Atsižvelgdami į finansinio turto paskirtį, jį valdome remdamiesi šiais principais:
- saugumo,
- likvidumo,
- pelningumo,
- tvarumo.
Saugumo principas yra prioritetinis kitų principų atžvilgiu. Pelningumo ir likvidumo principai yra prioritetiniai tvarumo principo atžvilgiu.
Saugumo principą įgyvendiname pasirinkdami tokį investicijų derinį, kad neigiamas jų vertės pokytis dėl nepalankių rinkos svyravimų ir sandorio šalių bei emitentų įsipareigojimų nevykdymo neviršytų priimtino rizikos dydžio.
Likvidumo principą įgyvendiname investuodami taip, kad prireikus dauguma investicijų galėtų būti greitai ir be reikšmingų išlaidų parduotos.
Pelningumo principas valdant finansinį turtą yra pavaldus saugumo principui. Tačiau pelningumo principas labai svarbus, nes Lietuvos bankas valdo didelės vertės finansinį turtą, o finansinio turto valdymo pajamos yra labai reikšmingos Lietuvos bankui ir valstybei. Finansinio turto investavimo grąža priklauso nuo valdomo finansinio turto dydžio, atskirų turto klasių grąžos ir prisiimamos rizikos lygio. Didesnė grąža apskritai yra susijusi su didesne rizika, išmatuojama investicijų rinkos vertės svyravimais per metus. Todėl pelningumo principo įgyvendinimas susijęs su priimtino kompromiso dėl papildomos grąžos su didesne rizika arba mažesnės rizikos ir dėl to negautos papildomos grąžos paieška ir pasirinkimu.
Vadovaujantis tvarumo principu, valdant finansinį turtą siekiama mažinti su klimato kaita susijusią riziką. Kadangi tvarių investicijų pasirinkimas gali būti susijęs su tam tikrais kaštais (mažesne grąža, didesniais valdymo mokesčiais ar pan.), renkantis tvarias investicijas atsižvelgiama į tvarumo ir pelningumo santykį bei priimtiną kitų finansiniam turtui keliamų tikslų vykdymą.
Lietuvos banko finansinio turto valdymo principai įtvirtinti viešai skelbiamoje Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikoje.
[[#ex]]
Kaip valdome finansinį turtą
Finansinį turtą skirstome į penkis portfelius:
- investicinį,
- rezervų,
- trumpalaikį,
- algoritminį,
- aukso.
Kiekvienam portfeliui yra keliami skirtingi tikslai ir taikomos atskiros investavimo strategijos.
Investicinio portfelio tikslas yra kuo didesnė investicijų grąža eurais, išskaidant riziką ir efektyviai naudojant rizikos biudžetą. Investicinį portfelį gali sudaryti investicijos eurais ir užsienio valiuta į Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių centrinių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų, Europos ir JAV bendrovių skolos vertybinius popierius, taip pat JAV vyriausybės su infliacija susietus skolos vertybinius popierius ir išsivysčiusių šalių akcijas. Valdant investicinį portfelį naudojamos ir išvestinės finansinės priemonės: palūkanų normų ir skolos vertybinių popierių ateities sandoriai, palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoriai.
Investicinio portfelio valdymo sprendimai priimami dviem lygmenimis: strateginiu – nustatant ir dinamiškai valdant ilgalaikę strateginę investicijų struktūrą, ir aktyvaus valdymo – priimant sprendimus nukrypti nuo strateginės investicijų struktūros, siekiant pasinaudoti rinkose susidariusiomis palankiomis sąlygomis trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais.
Rezervų portfelio tikslas yra užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą. Rezervų portfelį sudaro JAV vyriausybės skolos vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į rezervų portfelio tikslą, šio portfelio valiutinė rizika dėl JAV dolerio kurso svyravimo yra nedraudžiama, todėl galimi dideli portfelio vertės eurais svyravimai.
Trumpalaikį portfelį sudaro trumpalaikės investicijos. Jam priskiriamos ir Lietuvos banke laikomos valstybės iždo lėšos užsienio valiuta.
Algoritminį portfelį sudaro ateities sandoriai ir lėšos, reikalingos užtikrinti prekybą ateities sandoriais. Šio portfelio tikslas – siekti grąžos investicinius sprendimus priimant remiantis iš anksto nustatytomis ir kompiuterinių algoritmų vykdomomis taisyklėmis.
Aukso portfelį sudaro Lietuvos banko aukso atsargos. Aukso portfelis yra investuojamas į aukso indėlius arba laikinai jį iškeičiant į eurus ar kitą valiutą. Atsižvelgiant į šio portfelio paskirties ir valdymo specifiką, investuojama taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir siektų 186–188 tūkstančius Trojos uncijų (arba 5,79–5,85 tonos).
Investicijų struktūra ir valdymo rezultatai (metiniai duomenys)
Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2023 m. 9 mėn.
Investicijų grąža, proc.
[[#ex]]