Kolekcinės monetos turi būti saugomos originaliose pakuotėse (skaidriose kapsulėse, reprezentacinėse dėžutėse ir kt.) patalpose, kuriose palaikoma 18–23 °C temperatūra ir 45–55 proc. santykinė oro drėgmė. Negalima jų laikyti drėgnose, blogai vėdinamose, nešildomose patalpose, ant karštų paviršių ar netoli stiprių šilumos šaltinių. Drėgmė, temperatūros svyravimai, dulkės ir užterštas oras skatina monetų paviršiaus oksidaciją. Monetos, pagamintos iš tauriųjų metalų (pvz., aukso ir sidabro) arba kitų metalų ir jų lydinių, yra neatsparios mechaniniams pažeidimams, todėl nerekomenduojama monetų išimti iš kapsulių, nes jų paviršius ir forma gali būti apgadinti (atsirasti įbrėžimų, įmušimų, įlenkimų ir kt.). Dėl to sumažėja dirbinių numizmatinė vertė.
Jei vis dėlto tenka monetą išimti iš kapsulės, reikėtų mūvėti specialias pirštines, imti ją tik už briaunos. Negalima monetos laikyti ant delno, dėti ant stiklo, plastiko, kitų kietų, nešvarių ir drėgnų paviršių. Nerekomenduojama monetų ilgai laikyti ne kapsulėse, kadangi kai kurie metalai ir jų lydiniai nėra atsparūs ilgalaikiam tiesioginių saulės spindulių poveikiui. Sidabro ir jo lydinių dirbiniai jautrūs žmogaus prakaitui ir aplinkai, kurioje yra sieros ar chloro junginių (pvz., guma, odos dirbiniai ir kt.). Gaminio paviršius gali patamsėti. Aukso ir auksuotiems dirbiniams kenksmingas gyvsidabris ir jo druskos, kurių galima aptikti kosmetikoje. Ant gaminių paviršių gali atsirasti baltų dėmių.
 |
 |