Lietuvos bankas
2022-06-13
11

Atsižvelgdama į naujausias birželio mėn. makroekonomines prognozes, kuriose numatomos aukštesnės infliacijos perspektyvos, Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė tolesnius žingsnius normalizuojančius pinigų politiką. 

Komentuoja Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Priimta, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 d., o liepos 20-21 d. vyksiančiame pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Svarbu tai, kad palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį. Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo mėn. 

Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 m. pabaigos priartėti ir prie 2 proc. Tiesa, tai tik rinkų lūkesčiai, o ECB valdančioji taryba sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas. 

Palūkanų normų didinimas trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai tai didelių sunkumų sukelti neturėtų. Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko. Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai. 

Vis dėlto, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio. Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei.