Lietuvos bankas
2016-10-31
  • IMG_3914.jpg
     
11

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies realusis BVP ūgtelėjo 1,6 proc. Artimiausiu laikotarpiu ūkio plėtra neturėtų lėtėti. Manytina, kad 2016 m. pabaigoje ūkis plėtosis panašiu tempu, o 2017 m. turėtų pagyvėti.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Dabartinė BVP plėtra nėra itin sparti – esame pripratę prie gerokai spartesnio ūkio augimo. Vis dėlto analizė rodo, kad jei statybų sektoriaus aktyvumas nebūtų mažėjęs, Lietuvos ūkis būtų augęs tempu, artimu potencialiam BVP augimo tempui. Potencialus BVP augimas – tai rodiklis, kuris parodo, koks turėtų būti ūkio augimas, kad ekonomikos raida būtų tvari ir be reikšmingo disbalanso.

Kaip dažniausiai pasitaiko, svarbios įvairios aplinkybės. Šiais metais Lietuvos ūkio augimą reikšmingai riboja ne nuo ekonominių sąveikų priklausantis veiksnys – laikinai sumažėjęs ES paramos fondų lėšų įsisavinimas. 2016 m. pirmąjį pusmetį jų buvo gauta apie 230 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Ši suma sudaro beveik 1,2 proc. BVP. Nors laikinas ES paramos fondų lėšų sumažėjimas turi įtakos daugeliui ekonominių veiklų, bet labiausiai reikėtų išskirti statybų sektorių.

Statybų sektoriaus aktyvumas 2016 m. pirmąjį pusmetį buvo beveik 13 proc. mažesnis nei prieš metus, o BVP augimą sumažino šiek tiek daugiau nei puse procentinio punkto. Mažėjusi statybų sektoriaus darbų apimtis lėmė ir kitų ekonomikos veiklų lėtesnį augimą, pavyzdžiui, projektavimo ir inžinerijos paslaugas teikiančių įmonių (statybų sektorius sudaro apie šeštadalį visų šių įmonių užsakymų) arba elektros įrangą, metalą ar metalo gaminius gaminančių įmonių (parduoda apie dešimtadalį savo produkcijos statybų įmonėms). Taip pat nederėtų pamiršti, kad, mažėjant statybų darbų apimčiai, kur kas lėčiau didėja ir statybų sektoriaus darbo užmokesčio fondas. Tai riboja šiame sektoriuje dirbančių asmenų galimybes didinti vartojimą, kartu ir vartojimo prekes gaminančių įmonių pardavimų apimtį.

Prie spartesnio ūkio augimo 2017 m. turėtų prisidėti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų įsisavinimas (tai turėtų paskatinti investicijų augimą) ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis (todėl turėtų augti eksportas). Vidaus paklausa taip pat turėtų toliau didėti – susiklosčiusi namų ūkiams palanki padėtis darbo rinkoje bus svarbus vidaus paklausos veiksnys. Tiesa, ūkio perspektyvoms poveikį gali turėti neapibrėžtumas dėl ES šalių ir kitų prekybos partnerių ekonominės plėtros, kylantis dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, ir galimai mažesnis, nei tikimasi, pasaulio, ypač besivystančių šalių, ekonomikos augimas.