Dėl infliacijos šuolio sumažėjusi perkamoji galia jau bemaž visiškai atsistatė (duomenų komentaras)

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Nepaisant vangios ekonomikos plėtros, atlyginimai šalies ūkyje ir toliau didėja sparčiai. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 11,1 proc. didesnis nei prieš metus (žr. A pav.). Atlyginimų augimo sparta mažėja, tačiau minėtas metinis augimas yra itin spartus, atsižvelgiant į beveik dvejus metus neaugančią ekonomiką. Tai rodo, kad, nors įmonių galimybės ir toliau sparčiai didinti darbo užmokestį pamažu senka, darbdaviai yra nusiteikę išsaugoti esamus darbuotojus ir toliau pakankamai sparčiai didina jiems atlygį.

Viešojo sektoriaus dirbančiųjų darbo užmokestis didėjo itin sparčiai. Palyginti su privačiojo sektoriaus dirbančiųjų atlyginimais, 2023 m. pabaigoje darbo užmokestis sparčiau kilo viešajame sektoriuje – per metus šoktelėjo apie 13 proc., privačiajame sektoriuje – šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu. Spartėjusį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kilimą veikė žemos palyginamosios bazės efektas; sparčiausiai (apie 3 %) nuo priešpandeminių metų didėjęs pareiginės algos bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį; padidėję minimalūs ir maksimalūs biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai; 15 proc. padidinta minimalioji mėnesinė alga. Viešajame sektoriuje daugiausia (beveik 15 %) atlyginimai didėjo dirbantiesiems švietimo veikloje (žr. B pav.). Palyginti su kitomis ekonominėmis veiklomis, toks metinis pokytis buvo vienas iš didžiausių.

Įtampa dėl darbuotojų trūkumo problemų darbo rinkoje reikšmingai neblėsta. Metų pabaigoje šalyje fiksuojant apie 28 tūkst. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, padėtis darbo rinkoje tebebuvo įtempta. Įtampos lygis, vertinamas pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių santykį, per metus reikšmingai nesumažėjo ir buvo pusantro karto didesnis už 2008–2023 m. vidurkį (žr. C pav.). Net ir didėjant potencialių darbuotojų skaičiui (nedarbo lygis išaugo iki 7,4 %), itin didelė laisvų darbo vietų pasiūla (laisvų darbo vietų lygis beveik siekia istorines aukštumas ir sudaro 1,9 %) (žr. D pav.) neleidžia įtampai darbo rinkoje reikšmingiau sumažėti. Šios tendencijos rodo, kad įmonėms vis dar sunku rasti tinkamų darbuotojų, todėl paskatos didinti darbo užmokestį nemažėja. Tai patvirtina ir šių metų sausio mėn. Sodros paskelbti administraciniai duomenys, kurie vis dar rodo dviženklį (apie 11 %) atlyginimų augimą šalyje (žr. E pav.). Paminėtina, kad atlyginimų augimas privačiame sektoriuje lėtėja, bet vis dar yra pakylėtas kaip ir laisvų darbo vietų lygis – taigi įtampa tebėra didelė.

Po kryčio 2022 m., gyventojų perkamoji galia praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė piką, fiksuotą 2021 m. 2022 m. nominaliųjų algų augimą nusvėrė sparčiai didėjusi infliacija, todėl darbuotojų perkamoji galia neaugo. Po ilgiau nei metus trukusios pertraukos realusis atlyginimas (atskaičius mokesčius) 2023 m. antrąjį pusmetį vėl pradėjo augti ir metų pabaigoje paspartėjo iki 7,0 proc. Tokio augimo beveik pakako, kad realusis neto atlyginimas beveik (iki to dar trūksta apie 1 %) sugrįžtų į 2021 m. lygį (žr. F pav.). Vis dar esanti įtampa darbo rinkoje sudaro sąlygas darbuotojams derėtis dėl spartesnio darbo užmokesčio didinimo, siekiant susigrąžinti po didelio infliacijos šuolio sumažėjusią perkamąją galią. Darbo rinkai rodant atsparumą ir infliacijos rodikliui tebemažėjant, 2024 m. nominaliojo darbo užmokesčio augimas ir toliau viršys infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau turėtų didėti.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka