NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Tyrimas: ilgalaikė euro įvedimo nauda gerokai viršytų vienkartines sąnaudas

2013 m. spalio 3 d.

Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas – rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas.

„Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pagal tyrimo rezultatus prisijungimas prie euro zonos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą dar iki faktinio euro įvedimo. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8–1,9 % didesnis nei euro neįsivedus. Didžiausią įtaką tam darytų euro nulemtas eksporto augimas ir dėl bendrosios valiutos įvedimo mažėsianti palūkanų našta.

Palūkanų normos mažėtų finansinių sandorių litais palūkanų normas pakeitus mažesnėmis sandorių eurais palūkanų normomis ir gerėjant šalies rizikos vertinimui. Pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį, todėl yra didelė tikimybė, kad įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai. Tai savo ruožtu šaliai leistų skolintis pigiau.

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,80 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro. Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti 2,0–3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6–2,3 mlrd. Lt, kitą dalį – 0,4–1,6 mlrd. Lt – dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.

Įvedus eurą nebeliktų litų ir eurų keitimo išlaidų. Vidutiniškai pastaruosius kelerius metus šios išlaidos sudarė apie 0,14 % BVP (apie 140 mln. Lt kasmet). Vertinant pagal tai, nebankinis sektorius (gyventojai, įmonės ir kt.) vidutiniu laikotarpiu galėtų sutaupyti 1,9 mlrd. Lt valiutos keitimo išlaidų.

Remiantis tarptautinių tyrimų apie euro poveikį jį įsivedusių šalių užsienio prekybai rezultatais, galima prognozuoti, kad Lietuvos eksportas (be mineralinių produktų), net ir euro įvedimo poveikį vertinant konservatyviai, nuo 2015 iki 2021 m. turėtų laipsniškai padidėti bent 5 %. Per šį laikotarpį papildoma užsienyje parduotų prekių ir paslaugų suma sudarytų apie 34 mlrd. Lt.

Euro įvedimas susijęs ir su sąnaudomis, kurių didžioji dalis – vienkartinės. Prie tokių sąnaudų priskiriamas informacinių, apskaitos ir mokėjimo sistemų pritaikymas eurui, taip pat apsirūpinimo eurų monetomis ir banknotais ir kitos išlaidos. Pagal Lietuvos banko ekonomistų vertinimus, bendros vienkartinės euro įvedimo sąnaudos galėtų sudaryti 0,5–0,7 % BVP (0,7–0,9 mlrd. Lt).

Eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų lygio padidėjimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2–0,3 %.

„Nacionaliniame euro įvedimo plane yra numatyta daug priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią galimiems nesąžiningiems veiksmams perskaičiuojant kainas. Tai – aktyvi kainų stebėsena, privalomas prekių ir paslaugų kainų nurodymas litais ir eurais, kontroliuojančių institucijų tikrinimai prekybos ir paslaugų teikimo vietose, pažeidėjų viešinimas ir finansinės sankcijos. Ypač svarbu, kad numatytas priemonių paketas būtų efektyviai panaudotas vartotojų interesams apginti“, – sako V. Vasiliauskas.

Pagal Nacionalinį euro įvedimo planą, verslas taip pat bus skatinamas pasirašyti geros verslo praktikos (valios) kodeksą. Ūkio subjektai, pasirašę šį kodeksą, įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainoms pakelti. Kartu tai būtų galimybė sąžiningiems verslininkams pagerinti savo reputaciją vartotojų akyse, kadangi kodeksą pasirašiusi įmonė turėtų aiškų atpažinimo ženklą.

Narystė euro zonoje susijusi ir su įsipareigojimais tarptautinėms institucijoms ir įmokomis į jas. Įsivedus bendrąją valiutą, Lietuvos įmoka į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kapitalą galėtų siekti apie 1 mlrd. Lt, tačiau šios sumos įmokėjimas būtų išdėstytas laipsniškai (per 5 m.), siekiant išvengti staigaus poveikio viešiesiems finansams. Maksimali įsipareigojimų papildyti ESM kapitalą riba – iki 8,5 mlrd. Lt, tačiau tokio papildomo ESM kapitalo poreikio tikimybė yra menka. Savo ruožtu Lietuvos bankas papildomai į Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą investuos apie 148 mln. Lt. Tam papildomų lėšų gauti nereikės, būtų panaudota nedidelė Lietuvos banko turto dalis. Visas šias įmokas reikėtų vertinti kaip investiciją, o ne kaip sąnaudas, t. y. investavus į ESM ir ECB kapitalą Lietuva pretenduotų į proporcingą jų pelno dalį.

Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinio vertinimo apžvalga ir pristatymas. Galėsite susipažinti su prielaidomis, kuriomis remiantis sudaryti euro įvedimo poveikio scenarijai.

Informacija atnaujinta 2013-10-11: patikslintais duomenimis Lietuvos pervedimai į ESM būtų išdėstyti ne per 3, o  per 5 metus (po 60 mln. eurų/200 mln. Lt).

Pasidalyk: