Kaip valdyti investicijas?

Kai pradedame investuoti, dažnai esame nusiteikę entuziastingai, poveikį daro pavienės naujienos ar emociniai impulsai. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė finansų rinkose reikalauja kur kas daugiau – sąmoningo, struktūruoto požiūrio. Svarbu iš anksto susidaryti investavimo planą, atsakant sau: kokie yra mano investavimo tikslai ir finansinės galimybės, kiek rizikos esu pasirengęs prisiimti ir kokius nuostolius galiu sau leisti patirti, kokios mano žinių apie finansinius instrumentus ribos? Tik turint aiškų vaizdą galima vertinti atskirų investicijų vietą bendrame kontekste.

Emocijos, tokios kaip godumas ar baimė, dažnai iškreipia sprendimus, todėl investuojant verta remtis faktais ir analize, pavyzdžiui, fundamentaliąja analize, kuri leidžia įvertinti įmonių ar sektorių realią vertę. Taip pat būtina nuolat gilinti žinias: finansų pasaulis dinamiškas, todėl investuotojas turi nuolat augti kartu su juo. Investavimas – tai ne vien sandoriai, o ilgalaikis mąstymas, strategija ir gebėjimas matyti visumą.

Investicijų portfelis

[[#ex]]

Asmeninio portfelio sudarymo žingsniai

Investuojant labai svarbu visas savo investicijas vertinti kaip vieną portfelį – net jei pradžioje suma gali būti visai nedidelė.

1. Disciplina. Nusistatykite, kokią pajamų dalį kas mėnesį skirsite investicijoms, taip galėsite nuosekliai didinti kaupiamą turtą.
2. Planas. Atsakykite sau, koks Jūsų investavimo tikslas, trukmė ir ar toleruojate galimus nuostolius.

• Tikslas, kurio siekiate. Ar norite tik didinti savo kaupiamo turto vertę? O galbūt norėtumėte gauti pastovias pajamas, pvz., dividendus ar kuponus. Atsakę į šį klausimą, aiškiau žinosite, kokios finansinės priemonės Jums yra tinkamiausios.
• Investavimo trukmė. Jei kaupiate pensijai arba tolimai ateičiai, galbūt verta rinktis akcijas, kurių kainos trumpu periodu gali itin svyruoti (t. y. būti didelės rizikos), tačiau ilgu periodu uždirbti didesnę grąžą nei, tarkime, obligacijos. Ir priešingai, jei investuojate trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, 3 metus taupysite būsto įnašui, ir jums svarbu, kad kaupiamas turtas nenuvertėtų, verta rinktis panašaus termino priemones, pvz., 3 m. trukmės obligacijos, kurias galite laikyti iki išpirkimo, ar tiesiog pasidėti indėlį. Nepamirškite užsitikrinti ir reikiamo likvidumo (ar turite poreikį ir jei turite, tai kokį – greitai parduoti turimas finansines priemones už norimą kainą).
• Rizikos tolerancija. Jei bijote prarasti net šiek tiek turto – Jūsų rizikos tolerancija labai maža, tad vėlgi reikėtų rinktis tokius instrumentus, kaip indėliai ar obligacijos (laikant jas iki išpirkimo). Jei toleruojate nuostolio riziką, verta investuoti ir į akcijas ar kitus produktus, kurių vertės gali svyruoti, tačiau ilgu periodu gali sugeneruoti didesnę grąžą.

3. Finansinės priemonės. Atsižvelgę į planą, išsirinkite tinkamus investavimo produktus (pvz., akcijas, obligacijas, auksą ar kt.).
4. Portfelio struktūra. Apsibrėžkite, kokią dalį lėšų skirsite rizikingesniems (akcijos, įmonių obligacijos) ir saugesniems (valstybių obligacijos, indėliai) aktyvams. Nuspręskite, ar įtraukti alternatyvas, pavyzdžiui, auksą.
5. Stebėsena ir nuoseklumas. Pasirinkite mėnesinį ar kito pasirinkto periodo investavimą (kaip nurodyta 1 žingsnyje, laikykitės disciplinos) ir naujai skiriamas lėšas investuokite atsižvelgdami į savo norimo portfelio proporcijas, t. y. investuojamas lėšas paskirstykite pagal portfelio struktūrą. Laikykitės plano net rinkoms svyruojant – būtent investavimas rinkoms krentant dažnai duoda geriausią ilgalaikę grąžą.

Daugiau apie investicijų portfelį ir jo sudarymą – vaizdo pamokoje:

Portfelio diversifikavimo svarba

Pagrindinė sėkmingo portfelio valdymo strategija yra tinkamas rizikų valdymas, t. y. diversifikavimas. Tai strategija, kai į portfelį įtraukiamos įvairios finansinės priemonės: tokios, kurių grąža skirtingais ekonomikos ciklais juda skirtingomis kryptimis.

Norint įvertinti, kaip kinta finansinių priemonių vertės, skaičiuojama jų koreliacija: ji svyruoja nuo –1 iki 1.

• Jei dviejų priemonių koreliacija yra –1, vadinasi, vienos priemonės vertei padidėjus, kitos sumažės – jos visada judės priešinga kryptimi. Tokių priemonių portfelyje verta turėti, tačiau ne per daug, nes vienoms uždirbant pelną, kitos visada patirs nuostolį.
• Jei koreliacija yra 0, priemonių vertės yra visiškai tarpusavyje nesusijusios: jei vienos vertė didėja, kitos gali tiek didėti, tiek mažėti, tiek nesikeisti. Tai padeda išskaidyti riziką, tad tokių priemonių portfelyje turėti verta.
• Jei koreliacija yra 1, vadinasi, tokių priemonių vertės juda identiškai vienodai: kiek kyla vienos vertė, tiek pakils ir kitos. Tokių priemonių viename portfely turėjimas yra netikslingas, nes, vienai patiriant nuostolį, kita patirs lygiai tokį patį.

Pasyvus ir aktyvus investavimas

Pasyvus investavimas dažniausiai yra periodinis ir ilgalaikis, o investuojama metodiškai laikantis nusistatyto investavimo plano. Sudarius pasyvaus valdymo investicijų portfelį visos mėnesinės (ar kito periodiškumo) investicijos paskirstomos proporcingai susidarytam portfeliui į kelias skirtingas finansinio turto klases pagal proporcijas, kurios atitinka investuotojo rizikos apetitą. Pasyviai investuojant svarbu laikytis taisyklių ir nesiblaškyti, net jei rinkos krenta, kadangi siekis yra uždirbti grąžą ilguoju laikotarpiu.

Toks investavimas leidžia optimizuoti mokesčius (išvengiama pernelyg dažnų sandorio kaštų), užtikrina nuosaikią grąžą (orientacija į ilgą laikotarpį) ir yra patartinas siekiant tvarios ilgalaikės grąžos. Be to, toks investavimas padeda išsaugoti asmeninę ramybę.

Vis dėlto pasyvus investavimas nereiškia, kad, kartą nusprendę dėl investicijų struktūros ir proporcijų, galite viską pamiršti. Priešingai, privalote sekti, domėtis ir gilintis, kas vyksta globaliose rinkose, kokiuose palūkanų normų keitimo cikluose yra centriniai bankai, kokia rinkų, į kurias investuojate, ekonominė aplinka. Galbūt nuspręsite portfelį papildyti nauja finansinio turto klase, koreguosite turto klasių proporcijas portfelyje ir periodines įmokas į portfelį labiau kreipsite pagal naują, koreguotą struktūrą.

Pasyvus portfelio valdymas reiškia, jog nesistengsite „gaudyti“ kasdienių ar savaitinių rinkos pokyčių ir gana aktyviai domėsitės rinkos naujienomis bei ilgalaikėmis tendencijomis.

Aktyvus investavimas yra tada, kai investuotojas aktyviai dalyvauja kasdieniuose rinkos pokyčiuose, stengiasi pigiai nupirkti ir brangiai parduoti portfelyje esančias investicijas ir greitai gauti pelną.  

Aktyvus portfelio valdymas yra labai įtraukus, kai sandorių sudaroma itin daug. Aktyviai investuojant reikia skirti daug laiko, išmanyti techninę ir fundamentalią analizes, gebėti suvaldyti prekybos kaštus (kad jie nebūtų didesni, nei uždirbama grąža).

[[#ex]]

Investicijų analizė ir emocijų įtaka

[[#ex]]

Fundamentali analizė

Fundamentalia analize siekiama įvertinti, ar tam tikros finansinės priemonės (pvz., akcijos) kaina atitinka jos realią vertę (ar pervertinta, ar priešingai – pigesnė nei reali jos vertė). Fundamentalią rinkos analizę galima skirstyti į du etapus:

• analizuojant ekonominę situaciją globaliu bei konkrečios šalies lygiu  – makroanalizė;
• analizuojant atskiro sektoriaus ar turto klasės bei konkretaus emitento finansinę situaciją  – mikroanalizė.

Daugiau kviečiame sužinoti vaizdo įraše:

Techninė analizė

Techninė analizė paremta praeities kainų ir prekybos apimčių duomenų nagrinėjimu siekiant prognozuoti būsimus finansinių priemonių kainų pokyčius. Kitaip nei fundamentali analizė, kuri nagrinėja įmonės finansinius rodiklius, ekonominius veiksnius ar geopolitines naujienas, techninė analizė remiasi prielaida, kad visa reikalinga informacija jau atsispindi finansinės priemonės kainoje.

Taigi šios analizės šerdis – grafikai, atspindintys rinkos istorines tendencijas (angl. patterns), ir rodikliai, padedantys investuotojui nustatyti palankiausią finansinio turto pirkimo ar pardavimo kainos lygį, darant prielaidą, kad istorinės tendencijos kartosis.

Techninė analizė remiasi tuo, kad:

• viskas atsispindi kainoje, t. y. techninės analizės šalininkai teigia, kad rinka yra efektyvi – visa informacija, net lūkesčiai ir emocijos, jau įskaičiuoti į kainą;
• kainos juda tendencijomis, t. y. rinkos turi savo dėsningumus ir finansinės priemonės kainos pokyčio grafikas turi tam tikras judėjimo trajektorijas, kurios turėtų kartotis, todėl jas galima prognozuoti;
• istorija kartojasi: žmonių elgsena finansų rinkose kartojasi, todėl grafikuose susiformavusios tendencijos dažnai signalizuoja apie panašius galimus pokyčius ir ateityje.

Deja, istorinės rinkos tendencijos nebūtinai kartojasi, todėl techninę analizę patartina derinti su fundamentalia ir įvertinti, ar dabartinė rinkos situacija yra skirtinga ir kuo ji skiriasi nuo tos, kuri atspindėta istoriniuose techninės analizės grafikuose.   

Emocijos, kurios daro įtaką investuotojams

Investavimas yra nulinės sumos žaidimas, kai vieno asmens pelnas yra kito asmens nuostolis, todėl investuotojo psichologija, loginis mąstymas ir nepasidavimas emocijoms bei „bandos jausmui“ dažnai yra esminės sąlygos, siekiant tvarių investavimo pajamų ir pelno.

Investuotojai investuodami susiduria su vadinamaisiais mąstymo polinkiais (angl. bias):

• kognityviniais; tai su mūsų išankstiniais įsitikinimais ir mąstymo specifika susiję šališkumai, kai vengiama ar negebama analizuoti informacijos, kuri nepatvirtina mūsų išankstinių nuostatų. Pavyzdžiui, gatvėje pamačius vyrą baltu chalatu daugeliui žmonių pirma toptelėjusi mintis – jis gydytojas. Tai lemia mūsų ankstesnė patirtis. Tačiau šis vyras gali būti laboratorijos darbuotojas, mokslininkas ar net aktorius. Panašiai veikia mūsų smegenys ir investavimo srityje –  dažniausiai anksčiau pasitvirtinusi patirtis nulemia investavimo sprendimus;
• emociniais; tai su emocijomis susiję šališkumai, kaip perdėtas optimizmas, užplūdęs godumas, baimė ir pan. Jie priverčia žmones elgtis impulsyviai, neapgalvotai ir nepamatuotai. Labai dažnai būtent dėl užplūdusio godumo ar baimės žmonės pakliūva į investicinių sukčių pinkles.

Daugiau apie mąstymo nuokrypius, emocijų įtaką ir kaip to išvengti – vaizdo pamokoje:

[[#ex]]