2016-07-29
Ūkio plėtra nepaspartėjo, bet vis dėlto ji nėra menka. Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies realusis BVP ūgtelėjo 2,0 proc.Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia plėtra nėra itin sparti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad dėl nepalankių ūkio raidos pokyčių Rytų valstybėse, visų pirma, Rusijoje, Lietuvos eksporto išorės paklausa tebėra vangi, o investicijas riboja dar neįsibėgėjęs naujosios ES finansinės perspektyvos paramos lėšų panaudojimas.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas
Nelikus galimybės naudoti ankstesnės ES finansinės perspektyvos lėšas, investicijos yra vangios. Jas taip pat riboja dar neįsibėgėjęs naujosios ES finansinės perspektyvos paramos lėšų panaudojimas. Labiausiai ši padėtis paveikė valdžios sektoriaus investicijas, pavyzdžiui, 2016 m. pirmąjį ketvirtį, vertinant to meto kainomis, jos buvo daugiau nei 60 proc. mažesnės nei prieš metus. Kiek geriau sekėsi privačiajam sektoriui, jo investicijoms teigiamos įtakos turi pastatų renovacija ir be ES paramos finansuojamos įmonių investicijos, pavyzdžiui, investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą.Pažymėtina, kad poreikis investicijoms tebėra didelis, todėl įsibėgėjus naujosios ES finansinės perspektyvos paramos lėšų panaudojimui investicinių projektų turėtų daugėti.
Dėl nepalankių ūkio raidos pokyčių Rytų valstybėse, visų pirma, Rusijoje, Lietuvos eksporto išorės paklausa tebėra vangi. Rusijos ekonominė padėtis tebėra prasta. Nors vidaus paklausa Rusijoje mažėja ne taip sparčiai, kaip anksčiau, tačiau ji vis dar mažėja. O nesitikint spartesnio naftos kainų atsigavimo, prognozuojama, kad recesija Rusijoje, nors ir mažesnė nei pernai, tačiau vis dar tęsis. O euro zonos ekonomika, kaip ir buvo tikėtasi, atsigauna. Nors spartesnės ūkio plėtros šiame regione šiemet nesitikima, Lietuvos eksportuotojų orientacija į sparčiau augančias rinkas turėtų sudaryti sąlygas tolesniam išorės paklausos augimui šiame regione.
Nors išorės paklausa tebėra vangi, Lietuvos eksporto raida nėra nuvilianti. Apdirbamoji pramonė, kurios du trečdaliai produkcijos iškeliauja į užsienio rinkas, auga – eliminavus naftos produktų gamybą, apdirbamosios pramonės metinė plėtra viršija 4 proc. Daugiau parduodama pramonės produkcijos ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose. Prie eksporto plėtros prisideda ir žemės ūkio sektorius – gausus derlius gabenamas į mums mažiau įprastas rinkas, pvz., Saudo Arabiją, Turkiją, Egiptą. Eksporto rodiklius gerina ir paslaugų sektorius. Daugiau nei pernai eksportuojama transporto, apdirbamosios pramonės, statybos, kelionių ir kitų verslo paslaugų. Prie aptariamos eksporto plėtros prisideda šiek tiek geriau gyvuojanti paklausa užsienio šalyse, bet vis dėlto eksportas auga daugiau nei ši paklausa. Tai rodo eksportuojančio ekonomikos sektoriaus siekį ir gebėjimus plėsti verslą net ir sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje.
Jau netrumpą laiką ūkio plėtrą skatina vidaus paklausa. Sparčiam namų ūkių vartojimo kilimui sąlygas sudaro palanki darbo rinkos padėtis. Darbuotojų poreikis tebedidėja, o jų pasiūla, net ir šiek tiek padidėjus darbo jėgai, yra ribota. Tai gerina gyventojų įsidarbinimo galimybes ir leidžia jiems drąsiau derėtis dėl aukštesnio darbo užmokesčio – įmonės, siekdamos išlaikyti esamus ir įdarbinti naujų darbuotojų, yra priverstos kelti darbo užmokestį. Pažymėtina, kad pastarojo augimą paspartino ir ženkliai kylanti minimali alga. Augančiai namų ūkių perkamajai galiai įtakos turi ir nedaug didėjantis kainų lygis. Jam sparčiau kilti neleidžia pingantys degalai, telefonijos paslaugos, šilumos energija, gamtinės dujos, kai kurie maisto produktai.
Artimiausiais ketvirčiais ūkio plėtra, manytina, tebebus panaši, tiesa, ji gali šiek tiek pagyvėti.Prie Lietuvos ekonomikos augimo turėtų prisidėti pagerėjusi pagrindinių prekybos partnerių padėtis, todėl turėtų augti eksportas. Vidaus paklausa taip pat turėtų toliau didėti – susiklosčiusi namų ūkiams palanki padėtis darbo rinkoje bus svarbus vidaus paklausos veiksnys. Tiesa, ūkio perspektyvoms poveikį gali turėti neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonominės raidos, o šį neapibrėžtumą dar labiau padidino referendumas Jungtinėje Karalystėje dėl pasitraukimo iš ES – jau dabar netikrumas ir kintamumas pasaulio finansų rinkose yra padidėjęs. Jei jis persiduotų realiajai ekonomikai, tai lemtų mažesnį, nei dabar tikimasi, pasaulio ekonomikos augimą.