Kaip atpažinti sukčius?

Kas gali tapti sukčių aukomis?

Kokiais būdais sukčiai bando išvilioti pinigus ir duomenis?

• Telefonu: trumposios žinutės ir skambučiai.
• El. paštu: laiškai su įtartinomis nuorodomis, nuo įtartinų siuntėjų.
• Internetu: įvairios pokalbių programos, netikros labdarą ir aukas renkančių organizacijų sąskaitos, „iššokantys“ greitai praturtėti kviečiantys ir netikri „sėkmės istorijų“ straipsniai su įžymiais žmonėmis, raginančiais investuoti;
• Socialiniuose tinkluose: įvairios reklaminės nuorodos, nukreipiančios į netikras investicines platformas;
• Bendraudami gyvai.

Kuo sukčiai gali apsimesti?

Bet kuo: banko ar teisėsaugos atstovais, verslo partneriais, vadovais, investicijų brokeriais, pardavėjais ar konsultantais, pirkėjais, pardavėjais ir pan.

Todėl bendraudami su nelauktais, nežinomais žmonėmis būkite atsargūs ir dėmesingi. Suabejoję asmens kontaktų tikrumu, gauto prašymo turinio patikimumu, visuomet patikrinkite informaciją – pvz., per Google paiešką ar tiesiogiai paskambinę savo mokėjimo paslaugų teikėjui.

Jei jums siūlo investuoti, visuomet pasitikrinkite, ar investicines paslaugas siūlanti įmonė gali legaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje. Tą padaryti galima čia.

Ar tinkamai saugote savo asmens duomenis?

Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų, PIN kodų, mokėjimo kortelės CVV kodo, kortelės numerio, el. bankininkystės naudotojo ID ir pan.

Būkite atsargūs, dalydamiesi bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose, venkite įrašyti asmeninio pobūdžio informaciją viešo naudojimo kompiuteriuose.

Itin svarbu žinoti: lėšų įskaitymui į sąskaitą niekada nėra naudojami jūsų mokėjimo kortelės duomenys.

Ar jūsų naudojami mobilieji įrenginiai ir kompiuteris yra saugūs?

Naudokite galiojančią antivirusinę programą, naudokitės tik oficialia mokėjimo paslaugų teikėjo mobiliąja programėle, po kiekvienos sesijos atsijunkite.

Prieš spausdami ant gautų interneto nuorodų įsitinkinkite, kad tai nėra apgaulė. Niekada neįvedinėkite PIN kodų ar kitų duomenų puslapiuose, kurių patikimumu nesate visiškai tikras, net jei nuoroda į juos gauta iš patikimo žmogaus.

Ar atsakingai pasirenkate slaptažodžius?

Kur kreiptis, jei patekote į sukčių pinkles?

Supratę, kad galėjote būti apgauti, nedelsdami kreipkitės į sąskaitą tvarkantį banką ar mokėjimo paslaugų įstaigą ir policiją.

Informuokite Lietuvos banką – jis turi galimybę blokuoti neteisėtas finansines paslaugas siūlančias svetaines. Veikite neatidėliotinai ir išsamiai paaiškinkite aplinkybes. Tai itin svarbu siekiant sustabdyti operacijas ir (ar) atgauti pinigus.