-
Santrauka
Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje vykstantis gyvenamojo NT kainų ir paskolų būstui įsigyti augimas gali sukelti abejonių dėl į skolininką orientuotų makroprudencinės politikos priemonių, t. y. Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN), veiksmingumo siekiant suvaldyti perteklinį rinkos augimą. Šiame straipsnyje vertinamas ASN priemonių tinkamumas, pasitelkiant kredito nuostolių vertinimo sąrangą, kuri yra pagrįsta faktiniais mikrolygmens būsto paskolų nemokų ir namų ūkių pajamų duomenimis. Remiantis ekonometrinio modeliavimo rezultatais straipsnyje pateikiamos septynios pagrindinės įžvalgos, kurios yra aktualios makroprudencinės politikos formuotojams Lietuvoje ir pasaulyje. Darbe parodoma, kad Lietuvoje taikomos ASN priemonės veiksmingai mažina būsto paskolų keliamą kredito riziką ir kad būsto paskolų portfelis yra reikšmingai atsparesnis nepalankiam scenarijui, palyginus su laikotarpiu prieš reguliavimo įsigaliojimą 2011 m. Straipsnyje atliekamas ASN priemonių kalibravimo pratimas parodo, kad: a) žemų palūkanų normų aplinkos metu skolininko pajamų ir paskolos įmokos santykio limitas galėjo būti ir griežtesnis; b) antrųjų ir paskesnių būsto paskolų 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas yra pagrįstas, nes mažina antrųjų paskolų keliamą papildomą kredito riziką.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Lietuvoje taikomų į skolininką orientuotų makroprudencinės politikos priemonių mikrovertinimas
Kodėl didėjo bankų paskolų palūkanų normos Lietuvoje?
-
Santrauka
Kol euro zonos (EZ) palūkanų normos mažėjo 2015–2019 m., reaguodamos į Europos Centrinio Banko vykdomą pinigų politikos švelnėjimą, Lietuvoje paskolų palūkanų normos didėjo. Nors vėliau pandemijos metu Lietuvoje veikiantys bankai šiek tiek sumažino palūkanų normas, skolinimosi kaina vis dar išlieka padidėjusi ir viena didžiausių EZ. Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl didėjo bankų paskolų palūkanų normos Lietuvoje. Tuo tikslu analizuojami praeities įvykiai ir praktiniai palūkanų kainodaros aspektai Lietuvos bankų sektoriuje, sudaromas palūkanų kainodaros ekonometrinis modelis. Straipsnio rezultatai parodo, kad pastarųjų septynerių metų paskolų palūkanų normų pokyčius lėmė bankų maržų kaita, kuri buvo daugiausiai susijusi su paskolų rinkos koncentracijos pokyčiais.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Būsto ir kredito disbalansų vertinimas dviejų rinkų nepusiausvirumo modeliu
-
Santrauka
Gyvenamojo būsto kainos ir kreditas Covid-19 pandemijos metu auga seniai neregėtu tempu. Vis dėlto nėra aišku, kokia šio augimo dalis gali būti pagrįsta fundamentaliaisiais veiksniais. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas struktūrinis dviejų rinkų nepusiausvirumo modelis, kuris yra naudojamas analizuojant Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkų dinamiką. Naudodami modelio įverčius, išskiriame istorinius veiksnius, kurie lėmė šių rinkų paklausos ir pasiūlos, kainų ir kiekio kintamųjų dinamiką, taip pat įvertiname jungtinį būsto kainų ir kredito disbalansų lygį. Modelio rezultatai parodo, kad 2021 m. Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos buvo pamažu kaistančios: būsto kainos vienu metu buvo pervertintos iki 16 proc., o kredito srautas buvo iki 20 proc. didesnis už kreditavimo lygį, paaiškinamą fundamentaliaisiais veiksniais. Svarbu paminėti, kad šie įverčiai yra tik vieno, straipsnyje nagrinėjamo, modelio rezultatai, kiti modeliai rodo kur kas mažesnį disbalansų lygį.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba