Lietuvos bankas
2020-06-03
  • AdobeStock_45634604.jpeg
     
11

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti. Tikėtina, kad šios sukčiavimo schemos nedings, tad pateikiame rekomendacijų, kaip atpažinti didžiausias grėsmes ir nuo jų apsisaugoti.

Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros ekspertės 
Irenos Valiušaitienės komentaras

„Greita ir pelninga investicija“
Pradėkime nuo klasikinių sukčiavimo atvejų. Interneto puslapiuose, socialiniuose tinkluose, trumposiomis žinutėmis arba tiesiogiai susisiekdami su žmogumi telefonu sukčiai skleidžia reklamą, kurioje siūlo „pelningai investuoti“, savo lėšas į įvairius investicinius produktus (pvz., Forex, dvinarius pasirinkimo sandorius, kitaip vadinamus binariniais opcionais, virtualųjį turtą, akcijas, obligacijas, naftą, auksą). Taip apeliuojama į žmogaus norą greitai ir nieko nedarant uždirbti, išspręsti finansines problemas, tačiau, realiai nesuprasdamas, į ką investuoja, žmogus tik praranda pinigus ir sau prisidaro (papildomų) bėdų. 

Neretai paaiškėja, kad tokios interneto platformos niekur nėra licencijuotos ar prižiūrimos, o yra fiktyvios, įkurtos siekiant išvilioti pinigus arba veikia finansinių piramidžių pagrindu. Dažniausiai klientams, o teisingiau – aukoms, apsispręsti dėl „pelningos investicijos“ reikia greitai, neturint pakankamai laiko įvertinti visas rizikas. Klientui pervedus lėšas ir po kurio laiko siekiant jas atgauti, tokių apsimestinių investavimo platformų atstovai atsisako išmokėti lėšas, užblokuoja kliento sąskaitą ar po kurio laiko visai uždaro savo interneto svetainę. Tokiais sukčiavimo atvejais joks investavimas faktiškai neįvyksta ir klientų pinigai užvaldomi apgaulės būdu. 

Siekdami pritraukti kuo daugiau klientų, sukčiai dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones, siūlo „negrąžintinus pinigus prekybai pradėti“, „premijas“ už investuotas sumas, įvairias mokesčių nuolaidas, dovanas, galimybę prekiauti prekybos platformos demonstracinėje versijoje arba mokymus apie prekybą. Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų. Neretai klientas iš pradžių raginamas pabandyti investuoti nedidelę sumą. Po gan trumpo laiko, pavyzdžiui, po savaitės, jo paskyroje pateikiami labai pelningi investavimo rezultatai. Jie netikri, tačiau taip klienas viliojamas investuoti toliau ir didesnes sumas. Tokia sukčiavimo schema gali tęstis ilgą laiką, apgaulė paaiškėja tada, kai klientas nusprendžia atsiimti investuotas lėšas ir „uždirbtą pelną“.

Pinigų grąžinimas – tušti lūkesčiai ar net grėsmė
Gyventojai, supratę, kad prarado asmenines lėšas, neretai kreipiasi į mokėjimo korteles išdavusias finansų įstaigas su prašymais inicijuoti mokėjimo grąžinimo (atšaukimo) (angl. chargeback) procedūrą ir taip padėti susigrąžinti prarastas lėšas. Savo prašymą jie motyvuoja tuo, kad jiems nebuvo suteikta tinkama paslauga. Juolab kad sukčiai prieš investavimą neretai aiškina, jog nesėkmės atveju klientai lengvai galės atgauti lėšas iš kredito kortelių išdavėjų. Tačiau prarastų pinigų susigrąžinti nepavyksta, kadangi bankas arba kita mokėjimo kortelę išdavusi įstaiga tokiais atvejais neturi teisės grąžinti (atšaukti) mokėjimų.

Su lėšų grąžinimo (atšaukimo) procedūra susijęs ir sukčiavimo būdas, kai su pinigus praradusiu klientu susiekia neva konsultacinės firmos, kuri neva padeda susigrąžinti prarastus pinigus, atstovas ir už kelių šimtų eurų mokestį pasiūlo savo paslaugas. Šiuo pasiūlymu susivilioję klientai ne tik neatgauna investuotų pinigų, bet praranda ir tuos pinigus, kuriuos sumoka konsultantu prisistačiusiam asmeniui.

Atsargiai – finansinės piramidės 
Populiarus sukčių naudojamas rinkodaros būdas yra bandymai įtraukti kitus asmenis į klientų viliojimo schemas, kviečiant juos prisijungti prie Partnerių programos (angl. Affiliate Programe). Jos dalyvis įvairiuose interneto portaluose ar socialiniuose tinkluose turi reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas, dalytis informacija apie neva savo uždirbtą pelną ir kviesti kitus asmenis tapti įmonės klientais, pradėti prekiauti ir pervesti kuo daugiau lėšų. Taip pat Partnerystės programos dalyvis turi dalytis informacija apie už naujų klientų pritraukimą gautus komisinius ir kviesti kitus asmenis tapti Partnerių programos dalyviais. Šioje schemoje dalyvaujantis žmogus yra suinteresuotas pritraukti kuo daugiau klientų ir Partnerių programos dalyvių, nes įmonė jam žada sumokėti už kiekvieną pritrauktą klientą ir jo investuotų lėšų dydį, taip pat už kiekvieną naują programos dalyvį. Ar sumoka – jau kitas klausimas.

Partnerių programos veikla, reklamuojant nelegaliai veikiančių įmonių teikiamas paslaugas, taip pat yra nelegali, todėl šie asmenys gali pakliūti į teisėsaugos akiratį. Raginame vengti pasiūlymų užsidirbti tiek investuojant naudojantis nelegalių bendrovių paslaugomis, tiek reklamuojant nelegaliai teikiamas paslaugas. 

Žiūrėkite, ne tik į ką, bet ir kur investuojate
Nors investavimas internetu dažnai atrodo patrauklus ir patogus, tačiau reikia įvertinti ir priemones, kuriomis naudojantis investuojama, pavyzdžiui įsidiegiamą programinę įrangą – ar ji gali automatiniu būdu įvykdyti klientų sandorius ir atsiskaitymus, nurašyti pinigus iš sąskaitos ar kredito kortelės be investuotojo sutikimo, taip pat susijusias saugumo spragas ir pan.

Nusikaltimai internetinėje erdvėje neaplenkia ir investicinių paslaugų rinkos. Todėl investuojantieji internetu turėtų įvertinti ir riziką, kuri gali būti susijusi, pavyzdžiui, su veidrodinėmis interneto svetainėmis, sukurtomis kopijuojant realiai veikiančių licencijuotų įmonių svetaines, ar kitaip suklastotomis interneto svetainėmis, skirtomis nusikalstamu būdu pasisavinti investuotojų lėšas.

Vienas iš plačiai paplitusių internetinio sukčiavimo modelių yra susijęs su asmens ir jo mokėjimo duomenų pasisavinimu. Investuoti nusprendusiam klientui prisijungus prie savo prekybinės paskyros neva dėl techninių priežasčių nepavyksta pervesti investavimui skirtų pinigų. Tada įmonės atstovas – makleris ar investicijų konsultantas – pasiūlo pagalbą, kurią jis gali suteikti suvesdamas atsiskaitymo sistemoje mokėjimo duomenis rankiniu būdu. Klientui atskleidus savo duomenis mokėjimas sėkmingai įvykdomas, tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad naudojantis atskleistais duomenimis sukčiai pasisavino dalį ar visas sąskaitoje esančias lėšas. Todėl primygtinai rekomenduojame jokiomis aplinkybėmis ir niekam neatskleisti savo mokėjimo duomenų.

Primename tris atsargumo taisykles neprofesionaliesiems investuotojams
Pirmoji taisyklė – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti.
Antroji taisyklė – patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, taip pat paieškokite internetinėje erdvėje informacijos apie paslaugas siūlančią bendrovę.
Trečioji taisyklė – venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.