Metinė infliacija sparčiai leidžiasi vienaženklės link. Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., kainos sumažėjo 0,1, o metinė infliacija sumažėjo iki 10,7 proc. (balandžio mėn. sudarė 13,3, o rugsėjo mėn. piko metu – 22,5 %).
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Tai jau aštuntas mėnuo iš eilės, kai metinė infliacija mažėja. O kalbant apie mėnesinę infliaciją, tai pirmasis mėnesinis kainų lygio sumažėjimas nuo 2020 m. pabaigos. Maisto kainos gegužės mėn. ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Tiesa, įvairių maisto prekių metinis kainų augimas tebemažėjo – pavyzdžiui, pieno, mėsos, duonos produktų. Žvelgiant į ateitį, kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtinas ir bendro maisto prekių kainų lygio mažėjimas, t. y. mėnesinis kainų sumažėjimas. Tam reikšmingą įtaką darys nukritusios maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos balandžio mėn. buvo 26, o grūdų – 34 proc. mažesnės nei prieš metus. Tiesa, ne visų maisto žaliavų kainos mažėja. Pavyzdžiui, kiaulienos gyvojo svorio supirkimo kainos toliau kyla ir balandžio mėn. buvo 29 proc. didesnės nei prieš metus, tad ir mėsos kainos vartotojams, tikėtina, vis dar didės. Kalbant apie spaudimą maisto kainoms mažinančius veiksnius, paminėtinos ir nukritusios sėklų bei trąšų kainos, kurios turės įtakos būsimo derliaus kainoms.
Paskelbti tik išankstiniai duomenys, tad dar nematomas visas gegužės mėn. infliacijos paveikslas, tačiau prognozuojama, kad šį mėnesį energijos kainų lygis turėtų būti artimas buvusiam prieš metus, o birželio mėn. energijos prekės vartotojams jau bus pigesnės nei prieš metus. Apskritai, numatoma, kad visų pagrindinių infliaciją sudarančių dedamųjų metinis kainų augimas tebemažės. Vertinant paslaugų kainų raidą, paminėtina, kad, nors metinis jų augimas mažės, tačiau, ir toliau sparčiai kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos vis dar didės pakankamai sparčiai.
Bendram infliacijos rodikliui tebemažėjant, o darbo rinkai esant palyginti stipriai, jau iki šių metų vidurio turėtume pasiekti tašką, kai vidutinio darbo užmokesčio augimo rodiklis viršys infliaciją. Tai reiškia, kad didės realusis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia.