pinigų plovimo prevencijos reikalavimus finansų įstaigos vadovautųsi rizika pagrįstu požiūriu, t. y. taikomos priemonės turi būti adekvačios ir atitikti kliento rizikos profilį.

3. Už investicijų pritraukimą atsakingos institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su finansų įstaigomis, siekdamos padėti naujiems klientams tinkamai pasirengti sąskaitos atidarymo procesui.

Į Lietuvą pirmą kartą žengiančios užsienio bendrovės sėkmingai veiklos pradžiai būtiną informaciją tikisi gauti iš institucijų, atsakingų už investicijų pritraukimą.

Tam, kad pavyktų kuo geriau atliepti šį poreikį, institucijos turėtų užmegzti išankstinį ir kuo glaudesnį dialogą su finansų įstaigomis (visų pirma bankais), kad gerai žinotų jų taikomus reikalavimus. Tai būtų naudinga, norint ateinančioms įmonėms padėti išsiaiškinti, kokią informaciją jos turi pateikti finansų įstaigoms.

Atsakingų institucijų dialogas su bankais yra geroji tarptautinė praktika, kuri galėtų padėti institucijoms parengti „globojamą“ įmonę vizitui į finansų įstaigą. Juk dažnu atveju užsienio įmonės noras ateiti į Lietuvą gali „išgaruoti“ sulig banko atstovų parodytomis durimis ar ilgu ir nesuprantamu banko taikomų reikalavimų sąrašu.

4. Priežiūros institucijos turėtų proporcingai, atsižvelgdamos į rizikas reaguoti aiškindamos apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisės aktų taikymą praktikoje, vengdamos taikyti perteklinius reikalavimus tais atvejais, kai rizikos yra mažos.

ES reikalavimams prieštaraujančių pinigų plovimo prevencijos teisės normų įteisinimas ar aiškinimas yra negalimas ir bet kokie tokio pobūdžio veiksmai sukeltų didžiulę žalą Lietuvai ir suterštų finansinėms inovacijoms atviros, tačiau atsakingą priežiūrą vykdančios jurisdikcijos vardą.

Nepaisant to, nuolat besikeičiančiame pasaulyje turime išnaudoti tarptautinių ir ES pinigų plovimo prevencijos normų suteikiamą erdvę taikyti rizika pagrįstą priežiūros požiūrį. Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos (Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) neturėtų normų aiškinti pernelyg siaurai ar pernelyg ribotai („dėl viso pikto“) tais atvejais, kai yra galimybė taikyti lygiavertes alternatyvias priemones. 

Lietuvos bankas yra pasiryžęs suteikti visą konsultacinę pagalbą toms finansų įstaigoms, kurios nori dirbti ir (ar) jau dirba su Baltarusijos įmonėmis ir kurios pagal savo kompetenciją ieško priemonių, kaip būtų galima sąskaitų atidarymo procesą padaryti sklandesnį.