Lietuvos bankas

[[#ex]]

Kas yra akcijos?

Akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant bendrovę, t. y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį likvidavus bendrovę, susipažinti su bendrovės informacija bei dokumentais ir kt. Priklausomai nuo įsigytų akcijų skaičiaus, asmuo tampa arba akcinės bendrovės bendraturčiu kartu su kitais bendrovės akcininkais, arba vieninteliu savininku, jei įsigyja visas bendrovės akcijas. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė, asmuo jų gali įsigyti mažiau ar daugiau – tai priklauso nuo to, kiek jis nori ir gali investuoti.

Akcinės bendrovės, savo ruožtu, išleisdamos akcijas, gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios joms padeda plėtoti veiklą nesiskolinant iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Akcijų įsigijęs asmuo bendrovei pinigų neskolina, kaip kad yra obligacijų įsigijimo atveju, o jo investuoti pinigai tiesiogiai panaudojami tolesnei bendrovės veiklos plėtrai. 


Kokios yra akcijų rūšys?

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t. y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).

Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas, nes tokį sprendimą, atsižvelgdamas į įstatymuose nustatytas sąlygas, turi teisę priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose.

Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos. Jei lieka turto su jais atsiskaičius, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) – tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų mokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama. Jeigu per 2 metus bendrovė privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui neskiria viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balsavimo teisę iki tų metų, kuriais visiškai atsiskaitoma su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas, jei tokia galimybė yra nustatyta bendrovės įstatuose. Į jas keičiant privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos. Taigi, palyginus dviejų rūšių akcijas, galima apibendrinti jų pranašumus ir trūkumus:

Akcijų rūšis Privalumai Trūkumai
Paprastosios akcijos

Balsavimo teisė visuotiniame akcininkų susirinkime

Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai.

Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu juos gauna privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose.

Dividendai nėra garantuoti

Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams.

Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą.

Negali būti keičiamos į privilegijuotąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos

Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams.

Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

Keitimas į paprastąsias akcijas.

Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendus, nei nustatyta bendrovės įstatuose.


Kokia rizika investuojant į akcijas?

Kuo Jūs rizikuojate įsigydami akcijų?
Jeigu bendrovė veikia sėkmingai ir uždirba pelno, akcininkai turi naudos. Visuotiniame akcininkų susirinkime jie nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – ar skirti jį veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu akcininkams nuolatos išmokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė veikia nuostolingai ar net bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta. Akcininkams dividendai nebeišmokami ir į tokią bendrovę investavęs investuotojas tiesiog praranda pinigus.

Nepamirškite, kad dėl nesėkmingos bendrovės veiklos negalima kaltinti tik jos vadovybės ar nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Esama ir tokių rizikos veiksnių, kaip bendra vertybinių popierių rinkos ar šalies ekonomikos būklė – ji gali reikšmingai paveikti akcijų kainą. Be to, kai kurias bendrovių akcijas sunku parduoti, nes jos visiškai nepaklausios (nelikvidžios).

Todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti akcinę bendrovę. Pasirenkant investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

  • bendrovės vadovybę,
  • finansinė būklę,
  • pardavimus ir pajamas,
  • dividendų mokėjimą,
  • perspektyvas,
  • konkurencingumą ir t. t. 

Antra vertus, jei sėkmingai veikiančių įmonių pajamos ir uždirbamas pelnas didėja, kyla ir turimų akcijų vertė. Ir priešingai – įmonei išgyvenant nesėkmingą veiklos laikotarpį, jos akcijų vertė krinta. Todėl tikslinga diversifikuoti savo vertybinių popierių portfelį – investuoti į skirtingą veiklą vykdančių įmonių akcijas, ir dar geriau, jei tai būtų įmonės, kurių akcijomis prekiaujama skirtingose šalyse. 

Svarbu! Patarimo, kur investuoti, visada galima kreiptis į finansų tarpininkus.

Kokios yra akcininko teisės?

  • Viena svarbiausių akcininko teisių yra teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo (ir dėl dividendams skiriamos pelno dalies), dėl bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, renka stebėtojų tarybos, valdybos narius, atšaukia bendrovės direktorių ir kt. Taigi, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl esminių bendrovės veiklos klausimų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai laikomi teisėtais tik tada, jeigu susirinkime dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsą suteikiančių akcijų. Priklausomai nuo svarstomo klausimo, sprendimams priimti gali užtekti paprastos akcijų suteikiamų balsų daugumos arba kvalifikuotos – (2/3) balsų daugumos. Viena akcija suteikia vieną balsą.
  • Akcininkas turi teisę gauti pelningai dirbančios akcinės bendrovės pelno dalį – dividendus. Svarbu žinoti, kad akcijos savininkui teisė gauti dividendą nėra garantuota. Sprendimą dėl pelno paskirstymo priima visuotinis akcininkų susirinkimas (aukščiausias bendrovės organas). Toks sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja akcininkai, turintys 2/3 visų susirinkime dalyvavusiųjų balsų, o dividendai akcininkams turi būti išmokami per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Jeigu bendrovė bankrutuoja ir yra likviduojama, akcininkas turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, nors jo, kaip akcininko, teisė į turtą tenkinama paskiausiai.
  • Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, akcininkas turi teisę nemokamai gauti naujų išleidžiamų akcijų (proporcingai jo jau turimų akcijų skaičiui).
  • Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais ar išleisti konvertuojamąsias obligacijas, akcininkas gali pirmumo teise įsigyti išleidžiamų akcijų ar minėtų obligacijų, jei susirinkimas nenusprendžia pirmumo teisės visiems akcininkams atšaukti.
  • Akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl netinkamo bendrovės vadovybės pareigų vykdymo ar nevykdymo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
  •  Akcininkas turi teisę susipažinti su bendrovės informacija ir (ar) dokumentais, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Bendrovė gali atsisakyti suteikti tokią galimybę tik tuo atveju, jei dokumentai yra susiję su bendrovės komercine paslaptimi, konfidencialia informacija, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose numatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo suteikti akcininkui galimybę susipažinti ir su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-03