Lietuvos bankas

Valiutos kursas nėra Eurosistemos pinigų politikos instrumentas. Tai reiškia, kad įgyvendinant pinigų politiką nesiekiama paveikti euro valiutos kurso, tad jis laisvai svyruoja daugelio kitų valiutų atžvilgiu. ECB į valiutos kursą atsižvelgia tik tiek, kiek jis daro įtakos euro zonos kainų stabilumui. Pavyzdžiui, jei euro kursas mažėja, kyla importuojamų prekių kainos, o dėl to gali padidėti infliacija. Jei ji didėja pernelyg sparčiai, gali būti imamasi pinigų politikos priemonių.

Prireikus, jeigu tai neprieštarauja ECB kainų stabilumo tikslui, Eurosistema gali vykdyti užsienio valiutų intervencijas.

Be to, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (219 straipsnio 1 ir 2 dalys) suteikia Ekonomikos ir finansų ministrų tarybai galimybę fiksuoti euro kursą su užsienio valiutomis ar kitaip riboti laisvą euro valiutos kurso svyravimą. Tokie ribojimai taip pat negali prieštarauti ECB kainų stabilumo tikslui. Iki šiol sprendimai dėl euro valiutos kurso suvaržymų buvo priimti tik nustatant euro kursą ir jo svyravimų ribas Antrajame valiutų kurso mechanizme dalyvaujančių valstybių nacionalinių valiutų atžvilgiu.

[[#ex]]

Intervencijos į valiutų rinką

Užsienio valiutų intervencija yra operacija, kai centrinis bankas perka ar parduoda užsienio valiutą, kad paveiktų nacionalinės valiutos kursą. Jas Eurosistema gali vykdyti savarankiškai arba kartu su kitais ne euro zonos valstybių centriniais bankais. Eurosistemos intervencijos gali būti atliekamos centralizuotai, kai vykdo ECB, arba decentralizuotai, kai intervencijas atlieka ECB vardu veikiantys euro zonos valstybių–narių nacionaliniai centriniai bankai. Prireikus Eurosistema gali vykdyti užsienio valiutų intervencijas tam, kad:

  • sumažintų perteklinį euro kurso svyravimą;
  • stabilizuotų euro kursą Antrajame valiutų kurso mechanizme dalyvaujančių ES šalių valiutų atžvilgiu;
  • įgyvendintų Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos sprendimus dėl kitų euro valiutos kurso sistemų ar politikos gairių, jei ateityje jų būtų.

Antrasis valiutų kurso mechanizmas

Antrasis valiutų kurso mechanizmas padeda testuoti Europos Sąjungos valstybių konvergencijos su euro zona ir pasirengimo prisijungti prie euro zonos tvarumą. Ši sistema veikia nuo 1999 m. sausio 1 d. Tvarus valiutos kurso stabilumas euro atžvilgiu yra vienas iš kriterijų ES valstybėms–narėms, siekiančioms įsivesti eurą. Mechanizme dalyvaujanti Europos Sąjungos valstybė–narė ir euro zonos narės bendru sutarimu nustato fiksuotą nacionalinės valiutos centrinį kursą euro atžvilgiu, toleruojant ne didesnius nei 15 proc. svyravimus, tačiau svyravimų ribos gali būti sumažintos šalių susitarimu. Lietuva šioje valiutos kursų sistemoje dalyvavo nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., vienašališku įsipareigojimu išlaikydama fiksuotą nacionalinės valiutos lito kursą be svyravimų visu šiuo laikotarpiu. Dabar mechanizme dalyvauja Danija. Šalių sutarimu Danijos krona euro atžvilgiu gali svyruoti +/–2,25%.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-20