Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus kalba monetos „Vilniui – 700“ pristatyme

Gerbiamieji!

Džiugu Jus visus matyti ir pasveikinti šiandien susirinkusius čia, aukščiausiame taške visoje Lietuvoje – Vilniaus televizijos bokšte.

Dėkoju Telecentro generaliniam direktoriui Remigijui Šeriui už galimybę kolekcinę sidabro monetą, skirtą Vilniaus 700-ajam jubiliejui, pristatyti šioje išskirtinėje vietoje.

Vargu ar tokiai progai rastume geresnį tašką, iš kurio galėtume matyti, kaip per šimtmečius plėtėsi ir keitėsi mūsų sostinė. 

Tai ne vienintelė mūsų dovana miestui apvalios sukakties proga – greitai mūsų Pinigų muziejuje atidarysime Vilniui skirtą parodą, kurią kviesime aplankyti.

Kiekviena nauja Lietuvos banko išleidžiama kolekcinė moneta yra ypatinga ne tik kolekcininkams, bet ir visiems mums. Ji atverčia vis naują mūsų istorijos puslapį ir įamžina svarbiausius mūsų valstybės ir pasaulio įvykius.

Turbūt kiekvienas Lietuvoje – visuomenė, institucijos ir kiti miestai – turi savo santykį su Vilniumi. Tai natūralu – Vilnius nėra tik sostinė, tai ir svarbiausias Lietuvos miestas.

Ar kalbėtume apie indėlį į ekonomiką, politiką, švietimą ar kultūrą – Vilniaus reikšmė valstybei ir mums visiems yra milžiniška. Ne išimtis čia esame ir mes, Lietuvos centrinis bankas.

Dar 1922 m. Lietuvos banko įstatyme buvo nurodyta, kad jo būstinė turi būti šalies sostinėje. Taip pabrėžtas ir įtvirtintas santykis tarp pagrindinės valstybės finansų institucijos ir svarbiausio jos miesto.

Kaip žinome, tuometės politinės aplinkybės susiklostė taip, kad sostinė buvo ne Vilniuje, o Kaune. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vilnius iš socialistinio didmiesčio tapo suverenios, demokratinės ir, svarbiausia, atviros pasauliui valstybės sostine.

Nenuostabu, kad ir nepriklausomos finansų sistemos „tėvai kūrėjai“, puikiai suvokdami šio miesto svarbą ir potencialą, jau tiesiogiai įtvirtino Vilniaus ir Lietuvos centrinio banko ryšį.

Per pastaruosius tris dešimtmečius šios prielaidos visiškai pasitvirtino: Vilnius tapo globaliu traukos ir inovacijų centru, besididžiuojančiu savo vienaragiais. Norisi manyti, kad prie šios sėkmės teko prisidėti ir Lietuvos bankui.

Apskritai, Vilniaus jubiliejus nėra tik eilinis vieno miesto gimtadienis. Prieš septynis šimtmečius įvykusi simboliška miesto gimtis pasauliui žymėjo ir pačios Lietuvos atsivėrimą – juk būtent iš Vilniaus kviesta atvykti, gyventi, kurti, prekiauti Lietuvoje.

Taip Gedimino miestas tapo mūsų valstybės langu į Vakarus, vardo garsintoju, šaukliu, kurio geležinį balsą Lietuvos valdovas išgirdo savo sapne.

Toks jis išliko iki šių dienų – veržlus, atviras įvairiausioms idėjoms ir naujovėms, diskusijoms bei pokyčiams, tačiau niekada neužmirštantis ir kvėpuojantis istorija miestas.

Simboliška, kad šiandien pristatoma moneta kaip tik ir atspindi du šio miesto veidus: tradicinius Vilniaus pasakojimo elementus – senamiesčio panoramą, didįjį kunigaikštį Gediminą, sapnuojantį Geležinį vilką – galime matyti netradicinės, novatoriškos formos lauke.

Viliuosi, kad ši moneta papuoš visų, branginančių Vilnių žmonių namus.

Ačiū.