Pinigų politika

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą šalyje. Pinigų politika padeda siekti pagrindinio tikslo netiesiogiai – fiksuotas kursas eksporto ir importo kainas palaiko stabilesnes, formuoja nedidelės infliacijos lūkesčius, palaiko pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Vaizdo reportažas apie pinigų politiką

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas pastoviu kursu susietas su euru – 3,4528 lito už 1 eurą. Iki tol beveik aštuonerius metus (nuo 1994 m.balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d.) litas pastoviu kursu buvo susietas su JAV doleriu. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įvesti bendrąją valiutą eurą. Viena iš jos įvedimo sąlygų – ne mažiau kaip dvejus metus dalyvauti Europos Sąjungos antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), prie kurio mūsų valstybė prisijungė 2004 m. birželio 28 d. Prisijungdama prie VKM II, Lietuva vienašališkai įsipareigojo palaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos – euro – atžvilgiu.

Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti. Trumpu ir vidutiniu laikotarpiais infliacija gali nukrypti nuo lygio, kuris gali būti suvokiamas kaip santykinis kainų stabilumas, dėl įvairių priežasčių: didelių sukrėtimų žaliavų rinkose, administracinių sprendimų, struktūrinių procesų ir ciklinių ekonomikos pakilimų ar nuosmukių. Palyginti lankstus darbo užmokestis, santykinai griežta fiskalinė politika yra svarbūs mažos ir atviros Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto lito kurso strategiją.

Lietuvos banko pinigų politikos priemonių sistema
   
  
Likvidumo teikimas
Likvidumo pertekliaus išėmimas
Sandorių terminai
Dažnumas
Procedūra;
atsiskaitymų diena

Nuolatinės sandorių su Lietuvos banku galimybės 

Bazinės valiutos pirkimas iš bankų1
Bazinės valiutos pardavimas bankams2
-
Pagal bankų pageidavimą
Dvišaliai sandoriai,
Lietuvos bankas superka bazinę valiutą, atsiskaitant T ir T + 23, ir parduoda, atsiskaitant T + 2

Dienos ir vienos nakties atpirkimo sandoriai4

 
1 para
Pagal banko pageidavimą

Dvišaliai sandoriai (įkeičiant atpirkimo sandoriams su komerciniais bankais tinkamus vertybinius popierius5); T

 Atvirosios rinkos operacijos 
 
Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionai7
Nefiksuoti,
naudoti
7 ir 14 d.
Nefiksuotas
Sutartinių (ribinių) palūkanų aukcionai; T
Atpirkimo sandorių aukcionai, Lietuvos bankui perkant iš bankų VVP8
 
Nefiksuoti,
naudoti 7 d.
Nefiksuotas
Sutartinių palūkanų aukcionai;
T + 11
 Privalomosios atsargos 
Stabilizuoja bankų sistemos  likvidumą
Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Taikoma privalomųjų atsargų norma – 3 proc. Nulinė atsargų norma taikoma: 1) indėliams ir jiems prilygintiems kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą terminas ilgesnis kaip 2 metai; 2) išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie negali būti išpirkti prieš terminą; 3) atpirkimo sandoriams.
Privalomųjų atsargų apskaičiavimas ir laikymas
Privalomųjų atsargų bazė sudaroma pagal įsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankų balansinėmis ataskaitomis
Privalomosios atsargos laikomos litais komercinių bankų atsiskaitomosiose sąskaitose Lietuvos banke. Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 d. iki kito mėnesio 23 d. imtinai. Privalomųjų atsargų reikalavimui vykdyti taikomas vidurkio metodas. Lietuvos bankas už privalomąsias atsargas moka bankams palūkanas, kurioms apskaičiuoti taikoma didesnė iš šių reikšmių: ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe arba nulis procento.

_______________
1 taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.
2 taikomas nuo 1994 m. balandžio mėn.
3 T – atsiskaitoma sandorio sudarymo dieną; T + 1 – atsiskaitoma kitą darbo dieną po sandorio sudarymo dienos T; T + 2 – atsiskaitoma antrą darbo dieną po sandorio sudarymo dienos T.
4 galima sudaryti nuo 2004 m. birželio mėn.; pakeitė vienos nakties paskolas, kurias buvo galima gauti nuo 1998 m. birželio mėn
5 VVP – Lietuvos bankas skelbia atpirkimo sandoriams su komerciniais bankais tinkamų vertybinių popierių sąrašą, žr.: http://www.lb.lt/zinynai/assets.aspx.6 
6 paskolas galima gauti  nuo 1995 m. birželio mėn.; tiesioginius atpirkimo sandorius galima sudaryti nuo 1998 m. sausio mėn.
7 galimybė taikyti – nuo 1997 m. rugpjūčio mėn.
8 galimybė taikyti – nuo 1997 m. birželio mėn.

Atnaujinta 2014-06-12