Nuo 2018 m. sausio 2 d. numizmatinių vertybių galima įsigyti el. parduotuvėje monetos.lb.lt (naudojimo instrukcija (1.1 MB download icon)). Išankstinis pardavimas el. parduotuvėje prasideda likus 5 darbo dienoms iki monetos išleidimo nuo 8 val. ryto. Monetų jų išleidimo dieną ir vėliau, kaip įprasta, galima įsigyti tiek el. parduotuvėje monetos.lb.lt, tiek Lietuvos banko kasose Vilniuje bei Kaune.
Išankstinio pardavimo el. parduotuvėje metu parduodamų numizmatinių vertybių kiekis yra ribojamas nuo 1 iki 5 vnt. vienam asmeniui, priklausomai nuo įsigyjamos vertybės rūšies. Tokie patys apribojimai taikomi ir pirmąją monetos pardavimo dieną. Vėliau monetų pardavimas neribojamas.
[[#ex]]
Taisyklės apie numizmatinių vertybių pardavimo ir el. parduotuvės tvarką
- Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklės
- Lietuvos banko elektroninės parduotuvės veikimo taisyklės
- Monetų, dedikuotų Ukrainai, pardavimo taisyklės
- Eurų keitimo ir eurų monetų pardavimo Lietuvos banke taisyklės
- 1991 metų laidos 500 ir 1 000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotų rinkinių įsigijimo pateikiant Lietuvos bankui užsakymą el. paštu tvarkos aprašas (53.4 KB download icon)
[[#ex]]
Kolekcinės monetos
Lietuvos bankas, puoselėdamas Lietuvos monetų kaldinimo tradicijas ir remdamasis tarptautine patirtimi, kuria ir leidžia kolekcines ir progines eurų monetas. Jose įamžinamos Lietuvos valstybei svarbios progos, reiškiniai arba sukaktys, iškilūs asmenys, architektūros paminklai, reikšmingos datos, susijusios su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
Lietuvai įsivedus eurą, Lietuvos bankas tęsia numizmatikos tradicijas ir lietuviškose kolekcinėse monetose įamžina svarbiausius įvykius ir iškiliausias asmenybes, paminėdamas jų 25 metų arba didesnio amžiaus tarpsnio sukaktis. Kaldinamos monetų serijos, pavyzdžiui, „Lietuvos gamta“, „Lietuvos mokslas“, „Tradicinės lietuvių šventės“.
Kolekcines eurų monetas gali kaldinti visos euro zonos valstybės, pasirinkdamos nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Tokios eurų monetos kaip mokėjimo priemonė galioja tik jas išleidusioje valstybėje. Vis dėlto paprastai kolekcinės monetos nėra naudojamos apyvartoje – jos atsiduria numizmatų kolekcijose ar naudojamos dovanoms, valstybės reprezentacijai.
Kolekcines monetas kaldina Vilniuje įsikūrusi UAB Lietuvos monetų kalykla.
Lietuvos banko išleistos monetos (tiek litų, tiek eurų) pripažįstamos ir vertinamos tarptautiniu mastu. Tarptautiniuose konkursuose jos pelnė net 29 prizus!
Proginės monetos
Proginių monetų ypatybės ir viena – bendroji – pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų apyvartinių monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu.
Valstybė pati pasirenka šių monetų tematiką, monetos išleidžiamos istorinių įvykių sukaktims paminėti, siekiant atkreipti dėmesį į dabartinius istorinės reikšmės įvykius ir pan. Pirmąją proginę 2 eurų monetą išleido Graikija 2004 m. Atėnuose vykusių olimpinių žaidynių proga. Pirmoji Lietuvos proginė moneta skirta lietuvių kalbai.
 |
Progines monetas kaldina Vilniuje įsikūrusi UAB Lietuvos monetų kalykla. |
[[#ex]]
Euro zonos valstybių bendrai išleistos proginės monetos
- 2007 m. kovo mėn. – Romos sutarties 50-mečiui paminėti
- 2009 m. sausio mėn. – ekonominės ir pinigų sąjungos 10-mečio proga
- 2012 m. sausio mėn. – eurų banknotų ir monetų dešimties metų sukakčiai paminėti
- 2015 m. lapkričio mėn. – Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui
- 2022 m. liepos mėn. – Erasmus programos 35-mečiui
ES vėliavos 30-mečiui ir Erasmus programos 35-mečiui skirtas monetas išleido ir Lietuvos bankas.
Kuo skiriasi kolekcinės ir proginės eurų monetos?
| Kolekcinės eurų monetos | Proginės eurų monetos |
| Skirtos Lietuvos valstybei svarbioms progoms, reiškiniams arba sukaktims, iškiliems asmenis, architektūros paminklams, reikšmingoms datoms, susijusioms su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo įvykiais, įamžinti, visuotinėms vertybėms propaguoti, atminimo kultūrai ir gyvajai istorijai išsaugoti. | Skirtos didelės svarbos nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti. |
| Nominalas – pasirinktas valstybės narės. | Nominalas – 2 eurai. |
| Metalas – pasirinktas valstybės narės (gali būti spalvotųjų metalų arba tauriųjų metalų – sidabro, aukso, kt.). | Metalas – kaip apyvartinių 2 eurų monetų (varis, nikelis, žalvaris). |
| Svoris – priklauso nuo pasirinkto metalo ir kitų ypatybių. | Svoris – 8,50 g (kaip apyvartinių 2 eurų monetų). |
| Kaip mokėjimo priemonė galioja tik jas išleidusioje valstybėje narėje, bet paprastai apyvartoje nenaudojamos. | Kaip mokėjimo priemonė galioja visoje euro zonoje. |
[[#ex]]