Lietuvos bankas

Investicinis fondas – tai bendras investuotojų turtas, kurį investicinio fondo valdytojai investuoja į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius. Šių investicinių priemonių rinkinys vadinamas fondo investicijų portfeliu. Investiciniai fondai ir investicinės bendrovės dar vadinami kolektyvinio investavimo subjektais. 

Fondo dalyviui įmokėjus įnašą, pinigai konvertuojami į investicinius vienetus, atsižvelgiant į tokio vieneto kainą. Pavyzdžiui, jei vieno investicinio vieneto (fondo akcijos) vertė lygi 30 eurų, fondo dalyvio, įmokėjusio 300 eurų, sąskaitoje bus 10 investicinių vienetų, arba akcijų. Fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai jų turimų investicinių vienetų (fondo akcijų) skaičiui. Fondo dalyvis uždirbti gali iš fondo vieneto vertės padidėjimo, iš dividendų ir palūkanų bei iš kapitalo prieaugio.

Investiciniai fondai pasižymi tuo, kad:

  • į juos galima periodiškai investuoti nedideles, vos keliasdešimt eurų siekiančias sumas, todėl nebūtina iškart turėti didelės sumos; 
  • leidžia pasiekti didesnę investicijų įvairovę, nei būtų galima investuojant asmeniškai;
  • investicijų portfelio sudarymu rūpinasi profesionalūs investuotojai – fondų valdytojai.

[[#ex]]

Ar galiu investuoti į investicinius fondus? 

Jei turite sukaupęs santaupų netikėtiems gyvenimo atvejams, esate apsidraudęs turtą ir gyvybę, kaupiate ilgalaikiams tikslams ir vis vien dar lieka laisvų pinigų, galite svarstyti galimybę juos investuoti. Daugiau apie asmeninių finansų planavimą kviečiame pasiskaityti čia. 

Investuoti galima ne tik į turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį, tauriuosius metalus ir pan., bet ir į įvairias finansines priemones: akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ir pan. Daugiau patarimų apie investavimą į finansines priemones galite rasti čia. 

Investiciniai fondai – vienas paprasčiausių pasirinkimų tiems, kas nori investuoti, bet neturi laiko ir žinių sekti akcijų kainų krypčių vertybinių popierių rinkose. Norint investuoti į investicinius fondus, reikia:

  • pasirinkti investicinio fondo valdytoją ir su juo sudaryti sutartį; 
  • nuspręsti, į kokius investicinius fondus investuoti. 

Lietuvoje veikiančių investicinių fondų valdytojų sąrašą rasite čia
 


Kokį investicinį fondą pasirinkti? 

Pagal tai, į kokias finansines priemones fondas investuoja, galima skirti tris pagrindines fondų rūšis: 

  • pinigų rinkos priemonių;
  • obligacijų (skolos vertybinių popierių);
  • akcijų (nuosavybės vertybinių popierių). 

Gali būti ir mišrių fondų. Pavyzdžiui, 30 procentų pinigų investuojama į akcijas, 70 procentų – į obligacijas. Be to, fondai skiriasi pajamomis ir rizika. Dažniausiai galimybė gauti didesnes pajamas reiškia ir didesnius investicinio vieneto vertės svyravimus, t. y. didėja rizika uždirbti mažiau, nei tikėtasi, arba net atsiimti mažiau pinigų, nei buvo investuota. To nereikėtų pamiršti renkantis fondą.

Maža rizika, mažas tikėtinas uždarbis

Pinigų rinkos priemonių fondų investicijų portfelius sudaro bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan. Tai reiškia, kad skolinama trumpam laikui patikimoms institucijoms: vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Šiems fondams būdingos nuolatinės, bet mažos pajamos.  Dėl mažo pajamingumo reikėtų atsižvelgti į infliacijos riziką. Kai kainos šalyje auga sparčiai, pinigai (taip pat ir laikomi fonde) nuvertėja, todėl, jei fondo pajamingumas mažas, pajamos gali nekompensuoti nuvertėjimo. Tokiu atveju realių pajamų negaunama.

Obligacijų fondų portfelį sudaro obligacijos, kurių išpirkimo terminai ir leidėjai gali būti labai skirtingi. Šie fondai teikia nuolatines pajamas ir jos dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas. Kadangi obligacijos būna įvairios, į jas investuojantys fondai gali labai skirtis pajamingumu ir rizika.

Didelė rizika, didesnis tikėtinas uždarbis

Akcijų fondai  pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus į akcijas trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, bet gali nutikti ir taip, kad susigrąžinti pavyks kur kas mažiau pinigų, nei buvo investuota. Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai. Fondo turtą sudarančių akcijų kainos svyruoja dėl daugelio priežasčių – bendrų ekonominių sąlygų ar tam tikrų produktų paklausos pokyčių. Dažniausiai fondo turto nuvertėjimą nepalankiu metu kompensuoja vertės augimas, kai ekonominės sąlygos yra palankios. Dėl to į akcijų fondus patariama investuoti ilgam laikui.

Augimo fondai investuoja į perspektyvių įmonių akcijas ir tikisi, kad šių akcijų kaina kils.

Vertės fondai investuoja į įmonių akcijas, kurios pagal atitinkamus rodiklius yra pigesnės už esančias rinkoje, ir tikimasi, kad šių akcijų kaina kils.

Pajamų fondai investuoja į akcijas, už kurias reguliariai gaunami dividendai.

Indekso fondai investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą. Indeksas – tai rodiklis, parodantis, ar tam tikrų įmonių akcijų kainos kyla, ar krinta. Pavyzdžiui, jei indeksą sudaro 50 didžiausių šalies įmonių, toks indekso fondas investuos į 50 didžiausių šalies įmonių akcijas.

Sektoriniai fondai specializuojasi investuoti į tam tikrų ūkio šakų ar segmentų akcijas, pavyzdžiui, į technologijų bendrovių arba vartojimo prekių gamintojų.

Fondų fondai investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus. Fondo turtas netiesiogiai investuojamas į akcijas, obligacijas ar kitas pinigų rinkos priemones įsigyjant kitų fondų vienetų ar akcijų. Šie fondai kuriami siekiant užtikrinti didesnį investicijų diversifikavimą, nei investuojant į vieną įprastinį kolektyvinio investavimo subjektą. Į tokius fondus siūloma investuoti tiems, kas turi mažą investavimo patirtį. Paprastai šio fondo mokesčiai būna didesni už įprasto investicinio fondo, nes, be fondų fondo valdytojo nustatytų atskaitymų, taikomi ir kitų fondų, į kuriuos investuojamas fondų fondo turtas, atskaitymai.  

Mišrūs fondai savo lėšas paskirsto investuodami į skirtingų vertybinių popierių tipų kombinacijas.


Kaip investuoti į investicinius fondus? 

Galima tiesiogiai kreipiantis į fondo valdymo įmonę arba per tarpininkus. Tarpininkai gali būti finansų maklerių įmonės arba kiti finansų tarpininkai (pavyzdžiui, bankai).
 
Lietuvoje veikiančių investicinių fondų valdytojų sąrašą rasite čia. 

Prieš investuojant būtina atidžiai susipažinti su pagrindiniais fondo, į kurį ketinama investuoti, dokumentais: prospektu ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu (PIID). Juose rasite svarbią informaciją apie:

  • investavimo tikslus ir politiką;
  • rizikos (grąžos) santykį;
  • informaciją apie mokesčius ir fondo išlaidas;
  • praeities rezultatus;
  • kitą praktinę informaciją (investicinių vienetų pirkimo (išpirkimo) terminai, planuotas fondo veikimo laikas ir pan.).
Svarbu! Prieš investuojant būtina išsamiai susipažinti su visa pateikta informacija. Atminkite, kad praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. 

 

Kaip įvertinti prisiimamą riziką? 

Investicinio fondo rizika turi būti apibrėžta investicinės bendrovės leidžiamame pagrindinės informacijos investuotojams dokumente. Jame privaloma nurodyti investicinio fondo rizikingumą įvertinant suminį rizikos vertinimą, galimus maksimalius investuoto kapitalo nuostolius ir kitus parametrus.

Norint atlikti papildomą savarankišką rizikos vertinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į:

  • vidutinio standartinio nuokrypio rodiklį, kuris parodo, kaip stipriai svyruoja fondo vieneto vertė;
  • Šarpo rodiklį, kuris nusako santykį tarp priimamos rizikos ir potencialios grąžos.
Svarbu! Nepamirškite, kad didesnė investicijų grąža yra proporcinga didesnei prisiimamai rizikai.

 

Kaip įvertinti galimą grąžą? 

Norint kuo tiksliau įvertinti galimą grąžą, rekomenduojama peržiūrėti ne trumpesnį kaip 5–10 metų investicinio fondo veiklos periodą. Kuo ilgesnis analizuojamasis laikotarpis, tuo gali būti patikimesnis vertinimas. Reikia atminti, kad geri praeities rezultatai negarantuoja gerų rezultatų ateityje. 

Ne mažiau svarbu įvertinti fondo portfelio sudėtį, fondo tikslus ir strategiją, geopolitinę padėtį ir kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką vertybinių popierių kainai.
 


Kokie mokesčiai taikomi investiciniams fondams? 

Fondai patiria įvairių išlaidų: investicijų valdymo, rinkodaros, investicinių vienetų platinimo ir pan. Šias bei kitas išlaidas ir mokesčius tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai, t. y. fondo dalyviai. Tiesioginiai mokesčiai turi didelę įtaką investuojant trumpam laikui, o netiesioginiai – ilgam.  Dažniausiai taikomi įvairūs dalyvio mokesčiai. Svarbu įsidėmėti, kad išlaidos ir mokesčiai mažina fondo turto vertę ir juos reikės mokėti nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų. 

Svarbu! Fondų valdymo mokesčiai mokami neatsižvelgiant į tai, ar investicijų grąža yra teigiama, ar neigiama.

 

Dalyvio mokesčiai (tiesioginiai mokesčiai)

Platinimo mokestis – tai tiesioginis mokestis, mokamas platintojui perkant fondo investicinius vienetus. Dažniausiai jis skaičiuojamas kaip procentas nuo įmokamos sumos. Pavyzdžiui, jei investuotojas įmoka 1 000 eurų, o platinimo mokestis yra 2 procentai nuo įmokėtos sumos, tai 20 eurų atitenka platintojui kaip mokestis, o 980 eurų patenka į fondą kaip įnašas.

Išpirkimo mokestis – tiesioginis mokestis, mokamas investavimo laikotarpio pabaigoje išperkant investicinius vienetus. Pavyzdžiui, fondo dalyvis savo sąskaitoje turi 10 investicinių vienetų, o vieneto vertė yra 200 eurų. Nusprendęs pasiimti iš fondo pinigus, t. y. paprašęs, kad investiciniai vienetai būtų išpirkti, dalyvis turės sumokėti išpirkimo mokestį. Jei išpirkimo mokestis bus 2 procentai, dalyvis atsiims ne 2 000, o 1 960 eurų (40 eurų – išpirkimo mokestis).

Sėkmės mokestis – tai atlyginimas valdymo įmonei ir jo dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Sėkmės mokestis gali būti apskaičiuojamas įvairiai, bet dažniausiai priklauso nuo turto vertės prieaugio per tam tikrą laikotarpį. Praktikoje taikomas aukščiausios pasiektos ribos principas (angl. high water mark, HWM) – sėkmės mokestis skaičiuojamas, jei fondo vieneto vertė yra didesnė nei bet kuri anksčiau buvusi didžiausia vieneto vertė. Vadinasi, kritus rinkoms ir fondo vieneto vertei, fondo valdytojai negaus sėkmės mokesčio, kol nepanaikins patirto nuostolio. Tai reiškia, kad investuotojams neteks du kartus sumokėti už investicijų vertės augimą (jei vieneto vertė kilo, krito, paskui vėl kilo).

Fondo veiklos išlaidos (netiesioginiai mokesčiai)

Atlyginimas valdymo įmonei (fondo valdytojui) – tai mokestis už turto valdymą, įskaitant investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą, administracines išlaidas, rinkodaros bei kitas su fondo valdymu susijusias išlaidas. Šis mokestis, kaip ir kiti netiesioginiai mokesčiai, išskaičiuojamas iš fondo turto, todėl fondo dalyvis nežino konkrečios mokėtinos sumos.

Atlyginimas depozitoriumui (bankui) – mokestis už turto saugojimą, įskaitant sąskaitų tvarkymą, užtikrinimą, kad operacijos su fondo turtu vykdomos nepažeidžiant teisės aktų, ir kitas depozitoriumo teikiamas paslaugas. Tai netiesioginis mokestis, mokamas kaip atlyginimas valdymo įmonei.

Atlyginimas finansų tarpininkui – tai komisinis atlygis finansų maklerio įmonei arba banko finansų maklerio skyriui už vertybinių popierių pirkimą ar pardavimą, kai fondo valdytojas paveda nupirkti ar parduoti akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius. Šis netiesioginis mokestis būna didesnis, kai fondas dažnai perka ir parduoda vertybinius popierius (aktyviai prekiauja), o ne juos nuperka ir ilgai laiko.

Bendrasis išlaidų koeficientas – tai koeficientas, parodantis netiesioginių išlaidų ir mokesčių dydį per ataskaitinį laikotarpį (metus). Kuo didesnis koeficientas, tuo didesnes netiesiogines išlaidas fondas patiria. Bendrąjį išlaidų koeficientą galima rasti investicinių fondų ataskaitose ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

Svarbu! Čia išvardyti tik pagrindiniai mokesčiai ir išlaidos. Baigtinis mokesčių ir išlaidų sąrašas pateikiamas fondo taisyklėse ir prospekte. Fondo prospekte nurodomas ir maksimalus fondo išlaidų dydis.

Patarimai, jei nusprendėte investuoti į investicinį fondą

  • Pasidomėkite ir nuspręskite, kur norėtumėte investuoti savo pinigus. Galima pasirinkti investicinį fondą, investuojantį į tam tikro regiono įmones (pvz., Rytų ir Vidurio Europa, Šiaurės Europa, Vakarų Europa, Rusija, Azija, JAV ir pan.); į tam tikroje srityje veikiančias įmones (pvz., medicina, biotechnologijos, technologijos, tvari plėtra ir pan.).
  • Įvertinkite prisiimamą riziką. Investavimas visada susijęs su rizika prarasti pinigus. 
  • Palyginkite kelių bendrovių pasirinktos krypties rezultatus, bet atminkite, kad praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje.
  • Palyginkite kelių bendrovių taikomus mokesčius. Išskaitomų mokesčių dydis ilguoju laikotarpiu gali būti labai svarbus Jūsų uždarbiui.
  • Patikrinkite, ar Jūsų pasirinkta bendrovė tikrai turi leidimą verstis šia veikla. Tą galite padaryti Lietuvos banko interneto svetainėje.
Atminkite, kad Jūsų investicijų vertė trumpuoju laikotarpiu gali ir padidėti, ir sumažėti!

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-18