Akcijos

[[#ex]]

Kas yra akcijos?

Akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų turtinių ir neturtinių teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant bendrovę, t. y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį likvidavus bendrovę, susipažinti su bendrovės informacija bei dokumentais ir kt.

Priklausomai nuo įsigytų akcijų skaičiaus, asmuo tampa arba akcinės bendrovės bendraturčiu kartu su kitais bendrovės akcininkais, arba vieninteliu savininku, jei įsigyja visas bendrovės akcijas. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė, asmuo jų gali įsigyti mažiau ar daugiau – tai priklauso nuo to, kiek jis nori ir gali investuoti.

Savo ruožtu akcinės bendrovės, išleisdamos akcijas, gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios joms padeda plėtoti veiklą nesiskolinant iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Akcijų įsigijęs asmuo bendrovei pinigų neskolina, kaip kad yra obligacijų įsigijimo atveju, o jo investuoti pinigai tiesiogiai panaudojami tolesnei bendrovės veiklos plėtrai. 

Akcijų rūšys: paprastosios ir privilegijuotosios

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Paprastosios vardinės akcijos sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t. y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).

Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas, nes tokį sprendimą, atsižvelgdamas į įstatymuose nustatytas sąlygas, turi teisę priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose.

Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos. Jei lieka turto su jais atsiskaičius, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos – tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų mokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto dydžio dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama. Jeigu per 2 metus bendrovė privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui neskiria viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balsavimo teisę iki tų metų, kuriais visiškai atsiskaitoma su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas, jei tokia galimybė yra nustatyta bendrovės įstatuose. Į jas keičiant privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos. Taigi, palyginus dviejų rūšių akcijas, galima apibendrinti jų pranašumus ir trūkumus.

Investavimo į akcijas strategijos

Kitaip nei obligacijos, akcijos negeneruoja fiksuotų pajamų srautų, o uždirbti iš akcijų galima dviem būdais: arba gaunant dividendus, arba iš akcijos kainos padidėjimo. Norint įvertinti akcijos kainą, svarbu atsižvelgti į du aspektus: rinkoje esančias palūkanas ir paties verslo ateities perspektyvas.

• Pirmasis veiksnys svarbus tuo, kad kuo mažesnės palūkanos rinkoje, tuo verslui paprasčiau skolintis, vykdyti plėtrą. Dėl to investuojantiems į akcijas taip pat svarbu stebėti centrinio banko vykdomą pinigų politiką.           
• Antrasis – priklausantis nuo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, konkurencinės aplinkos, plėtros galimybių ir pan. – lemia įmonės pelnus, kurie daro įtaką įmonės akcijų kainai.

Kada investuoti į akcijas?

• Jei Jūsų asmeninio investavimo horizontas yra ilgas laikotarpis (ilgiau nei 7 m.), investicijos į akcijas yra prasmingos, nes vidutiniškai augant ekonomikai akcijų kainos auga, o trumpalaikiai rinkų svyravimai nebeturi didesnės prasmės laiko perspektyvoje. 
• Jei jūsų asmeninio investavimo horizontas yra trumpas laikotarpis (iki 5 m.), investuoti į akcijas nepatartina. Apsisprendus tai daryti, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
  • akcijoms yra palankus spartaus ekonominio augimo laikotarpis (maža infliacija, didelis vartojimas, optimizmas);
  • akcijas paprastai patrauklu įsigyti po ženklios rinkos korekcijos; akcijų kainoms nukritus 15–20 proc., tikėtina, kad jų kainos ilgainiui kils;
  • svarbu įvertinti konkrečių įmonių verslo plėtros perspektyvas, gautus užsakymus, naują ypač paklausią jų gaminamą produkciją ir pan.

P/E rodiklis ir jo svarba investuojant į akcijas

Priešingai nei obligacijos, akcijos neturi pelningumo (angl. yield) rodiklio, kuris leistų palyginti įvairių akcijų naudą investuoti, todėl investuotojai dažniausiai remiasi fundamentalia analize – nagrinėja įmonės finansines ataskaitas, bando apskaičiuoti tikrąją įmonės vertę ir įvertinti, ar akcijų kaina antrinėje rinkoje yra didesnė (akcija pervertinta) ar mažesnė (akcija neįvertinta pakankamai). Pastaruoju atveju laikoma, kad akcija dar turi potencialo augti ir tokią akciją verta pirkti.

Vienas pagrindinių rodiklių, naudojamų akcijoms palyginti, yra kainos ir pelno santykis (angl. Price to Earnings Ratio, P/E). Siekiant įvertinti, ar akcija yra pervertinta, gali būti taikoma nykščio taisyklė: iš skaičiaus 20 atimamas infliacijos dydis, pavyzdžiui, 3 proc., ir gaunamas skaičius 17, nusakantis, kad akcijos, kurių P/E rodiklis yra mažesnis, yra nepakankamai įvertintos (tikimasi, kad jų kainos ateityje augs), jei šis skaičius yra nuo 18 iki 25 – akcijos maždaug teisingai įvertintos (jų kainos gali tiek mažėti, tiek didėti), jei daugiau nei 25 – tuomet tokios akcijos gerokai pervertintos ir tikėtina, kad jų kainos gali ateityje mažėti.  

Investavimo į akcijas rizikos

Jeigu bendrovė veikia sėkmingai ir uždirba pelno, akcininkai turi naudos. Visuotiniame akcininkų susirinkime jie nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną, – ar skirti jį veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu akcininkams nuolatos išmokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė veikia nuostolingai ar net bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta. Akcininkams dividendai nebeišmokami ir į tokią bendrovę investavęs investuotojas tiesiog praranda pinigus.

Nepamirškite, kad dėl nesėkmingos bendrovės veiklos negalima kaltinti tik jos vadovybės ar nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Esama ir tokių rizikos veiksnių, kaip bendra vertybinių popierių rinkos ar šalies ekonomikos būklė, – ji gali reikšmingai paveikti akcijų kainą. Be to, kai kurias bendrovių akcijas sunku parduoti, nes jos visiškai nepaklausios (nelikvidžios).

Taigi labai svarbu tinkamai pasirinkti bendrovę, kurios akcijų perkate. Pasirenkant investicijų objektą, kuris atitiktų Jūsų išsikeltus individualius investavimo tikslus, visada reikėtų atsižvelgti ir į šiuos veiksnius:

• bendrovės vadovybę;
• finansinę būklę;
• pardavimus ir pajamas;
• dividendų mokėjimą;
• perspektyvas;
• konkurencingumą ir t. t. 

Jei sėkmingai veikiančių įmonių pajamos ir uždirbamas pelnas didėja, kyla ir turimų akcijų vertė. Ir priešingai – įmonei išgyvenant nesėkmingą veiklos laikotarpį, jos akcijų vertė krinta. Todėl tikslinga diversifikuoti savo vertybinių popierių portfelį – investuoti į skirtingą veiklą vykdančių įmonių akcijas, o dar geriau, jei tai būtų įmonės, kurių akcijomis prekiaujama skirtingose šalyse. 

Investavimo į akcijas rizikos:

• verslo augimo: jei ekonomika lėtėja ar tam tikrų sektorių augimo tempai lėtėja, tokių įmonių akcijų kainos gali sumažėti;
• palūkanų normų. Kai centriniai bankai ima vykdyti griežtą pinigų politiką ir kelti bazines palūkanų normas, verslams skolintis ir užsiimti plėtra tampa sunkiau, tad jų akcijų kainos gali kristi;
• rinkos rizika. Bendra rinkos nuotaika lemia investuotojų elgesį: per daug optimistiškai nusiteikę investuotojai gali daug pirkti ir iškelti akcijų kainas, priešingai – nusivylę ir tikintys ekonomikos nuosmukiu ateityje gali imti pardavinėti turimas akcijas, taip sukurti visos rinkos akcijų kainų kritimą;
• koncentracijos rizika. Visos investicijos, koncentruotos į vieną įmonę, sektorių, šalį, linkusios judėti panašiai, tad siekiant sumažinti riziką, verta akcijų krepšelį diversifikuoti skirtinguose sektoriuose bei regionuose;
• emocinė rizika. Akcijoms būdingi dideli kainų svyravimai ir dalis investuotojų pasiduoda panikai bei emocijoms, ypač kai rinkos koreguojasi (pakrenta). Sprendimai, priimami dėl baimės ar godumo, dažniausiai lemia investuotojams nuostolius. Taigi ypač svarbu neinvestuoti vadovaujantis emocijomis ir laikytis susikurtos strategijos.

Bulių ir meškų rinkos

Finansų pasaulyje dažnai kalbama apie bulių ir meškų rinkas. Šios metaforos apibūdina investuotojų nuotaikas ir nurodo bendras kryptis akcijų rinkoje.

• Bulių rinka (angl. bull market) reiškia laikotarpį, kai kainos kyla arba tikimasi, kad kils. Investuotojai optimistiški ir perka daugiau akcijų.
• Priešingai, meškų rinka (angl. bear market) – tai laikotarpis, kai akcijų kainos krinta, vyrauja pesimistinės investuotojų nuotaikos. Taigi daugelis stengiasi parduoti turimas akcijas, bando išvengti nuostolių.

Bulių rinkoje akcijų kainos dažniausiai auga, todėl investuotojai džiaugiasi didėjančia portfelio verte. Meškų rinkoje kainos krinta, o nepatyrusiems investuotojams tai gali sukelti paniką ar nuostolius, jei jie parduoda per anksti. Visgi patyrę investuotojai žino, kad meškų rinka nėra pasaulio pabaiga, – tai tik viena iš natūralių rinkos ciklo dalių.

Šiuos ciklus lemia daugybė veiksnių – nuo ekonomikos augimo ar lėtėjimo, palūkanų normų ir centrinių bankų politikos iki geopolitinių įvykių ar investuotojų psichologijos. Kartais bulių rinka nulemta stiprių ekonominių argumentų, o kartais – vien emocijų ir lūkesčių. Panašiai ir meškų rinka ne visada reiškia, kad ekonomikoje yra prasta situacija, tai gali būti tik laikinas rinkos pasikoregavimas po pernelyg spartaus kilimo.

Akcininkų teisės

Viena svarbiausių akcininko teisių yra teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo (ir dėl dividendams skiriamos pelno dalies), dėl bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, renka stebėtojų tarybos, valdybos narius, atšaukia bendrovės direktorių ir kt. Taigi, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl esminių bendrovės veiklos klausimų. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai laikomi teisėtais tik tada, jeigu susirinkime dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsą suteikiančių akcijų. Priklausomai nuo svarstomo klausimo, sprendimams priimti gali užtekti paprastos akcijų suteikiamų balsų daugumos arba kvalifikuotos – (2/3) balsų daugumos. Viena akcija suteikia vieną balsą.

Akcininkas turi teisę gauti pelningai dirbančios akcinės bendrovės pelno dalį – dividendus. Svarbu žinoti, kad akcijos savininkui teisė gauti dividendą nėra garantuota. Sprendimą dėl pelno paskirstymo priima visuotinis akcininkų susirinkimas (aukščiausias bendrovės organas). Toks sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja akcininkai, turintys 2/3 visų susirinkime dalyvavusiųjų balsų, o dividendai akcininkams turi būti išmokami per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Jeigu bendrovė bankrutuoja ir yra likviduojama, akcininkas turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, nors jo, kaip akcininko, teisė į turtą tenkinama paskiausiai.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, akcininkas turi teisę nemokamai gauti naujų išleidžiamų akcijų (proporcingai jo jau turimų akcijų skaičiui).

Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais ar išleisti konvertuojamąsias obligacijas, akcininkas gali pirmumo teise įsigyti išleidžiamų akcijų ar minėtų obligacijų, jei susirinkimas nenusprendžia atšaukti visų akcininkų pirmumo teisės.

Akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl netinkamo bendrovės vadovybės pareigų vykdymo ar nevykdymo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Akcininkas turi teisę susipažinti su bendrovės informacija ir (arba) dokumentais, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Bendrovė gali atsisakyti suteikti tokią galimybę tik tuo atveju, jei dokumentai susiję su bendrovės komercine paslaptimi, konfidencialia informacija, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo suteikti akcininkui galimybę susipažinti ir su kita bendrovės informacija ir (arba) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.

[[#ex]]