Išvestinės finansinės priemonės

Investavimas į išvestines finansines priemones

[[#ex]]

Kas yra išvestinė finansinė priemonė?

Išvestinė finansinė priemonė – tai tokia finansinė priemonė, kurios vertė priklauso nuo kito turto, vadinamo pagrindiniu aktyvu (angl. underlying asset), kainos ar vertės pokyčių. T. y. ji pati neturi savarankiškos vertės, bet atspindi susijusio turto kainos dinamiką.

Pavyzdžiui, manote, kad aukso kaina augs. Užuot pirkę fizinį auksą (nes tiek lėšų neturite), galite sudaryti ateities sandorį (angl. future) – tai sandoris, pagal kurį Jūs sumokate vos kelių procentų sandorio sumos įnašą ir įgyjate poziciją į aukso kainos pokyčius, kartu įsipareigojate ateityje nupirkti tam tikrą fizinį kiekį aukso už iš anksto sutartą kainą. Kasdien Jūsų pozicija Jums generuoja pelną ar nuostolį, skaičiuojant nuo sandorio sumos: jei pasirinkote teisingai ir aukso kaina išties kyla, Jūs kasdien gaunate pelną nuo sandorio sumos (nors realiai įmokėjote vos kelis procentus šio dydžio); tačiau jei pasirinkote klaidingai, Jūsų nuostoliai taip pat skaičiuojami ne procentais, o keliais kartais. Taigi, nors fiziškai aukso dar neturite, bet Jūsų investicija jau priklauso nuo jo kainos pokyčių – tai ir yra išvestinės priemonės esmė.

Išvestinės finansinės priemonės naudojamos:

• rizikai valdyti: apsidrausti nuo nepalankių įvykių ateityje ir susimažinti savo galimus potencialius nuostolius;
• spekuliacijoms: dauguma išvestinių finansinių priemonių turi sverto efektą, t. y. realiai investuojama pinigų suma yra kelis kartus mažesnė už investicinės pozicijos dydį. Todėl išvestinių priemonių naudojimas yra labai rizikinga strategija, kuri gali sąlygoti ne tik didelius pelnus, bet ir atitinkamus nuostolius.

Kokios yra investavimo į išvestines finansines priemones rizikos?

• Svertas (angl. leverage). Dažnai išvestinėms finansinėms priemonėms naudojamas finansinis svertas – tai reiškia, kad galite investuoti didesnę sumą nei turite (t. y. investuoti skolintas lėšas). Tačiau tai padidina ir riziką: jeigu rinkos sąlygos taps Jums nepalankios, nuostoliai gali viršyti pradinę investiciją ir Jūs ne tik prarasite tai, ką investavote, bet dar ir turėsite papildomai susimokėti.
• Sandorio šalies rizika (angl. counterparty risk). Išvestinių finansinių priemonių kontekste ši rizika reiškia tikimybę, kad kita sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį. Tai ypač aktualu ne biržos (angl. over-the-counter, OTC) išvestinėms finansinėms priemonėms (pvz., forwards), kai sandoriai sudaromi tiesiogiai tarp dviejų šalių – investuotojo ir išvestinės finansinės priemonės išleidėjo.
• Rinkos prognozavimo klaida. Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos spekuliacijai. Jei neteisingai prognozuojama rinkos kryptis, galimi reikšmingi nuostoliai net per trumpą laiką.
• Sudėtingumas ir supratimas. Investuojant į išvestines finansines priemones reikia daugiau žinių nei į nesudėtingas (pvz., paprastąsias akcijas ar obligacijas). Jei investuotojas nepakankamai žino apie šių priemonių savybes ir jų veikimą, rizika prarasti pinigus reikšmingai išauga.

Ar aš galiu investuoti į išvestines finansines priemones?

Į išvestines finansines priemones dažniausiai investuoja profesionalieji investuotojai – jos pasitelkiamos siekiant valdyti įvairias investicijų portfelio rizikas. Vis dėlto dėl šioms priemonėms būdingo finansinio sverto jos neretai naudojamos ir spekuliaciniais tikslais, tikintis padidinti galimą pelną. Svarbu suprasti, kad finansinis svertas veikia abipusiškai, – jis gali ne tik padidinti pelną, bet ir reikšmingai išauginti nuostolius. Dėl šios priežasties išvestinės finansinės priemonės laikomos viena rizikingiausių investavimo formų.

Neprofesionaliesiems investuotojams, prieš pradedant investuoti į bet kokias išvestines finansines priemones, itin svarbu gerai suprasti jų esmę – produkto struktūrą, veikimo principą ir su jomis susijusias rizikas. Dėl išvestinių finansinių priemonių kompleksiškumo nuostoliai gali būti reikšmingi ir staigūs, ypač jei sprendimai priimami neįvertinus visų galimų pasekmių.

Nors įstatymai leidžia ir neprofesionaliesiems investuotojams įsigyti išvestinių finansinių priemonių, dėl jų didelės rizikos ir sudėtingumo tokios investicijos nerekomenduojamos. Prieš priimant sprendimą, būtina įsitikinti, ar aiškiai suprantamos su šiomis priemonėmis susijusios rizikos ir ar suvokiamas finansinio sverto veikimo principas, taip pat reikėtų atsižvelgti į savo finansines galimybes prisiimti galimus nuostolius.

[[#ex]]

Pagrindinės išvestinės finansinės priemonės

[[#ex]]

Išankstiniai sandoriai (angl. forwards)

Tai individualiai sudaromos išvestinės finansinės priemonės, pagal kurias dvi šalys susitaria pirkti arba parduoti tam tikrą turtą nustatyta kaina ir konkrečią dieną ateityje.

Pagrindinės savybės

• Nestandartizuoti – skirtingai nei ateities sandoriai (angl. futures), išankstiniais sandoriais nėra prekiaujama biržoje, o jie sudaromi tiesiogiai tarp dviejų šalių (angl. over-the-counter, OTC).
• Lankstūs – šalys gali laisvai derėtis dėl sąlygų: kainos, kiekio, termino, pristatymo būdo.
• Sandorio šalies rizika – kadangi nėra centrinio tarpininko, kyla rizika, kad viena šalis gali neįvykdyti įsipareigojimų.
• Naudojami apsidraudimui – dažnai sudaromi siekiant apsisaugoti nuo kainų svyravimų, ypač žaliavų, valiutų ar palūkanų rinkose.

Rizika

• Likvidumo trūkumas – sunkiau parduoti ar nutraukti sandorį prieš terminą.
• Didelė priklausomybė nuo sandorio šalies patikimumo.
• Galimi nuostoliai, jei rinkos kaina smarkiai pasikeičia nuo sutartos.

Pavyzdys: kepykla, siekdama apsidrausti nuo kviečių kainos kilimo, sudaro sandorį su ūkininku ir sutaria, kad po 6 mėn. pirks kviečių: fiksuoja kviečių kainą dabar, sakykime, 200 Eur/t. Jei po pusmečio kviečių kaina rinkoje bus 250 Eur/t, kepykla vis tiek pirks iš ūkininko už 200 Eur, todėl šio sandorio rezultatas bus pelnas. Tačiau tuo atveju, jeigu po pusmečio kviečių kaina rinkoje bus 150 Eur/t, tada sandoris pelningas bus ūkininkui.

Ateities sandoriai (angl. futures)

Ateities sandoriai – tai standartizuotos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje standartizuotomis sąlygomis.

Pagrindinės savybės

• Standartizuoti – prekiaujami biržose, jų aiškiai apibrėžtos sąlygos (aktyvas, kiekis, pristatymo data).
• Naudojami apsidraudimui ir spekuliacijai – padeda valdyti kainų svyravimo riziką arba uždirbti iš rinkos pokyčių.
• Sverto efektas – leidžia investuoti didesnes sumas nei turimas kapitalas, padidinant tiek pelno, tiek nuostolio galimybę.
• Atsiskaitymas ateityje – skirtingai nei „spot“ sandoriai (kur atsiskaitoma iškart), šiuo atveju atsiskaitoma tik sutartą dieną.

Rizika

• Rinkos rizika. Nepalankus pagrindinio aktyvo kainos pokytis gali lemti reikšmingus investuotojo nuostolius, ypač dėl taikomo finansinio sverto, kuris sustiprina net ir nedidelius rinkos svyravimus.
• Sverto rizika. Ateities sandoriai leidžia valdyti didelę poziciją su nedidele pradinio įnašo suma. Tai padidina tiek pelno, tiek nuostolio galimybę – nuostoliai gali viršyti pradinę investiciją.
• Likvidumo rizika. Kai kuriais atvejais gali būti sunku uždaryti poziciją dėl mažo rinkos aktyvumo, ypač mažiau populiarių sandorių atveju.
• Priverstinis pozicijos uždarymas (angl. margin call). Jei rinkos vertė smarkiai pasikeičia, investuotojas gali būti priverstas papildyti užstatą arba pozicija bus automatiškai uždaryta.
• Laiko apribojimas. Ateities sandoriai turi galiojimo terminą – jei iki jo pozicija nebus uždaryta ar pratęsta, gali tekti vykdyti fizinį pristatymą arba atsiskaityti pinigais.

Pavyzdys: investuotojas mano, kad naftos kaina ateityje pakils, todėl biržoje įsigyja ateities sandorį. Jei naftos kaina kyla – jis kasdien gauna pelną, skaičiuojamą kaip skirtumą nuo jo užfiksuotos kainos ir rinkos kainos, padauginus iš jo investicijos dydžio. Priešingu atveju jo nuostoliai taip pat skaičiuojami nuo investicijos dydžio, bet ne nuo realiai įmokėtos pirminės maržos. 

Pasirinkimo sandoriai (angl. options)

Pasirinkimo sandoriai – išvestinės finansinės priemonės, suteikiančios teisę, bet ne pareigą, pirkti arba parduoti tam tikrą turtą už iš anksto nustatytą kainą iki tam tikros datos arba konkrečią dieną.  Už tokią teisę sumokamas nedidelis mokestis (vadinamas premija). Pasirinkimo sandorio pardavėjas, gaunantis premiją, turi pareigą parduoti turtą už rinkos kainą, nepriklausomai nuo to, kokią kainą užfiksavo pasirinkimo sandorio pardavimo metu. 

Pagrindinės savybės

• Teisė, o ne pareiga – investuotojas gali pasinaudoti sandoriu, jei jam tai naudinga, arba jo atsisakyti.
• Du pagrindiniai tipai:
  • teisė pirkti turtą (angl. call option)
  • teisė parduoti turtą (angl. put option)
• Naudojami apsidraudimui ir spekuliacijai – leidžia apsisaugoti nuo kainų svyravimų arba uždirbti iš jų.
• Ribotas nuostolis, neribotas pelnas – pirkėjas rizikuoja tik sumokėta premija, bet gali gauti didelį pelną, jei rinka pasisuka palankiai.

Rizika

• Laiko vertės praradimas. Pasirinkimo sandorio vertė mažėja artėjant galiojimo pabaigai, ypač jei pagrindinio aktyvo kaina nesikeičia palankia kryptimi.
• Ribotas galiojimo laikas. Net tuo atveju, jei prognozė teisinga, bet įvyksta per vėlai, pasirinkimo sandoris gali buti bevertis.
• Visos investicijos praradimo rizika. Jei pasirinkimo sandoris neįgyja vidinės vertės iki galiojimo pabaigos, investuotojas praranda visą sumokėtą premiją.

Pavyzdys: manote, kad ateityje X akcijos brangs. Įsigyjate pasirinkimo sandorį su teise jas pirkti po 50 Eur, jei tik to norėsite. Jei šių akcijų kaina pakyla iki 70 Eur, Jūs galite pasinaudoti šia teise ir pirkti pigiau, t. y. po 50 Eur. Jei kaina nekyla, tiesiog nieko nedarote, prarandate tik sumokėtą premiją. Bet jei esate tokio pasirinkimo sandorio pardavėjas ir akcijos kaina rinkoje pakilo iki 70 Eur, Jūs vis tiek privalote akciją parduoti už 50 Eur, nes tokią kainą užfiksavote parduodamas pasirinkimo sandorį ir už tai gavote premiją.

Apsikeitimo sandoriai (angl. swaps)

Apsikeitimo sandoriai – išvestinės finansinės priemonės, pagal kurias dvi šalys susitaria apsikeisti piniginiais srautais pagal iš anksto nustatytas sąlygas per tam tikrą laikotarpį. Jie dažnai naudojami rizikai valdyti, ypač finansų sektoriuje.

Pagrindinės savybės

• Nestandartizuoti, sudaromi už biržos ribų (angl. over-the-counter, OTC) – sudaromi tiesiogiai tarp šalių, ne per biržą.
• Lankstūs – šalys gali susitarti dėl bet kokių sąlygų: valiutų, palūkanų, terminų, sumų.
• Naudojami apsidraudimui – padeda valdyti palūkanų normų, valiutų kursų ar žaliavų kainų svyravimus.
• Sandorio šalies rizika – viena šalis gali neįvykdyti įsipareigojimų, nes nėra centrinio tarpininko.

Dažniausi apsikeitimo sandorių tipai

Rizika

• Sandorio šalies rizika. Kadangi apsikeitimo sandoriai dažniausiai sudaromi ne biržoje (angl. over-the-counter, OTC), kyla rizika, kad viena šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų. Tai ypač aktualu ilgo laikotarpio sandoriams.
• Likvidumo rizika. Apsikeitimo sandoriai nėra lengvai parduodami ar nutraukiami rinkoje. Jei reikia išeiti iš pozicijos anksčiau laiko, tai gali būti sudėtinga arba brangu.
• Rinkos rizika. Nepalankūs palūkanų normų, valiutos kursų ar kitų finansinių rodiklių pokyčiai gali lemti nuostolius, ypač tuo atveju, jei sandoris nebuvo tinkamai subalansuotas.
• Modeliavimo ir vertinimo rizika. Kadangi apsikeitimo sandoriai dažnai yra sudėtingi, jų vertinimas priklauso nuo finansinių modelių, kurie gali būti netikslūs ar neadekvatūs esamoms rinkos sąlygoms.

Pavyzdys: Lietuvos įmonė turi sumokėti 100 000 JAV dolerių po 6 mėn. Šiandieninis valiutos kursas 1 Eur = 1,10 JAV dol., taigi įsigyti tokią dolerių sumą reikėtų apie 90 909 Eur. Įmonė, siekdama apsisaugoti nuo galimo dolerio brangimo, sudaro valiutų apsikeitimo sandorį su JAV partnere:

• dabar Lietuvos įmonė duoda JAV partnerei 90 909 Eur, o mainais gauna 100 000 JAV dol.;
• po 6 mėn. jos apsikeičia atgal: JAV partnerė grąžina 90 909 Eur, o Lietuvos įmonė – 100 000 JAV dol.

Taip Lietuvos įmonė tiksliai žino, kiek mokės po 6 mėn., net ir tuo atveju, jei rinkoje dolerio kursas pakils (pvz., iki 1 Eur = 1,00 JAV dol.).

Jei po 6 mėn. dolerio kursas nukristų, tai reikštų, kad dolerius rinkoje būtų galima įsigyti pigiau, nei pagal apsikeitimo sandorį. Tačiau pagal sandorį įmonė vis tiek turi grąžinti 90 909 Eur už tuos pačius 100 000 JAV dol. Rezultatas: įmonė permoka, palyginti su tuo, ką būtų mokėjusi rinkos sąlygomis. Tačiau tai ir yra apsidraudimo kaina – įmonė pasirinko saugumą ir stabilumą, o ne spekuliaciją valiutos kursais.

[[#ex]]