2022-12-16
Komentaras dėl ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimų
Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinės palūkanų normos padidintos ketvirtą kartą iš eilės, šį kartą – 0,5 proc. punkto.
Komentuoja Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys.
ECB palūkanų normos dar turės būti gerokai ir tolygiai didinamos, kad taptų pakankamos padėti infliacijai laiku grįžti prie 2 proc. lygio vidutiniu laikotarpiu. ECB pinigų politika yra griežtinama, nes atnaujinta infliacijos euro zonoje prognozė vidutiniu laikotarpiu buvo gerokai padidinta. Dabartiniu vertinimu, 2022 m. vidutinė infliacija euro zonoje pasieks 8,4 proc. lygį. Jeigu ECB pinigų politika daugiau nebūtų griežtinama, 2023 m. ji siektų 6,3, 2024 m. – 3,4, o 2025 m. – 2,3 proc.
Palūkanų normų didinimas yra pagrindinė centrinių bankų priemonė infliacijai pažaboti. Jei delstume didinti palūkanų normas, rizikuotume, kad kainos sparčiai didėtų ilgiau. Tai paveiktų rinkos dalyvių ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčius – o būtent viena iš sąlygų, kad šie lūkesčiai laikytųsi ties vidutinio laikotarpio 2 proc. infliacijos lygiu, yra adekvatus ECB palūkanų normų didinimas.
Eurosistema nuo 2023 m. kovo mėn. sumažins reinvestavimą į pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigytus vertybinius popierius, iš lėto mažindama savo balanso ir bankų sektoriaus atsargų dydį. Nuo 2023 m. kovo mėn. iki antrojo ketvirčio pabaigos Eurosistema tokiu būdu mažins TPP vertybinių popierių portfelį po 15 mlrd. Eur per mėnesį. Vėliau ECB spręs dėl tolesnio mažinimo tempo. Tai turėtų padidinti ilgesnio termino palūkanas ir sumažinti bendrą ekonomikos aktyvumą ir lėtinti kainų augimą.