Lietuvos bankas
2019-11-26
  • Emilė Šreiberytė 4.JPG
     
11

Mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) Lietuvoje tenka labai svarbus vaidmuo – jos sudaro 99,8% visų mūsų šalies įmonių ir sukuria apie 75% darbo vietų. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir visoje euro zonoje MVĮ vis dar susiduria su iššūkiais norėdamos gauti finansavimą – kai kuriais vertinimais, bankų finansavimo trūkumas euro zonoje 2019 m. sudaro apie 400 mlrd. Eur. Siekiant panaudoti šį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, buvo imtasi kurti bendrą Europos kapitalo rinką, kuri suteiktų įmonėms prieigą prie daugiau ir įvairesnių finansavimo šaltinių.

Komentuoja Emilė Šreiberytė, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė

Euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, didelė dalis įmonių yra itin priklausomos nuo bankų finansavimo – Europos Centrinio banko skaičiavimais, bankai teikia daugiau nei pusę viso finansavimo (JAV šis rodiklis sudaro tik 30 %). Pagrindinis bankų finansavimo iššūkis yra tai, kad jam būdingas cikliškumas – ekonomikos nuosmukio metu bankams tampa daug sudėtingiau teikti pakankamą finansavimą verslui.

Kapitalo rinkos įprastai yra mažiau pažeidžiamos ekonomikos ciklų atžvilgiu, o ir investuotojai yra linkę prisiimti didesnę riziką. Tai, kad Europos kapitalo rinkos nėra iki galo išplėtotos ir įmonės yra iš esmės priklausomos nuo bankų finansavimo, gali būti laikoma viena iš priežasčių, kodėl Europos valstybės buvo labiau paveiktos finansų krizės negu JAV. Europos Komisijos (EK) skaičiavimais, jeigu Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkos būtų taip pat gerai išplėtotos, kaip ir JAV, 2008–2013 m. įmonės būtų turėjusios prieigą prie apie 90 mlrd. Eur papildomų išteklių. Sukūrus gilią ir likvidžią kapitalo rinką ES mastu būtų sudarytos sąlygos įmonėms, ypač pradedančiosioms ir MVĮ, mažinti priklausomybę nuo bankų finansavimo, lengviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir tokiu būdu prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo.

Be to, gili ir likvidi kapitalo rinka veiksmingiau paskirstytų riziką bendrosios valiutos zonoje ir padidintų visos finansų sistemos stabilumą. Bankai Europoje dažnai yra priklausomi nuo šalies, kurioje yra įsikūrę, ekonominės padėties, tad, valstybei susiduriant su ekonominiais sunkumais, tai gali neigiamai paveikti bankų pajėgumą kredituoti vietos įmones. Bendra ES kapitalo rinka sudarytų palankesnes sąlygas išlaikyti investicijas tose valstybėse narėse, kurios patiria ekonominių sunkumų: atėjus krizei, įmonėms būtų lengviau pasinaudoti finansavimo galimybėmis iš kitų ES valstybių.

Kapitalo rinkų sąjunga – pusiau pilna ar pusiau tuščia stiklinė?

2015 m. EK pristatė veiksmų planą, kuriame išdėstyta, kaip iki 2019 m. lapkričio mėn., t. y. EK kadencijos pabaigos, sukurti bendrą kapitalo rinką ES mastu. Šios iniciatyvos tikslas – sustiprinti ir integruoti ES valstybių narių kapitalo rinkas, siekiant pašalinti tarpvalstybinio investavimo kliūtis, suteikti įmonėms, ypač pradedančiosioms ir MVĮ, naujų finansavimo šaltinių ir didinti finansų sistemos stabilumą.

Per penkerius metus trukusią EK kadenciją buvo pasiekta reikšminga pažanga įgyvendinant veiksmų plane numatytas priemones – patvirtintas Prospekto reglamentas, priimtas įsipareigojimas didinti investicijas į rizikos kapitalą bei socialinio verslumo projektus, susitarta dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto ir kt. Vis dėlto tiek EK, tiek ir valstybės narės pripažįsta, kad, nepaisant įdėtų pastangų ir įgyvendintų iniciatyvų, ES kapitalo rinka vis dar yra fragmentiška – nacionaliniai teisiniai ir reguliaciniai skirtumai riboja tarpvalstybinius kapitalo srautus ir trukdo iki galo pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais.

Siekiant sukurti tikrą kapitalo rinką reikia atlikti dar daug darbų – pradedant informacijos prieinamumo ir skaidrumo užtikrinimu, baigiant nemokumo režimų suvienodinimu ir tolesniu priežiūros stiprinimu. Be to, vis dar nepasiektas susitarimas ir dėl EK jau parengto pasiūlymo dėl sutelktinio finansavimo taisyklių suvienodinimo. Pagrindinė problema, neleidžianti visapusiškai pasinaudoti šio inovatyvaus finansavimo šaltinio teikiamomis galimybėmis, yra tai, kad europiniu lygmeniu trūksta aiškaus ir nuoseklaus sutelktinio finansavimo reguliavimo. Šiandien sutelktinio finansavimo platformos, norėdamos teikti paslaugas keliose ES šalyse vienu metu, turi išmanyti skirtingas nacionalines teisines sistemas ir gauti leidimus veikti skirtingose jurisdikcijose, o tai tampa nemenku administraciniu iššūkiu.

Nacionalinių ir regioninių iniciatyvų svarba

Sėkmingas kapitalo rinkų sąjungos veikimas priklauso ne tik nuo to, kas vyksta Briuselyje, tačiau ir nuo valstybių narių. EK pateikus visus veiksmų plane numatytus siūlymus, svarbus vaidmuo tenka nacionalinėms institucijoms – tiek įgyvendinant EK priemones, tiek ir vykdant kitas su kapitalo rinkų plėtra susijusias iniciatyvas.

Be to, kai kurie susiję klausimai išeina už finansų sektoriaus reguliavimo ribų, tad jiems spręsti būtinas net kelių nacionalinių institucijų įsitraukimas. Pavyzdžiui, EK duomenimis, netikrumas dėl minėtų skirtingų nemokumo režimų yra viena iš pagrindinių priežasčių neinvestuoti ar neužmegzti verslo santykių už savo šalies ribų. Tačiau šis klausimas apima ir nacionalines teisingumo ministerijas, tad, siekiant realios pažangos kuriant bendrą kapitalo rinką, būtina užtikrinti veiksmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu.

Turint omenyje, koks kompleksiškas ir ilgas kapitalo rinkų sąjungos kūrimo procesas yra, šiame kontekste ypač sveikintinos ir valstybių iniciatyvos kurti regioninius blokus, kuriuos vėliau būtų galima sujungti į bendrą ES kapitalo rinką. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys rodo pavyzdį: dar 2017 m. lapkričio mėn. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą kuriant bendrą kapitalo rinką. Vienas pirmųjų Baltijos šalių projektų – sukurti bendrą padengtųjų obligacijų sistemą, pagal kurią bankai, siekdami išleisti padengtąsias obligacijas, kaip užtikrinamąjį turtą galės naudoti turtą iš visų trijų valstybių.

Nauja Komisija – naujos ambicijos

EK vairą netrukus perimsianti Ursula von der Leyen tikisi suteikti naują postūmį kapitalo rinkų sąjungos kūrimo projekte: nors konkrečių teisinių siūlymų dar nėra, tačiau savo 2019–2024 m. politinėse gairėse U. von der Leyen jau nurodė keletą planuojamų iniciatyvų. EK vadovė planuoja sukurti specialiai MVĮ skirtą strategiją, kuria siekiama mažinti biurokratinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į kapitalo rinkas. Taip pat užsimenama ir apie siekį sukurti privačiojo ir viešojo sektoriaus fondą, kuris būtų MVĮ strategijos dalis ir specializuotųsi pradiniame viešame MVĮ akcijų platinime. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkė pasipildys naujomis priemonėmis, kurios suteiks papildomų galimybių MVĮ ir leis pasiekti gilesnę finansų rinkų integraciją ES mastu.

Be to, EK paskelbė kurianti aukšto lygio darbo grupę, kuri dar šį mėnesį turėtų pradėti darbus: ekspertai iš visos Europos rengs rekomendacijas dėl tolesnių žingsnių kuriant bendrą Europos kapitalo rinką. Ambicingas veiksmų plano tęsinys – būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad Lietuvos ir visos Europos ekonomika turėtų pakankamus ir MVĮ lengvai prieinamus finansavimo šaltinius, ypač artėjant Jungtinės Karalystės – didžiausio ES finansų centro – pasitraukimui iš Bendrosios rinkos.