[[#ex]]
Sutuoktinio įgaliojimas
1. Ar finansų maklerio įmonė privalo reikalauti sutuoktinio įgaliojimo, jei sandorį dėl finansinės priemonės sudaro užsienio klientas (ne Lietuvos Respublikos pilietis)?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir užsienio kliento tarpusavio santykiams yra taikytinos Lietuvos materialinės teisės normos.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 4 dalimi, sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai yra viena iš nuostatų, nustatančių sutuoktinių turto teisinį režimą Lietuvoje. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą detalizuoja LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 34 straipsnio 4 dalis, nustatydama, kad sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl LR Vyriausybės taupymo lakštų ir finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduotas paprasta rašytine forma.
Kurios teisės sistemos (Lietuvos ar užsienio) materialinės normos turi būti taikomos šalių tarpusavio santykiams, turintiems taip vadinamąjį tarptautinį elementą, nustato CK pirmosios knygos I dalies II skyrius „Tarptautinė privatinė teisė“. Taikytiną teisę santykiams tarp FMĮ ir jos užsienio klientų dėl finansinių priemonių sandorių reglamentuoja sutartinėms prievolėms taikytiną teisę nustatančios LR tarptautinės privatinės teisės normos (CK 1.37-1.42 straipsniai).
Sutuoktinių turtiniams santykiams, turintiems užsienio elementą, teisės taikymo taisyklės įtvirtintos CK 1.24-1.36 straipsniuose. Kai sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, jų turtiniams santykiams taikoma sutartimi pasirinktos valstybės teisė. Kuomet tokios sutarties jie nėra sudarę, jų tarpusavio turtinius santykius reglamentuoja įstatymas. Pastaruoju atveju bendroji taisyklė yra tokia, jog sutuoktinių turto teisinį statusą nustato jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Kartu numatytos ir dvi išimtys: jeigu sutuoktiniai neturi bendros gyvenamosios vietos, taikoma teisė valstybės, kurios piliečiais yra sutuoktiniai, o jeigu šie yra skirtingų valstybių piliečiai ir niekada neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, jų turto teisiniam režimui nustatyti taikoma santuokos sudarymo vietos valstybės teisė.
Jei, vadovaujantis išdėstytomis taisyklėmis, nustatoma, kad FMĮ užsienio kliento ir jo sutuoktinio turtiniams santykiams nėra taikoma LR teisė (pvz., nė vienas iš sutuoktinių nėra LR pilietis, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje), vykdydama tokio kliento sandorius FMĮ neprivalės laikytis CK 3.92 straipsnio 4 dalyje ir FPRĮ 34 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Jeigu FMĮ nustato, kad užsienio kliento ir jo sutuoktinio turtiniams santykiams taikytina LR teisė (pvz., užsienio kliento sutuoktinis yra LR pilietis, jų santuoka buvo sudaryta Lietuvoje), tokio kliento sandoriai dėl finansinių priemonių turės būti sudarinėjami laikantis imperatyvių anksčiau minėtų CK ir FPRĮ nuostatų.
2. Ar finansų maklerio įmonė gali priimti užsienio valstybėje išduotą sutuoktinio įgaliojimą sudaryti sandorius abiejų sutuoktinių vardu?
Taip. CK 1.40 straipsnis nurodo, jog įgaliojimo formai taikoma, valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Svarbu pažymėti, kad minėta CK nuostata detalizuoja, kad įgaliojimo terminas, jei nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę.
Produktų valdymo reikalavimai
1. Kokiais atvejais reikia įvertinti finansinės priemonės tikslinę rinką?
Vadovaujantis, Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 16 straipsnio 4 dalimi bei ESMA Gairėmis dėl FPRD II produktų valdymo reikalavimų (03/08/2023, ESMA35-43-3448)[1], tikslinės rinkos įvertinimas yra privalomas visoms finansinėms priemonėms, išskyrus obligacijas su kompensavimo sąlyga, į kurias neįtraukta jokia kita išvestinė finansinė priemonė, kurias kuria, siūlo arba rekomenduoja finansų maklerio įmonė. Priklausomai nuo produkto sudėtingumo, gali skirtis tikslinės rinkos nustatymo sudėtingumas ir apimtis, būtinos informacijos atskleidimas investuotojams ir platinimo strategija, taip pat nereikalaujama tikslinės rinkos įvertinimo peržiūra gali būti atliekama rečiau ir ne taip išsamiai.
2. Ar nesudėtingų finansinių priemonių tikslinė rinka apima visų poreikių, požymių ir tikslų turinčius klientus, t.y. tokių produktų tikslinė rinka yra masinė mažmeninė rinka?
Taip. Nesudėtingos finansinės priemonės yra skirtos plačiam klientų ratui ir tokių produktų tikslinė rinka yra masinė mažmeninė rinka, išskyrus atvejus, kai tokios finansinės priemonės yra sukurtos tik tam tikram klientų segmentui su specifiniais poreikiais, požymiais ir tikslais, turi nustatytą neigiamą tikslinę rinką.
3. Tais atvejais, kai finansinių priemonių tikslinė rinka yra masinė rinka, ar reikalingas nuodugnus vertinimas, užtikrinant, kad klientai, kuriems yra siunčiama informacija apie finansines priemones, patektų į jų tikslinę rinką?
Tais atvejais, kai produkto lygmeniu yra nustatyta, kad finansinės priemonės tikslinė rinka yra masinė mažmeninė rinka, finansų maklerio įmonė neprivalo papildomai vertinti tikslinės rinkos kliento lygmeniu kadangi pastarajai priklausytų visi potencialūs investuotojai. Atsižvelgdama į tai, finansų maklerio įmonė gali remtis prielaida, kad platus klientų arba potencialių klientų ratas, kuriam siunčiama informacija, pateks į aptariamų finansinių priemonių tikslinę rinką.
4. Ar finansinės priemonės, kurios yra parduodamos jas pasirašant arba platinant (pvz., nesudėtingų obligacijų ar akcijų pirminis viešasis siūlymas (angl. an initial public offering, IPO), gali būti traktuojamos kaip nesudėtingos finansinės priemonės?
Akcijos ar obligacijos, kurios yra viešai siūlomos pirminėje rinkoje, bet dar nėra įtrauktos į prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje trečiosios valstybės rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (toliau – prekybos vieta), gali būti laikomos nesudėtingomis, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- finansinės priemonės emisijos prospekte nustatytas terminas, per kurį ji bus įtraukta į prekybos vietos prekybos sąrašą, yra ne ilgesnis negu 4 mėnesiai nuo jos platinimo pabaigos;
- dėl finansinės priemonės įtraukimo į prekybos vietos prekybos sąrašą yra gautas prekybos vietos operatoriaus sąlyginis sprendimas.
[1] ESMA Gairės dėl FPRD II produktų valdymo reikalavimų.
Informacijos teikimo klientams turinys
1. Kas yra investavimo rekomendacija?
Vadovaujantis FPRĮ 3 straipsnio 25 dalimi, investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.
Investavimo rekomendacijos sąvoką apibrėžta 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų[2] (toliau – MiFID II deleguotasis reglamentas), 9 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, taikant investavimo rekomendacijos apibrėžtį, asmenine rekomendacija yra laikoma rekomendacija, teikiama asmeniui, kuris yra investuotojas arba potencialus investuotojas arba kuris yra investuotojo arba potencialaus investuotojo atstovas. Ta rekomendacija pateikiama kaip tinkama tam asmeniui arba turi būti paremta to asmens padėtimi ir ja rekomenduojama imtis vieno iš šių veiksmų:
a) pirkti, parduoti, pasirašyti konkrečią finansinę priemonę, ja apsikeisti, ją išpirkti ar garantuoti jos išplatinimą;
b) pasinaudoti arba nepasinaudoti konkrečios finansinės priemonės suteikiama bet kokia teise pirkti, parduoti, pasirašyti finansinę priemonę, ja apsikeisti arba ją išpirkti.
Rekomendacija nelaikytina asmenine rekomendacija ir, vadinasi, nelaikytina investavimo rekomendacija, jeigu ji pateikta išimtinai plačiajai visuomenei.
Klientams ir (arba) potencialiems klientams pateikiama informacija laikytina investavimo rekomendacija, jeigu ji atitinka šiuos požymius:
- informacija yra susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių;
- informacija yra teikiama asmeniui, kuris yra investuotojas arba potencialus investuotojas, arba tokio asmens atstovui;
- informacija yra pateikiama investuotojui ar potencialiam investuotojui kaip jam tinkama arba yra pagrįsta jo asmeninėmis aplinkybėmis;
- informacija ragina atlikti investicinį sprendimą;
- informacija nėra teikiama išimtinai visuomenei.
Jeigu investuotojui ar potencialiam investuotojui teikiama informacija neatitinka bent vieno iš šių punktų, ji nėra laikoma investavimo rekomendacija.
Pažymėtina, kad MiFID II deleguotojo reglamento preambulės 14 dalyje nustatyta, kad plačiajai visuomenei teikiamos konsultacijos dėl finansinių priemonių neturėtų būti laikomos asmenine rekomendacija taikant Direktyvoje 2014/65/ES pateiktą konsultacijų dėl investicijų apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau tarpininkų teikia asmenines rekomendacijas per platinimo kanalus, turėtų būti patikslinta, kad rekomendacija, pateikta per platinimo kanalus, pavyzdžiui, internetą, net jeigu ji teikiama vien per tuos kanalus, galėtų būti laikoma asmenine rekomendacija. Todėl tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, elektroninis paštas yra naudojamas asmeninei rekomendacijai konkrečiam asmeniui pateikti, o ne informacijai teikti plačiajai visuomenei, gali būti laikomi konsultacijomis dėl investicijų.
2. Kokie klientams siunčiamos informacijos požymiai lemia, kad finansinė priemonė yra viešo siūlymo objektas?
Vadovaujantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB[3], 2 straipsnio d punkte pateiktu apibrėžimu, viešu vertybinių popierių siūlymu laikomas bet kokia forma ir priemonėmis asmenims teikiamas pranešimas, kuriuo pateikiama pakankamai informacijos apie siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius, kad investuotojas galėtų nuspręsti, ar tuos vertybinius popierius pirkti ar pasirašyti.
3. Į kokius elementus reikėtų atsižvelgti norint įvertinti, ar informacija, teikiama investuotojams ar potencialiems investuotojams elektroniniu paštu ar per vidines sistemas ir pan., prilygsta investavimo rekomendacijai?
Siekiant įvertinti, ar keliems investuotojams ar potencialiems investuotojams nusiųsta informacija prilygsta investavimo rekomendacijai, reikėtų atsižvelgti į skirtingus elementus: informacijos gavėjus, nusiųstos informacijos turinį ir vartojamą kalbą.
Vertinant informacijos gavėjus reikėtų atsižvelgti į tai, kaip įmonė, turinti teisę teikti investicines paslaugas, atrenka klientus, kuriems bus siunčiama informacija, nes tai gali turėti įtakos tos informacijos kvalifikavimui kaip investavimo rekomendacijos. Tai būtų, pavyzdžiui, įmonės vidaus procedūrų nuostatos dėl to, kad finansinė priemonė gali būti parduodama tik pagal tam tikrus veiksnius atrinktai klientų grupei (pvz., klientams iki tam tikro amžiaus arba klientams, kurie neturi panašių produktų). Klientų grupės atrinkimas savaime nereiškia, kad finansų maklerio įmonė teikia investavimo rekomendacijas. Tačiau, pavyzdžiui, teikiant informaciją ir nurodant konkrečias asmenines aplinkybes, dėl kurių buvo susisiekta su investuotoju ar potencialiu investuotoju, labai tikėtina, kad produktas yra pristatomas kaip tinkamas konkrečiam investuotojui ar potencialiam investuotojui.
Vertinant informacijos turinį reiktų atsižvelgti į tai, ar joje yra raginimas, rekomendacija, nuomonė arba vertinimas, atsižvelgiant į kliento aplinkybes, pavyzdžiui, dėl sandorio tikslingumo, nes minėtų elementų buvimas galėtų reikšti, kad tai yra investavimo rekomendacija.
Vertinant kalbą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar ja primygtinai siūloma finansinė priemonė, – jei taip, tokia informacija galėtų būti kvalifikuojama kaip investavimo rekomendacija.
Apibendrinant pažymėtina, kad, jei investuotojams arba potencialiems investuotojams apie finansines priemones yra teikiama bendro pobūdžio objektyvi, faktinė informacija ir nėra pasiūlymo dėl veiksmų, susijusių su investicinių sprendimų priėmimu, atlikimo (t. y. a) pirkti, parduoti, pasirašyti konkrečią finansinę priemonę, ja apsikeisti, ją išpirkti ar garantuoti jos išplatinimą; b) pasinaudoti arba nepasinaudoti konkrečios finansinės priemonės suteikiama bet kokia teise pirkti, parduoti, pasirašyti finansinę priemonę, ja apsikeisti arba ją išpirkti), tai tokia informacija nėra laikoma investavimo rekomendacija.
4. Kokia investuotojui ar potencialiam investuotojui teikiama informacija gali būti nelaikoma investavimo rekomendacija?
Lietuvos banko nuomone, investavimo rekomendacija nelaikytinas investuotojų ar potencialų investuotojų informavimas:
- apie planuojamą finansinių priemonių pasirašymą arba platinimą (pvz., apie planuojamą IPO, obligacijų platinimą), jų ISIN, prospekto ir kitų sąlygų (įskaitant informaciją apie tai, kokiu būdu būtų galima įsigyti siūlomų finansinių priemonių) pateikimą;
- apie uždirbtą ar esamą finansinių priemonių grąžą (pvz., obligacijų pajamingumą);
- apie atliktus investicinius tyrimus.
Informacija, kuri nelaikoma investavimo rekomendacija, taip pat gali apimti:
- finansinių priemonių kainų sąrašus, jei jie pateikiami konkrečiam klientui (pvz., el. paštu), tačiau neturi tiesioginės nuorodos į tai, kad ji skirta būtent tam konkrečiam klientui, ir (arba) šioje informacijoje nurodoma, kad tokia pati informacija teikiama ir kitiems klientams;
- įmonės naujienas ar pranešimus, įskaitant ir informaciją apie planuojamas platinti naujas akcijų emisijas;
- investavimo sąlygų paaiškinimą;
- įvairių finansinių priemonių ar turto klasių privalumų ir rizikos palyginimą (nelyginant konkrečių produktų, nes tai galėtų būti investavimo rekomendacija);
- palyginamąsias lenteles, rodančias tam tikros rūšies investicijų rezultatus pagal nustatytus paskelbtus kriterijus;
- informaciją apie vadovų sandorius, susijusius su savo įmonių akcijomis;
- įspėjimus, įskaitant programinės įrangos sukurtus įspėjimus apie tam tikrus įvykius (pvz., kai tam tikros akcijos pasiekia tam tikrą kainą).
Pažymėtina, kad šis pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis galimų atvejų, kai informacija nelaikoma investavimo rekomendacija, sąrašas.
Svarbu pažymėti, kad informacija apie tai, kad finansinė priemonė pasiekė tam tikrą kainą, arba informacija apie vadovų sandorius vertinama kaip paprasta informacija, jei ji pateikiama izoliuotai. Tačiau jei tokia informacija investuotojui arba potencialiam investuotojui pateikiama tęstinio bendravimo metu, ji galėtų būti laikoma investavimo rekomendacija, pvz.:
- informacija investuotojui ar potencialiam investuotojui apie tai, kad tam tikros akcijos pasiekė tam tikrą kainą, teikiama remiantis ankstesne investavimo rekomendacija pirkti arba parduoti už tą kainą;
informacija investuotojui ar potencialiam investuotojui apie vadovų sandorius teikiama remiantis tuo, kad, įmonės nuomone, jei vadovai pirktų ar parduotų, investuotojams būtų gerai sekti jų pavyzdžiu.
5. Ar investuotojams arba potencialiems investuotojams teikiant informaciją apie finansines priemones reikia pateikti perspėjimą, kad teikiama informacija nėra investavimo rekomendacija?
Finansų maklerio įmonės teikdamos investuotojams ar potencialiems investuotojams informaciją, kuri nelaikoma investavimo rekomendacija, kartu gali pateikti aiškų, gerai matomą ir suprantamą perspėjimą, nurodantį, kad teikiama informacija nėra investavimo rekomendacija.
Pažymėtina, kad perspėjimas, kad teikiama informacija nėra investavimo rekomendacija, savaime nelemia, kad pateikta informacija negali būti kvalifikuota kaip investavimo rekomendacija. Svarbu užtikrinti, kad klientams pateikiama informacija neatitiktų investavimo rekomendacijų požymių.
6. Ar esminio įvykio atveju, kai emitentas arba akcininkai pateikia privalomą ar neprivaloma pasiūlymą supirkti vertybinius popierius, prieš išbraukiant juos iš biržos prekybos sąrašų arba kitais panašiais atvejais, kai konkrečių vertybinių popierių likvidumas gali reikšmingai sumažėti, internetinio banko žinute ar el. paštu galima būtų rekomenduoti klientams parduoti šiuos vertybinius popierius, neatliekant tinkamumo vertinimo?
Ne, negalima. Vadovaujantis FPRĮ 30 str. 1 d., finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį, įskaitant asmens galimybes patirti nuostolių; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, įskaitant asmens toleranciją rizikai.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis FPRĮ 29 str. 1 d., finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko nuomone, esminio įvykio atveju klientui turėtų būti pateikta visa esminė informacija, susijusi su esminiu įvykiu, taip pat ir galimomis jo pasekmėmis, kuri leistų klientui priimti pagrįstą investicinį sprendimą.
7. Kas yra aktyvi rinkodara?
Finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose aktyvios rinkodaros sąvoka nėra apibrėžta. Lietuvos banko nuomone, aktyvi rinkodara yra rinkodaros dalis, apimanti nuoseklų ir sistemingą procesą, kurio metu finansų maklerio įmonės arba kitos suinteresuotosios šalys reguliariai įgyvendina įvairius rinkodaros veiksmus, kuriais aktyviai siūloma, reklamuojama tam tikra finansinė priemonė. Aktyvi rinkodara gali apimti įvairius veiksmus ir naudoti skirtingus komunikacijos kanalus.
8. Ar bendro pobūdžio, objektyvios, faktinės informacijos sklaida laikytina aktyvia rinkodara?
Bendro pobūdžio, objektyvios informacijos sklaida nelaikytina aktyvia rinkodara. Lietuvos banko nuomone, rinkos apžvalgų, naujienlaiškių, investicinių tyrimų, informacijos apie planuojamą finansinių priemonių pasirašymą arba platinimą, edukacinės medžiagos (pvz., įvairių finansinių priemonių arba turto klasių privalumų ir rizikos palyginimas, nelyginant konkrečių produktų, ir pan.) siuntimas gali būti laikoma bendro pobūdžio, objektyvios, faktinės informacijos sklaida, su sąlyga, kad siunčiamoje informacijoje nėra reklamos arba siūlymo investuoti į konkrečias finansines priemones.
Pažymėtina, kad bendro pobūdžio, objektyvios, faktinės informacijos sklaidai produktų valdymo reikalavimai netaikomi.
9. Ar vykdoma aktyvi nesudėtingų finansinių priemonių rinkodara sukelia pareigą įvertinti produkto tinkamumą arba priimtinumą bei riboja jų platinimo per vien tik pavedimo vykdymo (angl. execution-only) paslaugą?
Taip, aktyvi finansinių priemonių rinkodara riboja tokių priemonių platinimą per vien tik pavedimo vykdymo (angl. execution-only) paslaugą. Vadovaujantis FPRĮ 30 straipsnio 8 dalies 1 punktu, ši paslauga gali būti teikiama tik kliento iniciatyva.
Vykdant aktyvią nesudėtingų finansinių priemonių, kurių tikslinė rinka yra masinė mažmeninė rinka, rinkodarą finansų maklerio įmonė neprivalo vertinti tikslinės rinkos kliento lygmeniu, tačiau finansų maklerio įmonė investuotojams arba potencialiems investuotojams šias finansinės priemonės gali leisti įsigyti tik įvertinusi jų priimtinumą klientui.
Bendro pobūdžio, objektyvios, faktinės informacijos sklaida bet kokiomis priemonėmis, Lietuvos banko nuomone, nedaro įtakos galimybei platinti finansines priemones per vien tik pavedimo vykdymo paslaugą.
[[#ex]]