SEPA

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais.

SEPA erdvėje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. Šiuo metu SEPA erdvė apima 34 valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva.

Pagrindiniai SEPA projekto reikalavimai apibrėžti SEPA reglamente[1]. SEPA reglamentu reguliuojami kredito pervedimai ir tiesioginio debeto operacijos eurais, kai mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai yra Europos ekonominėje erdvėje. Pažymėtina, kad Monako Kunigaikštystėje, Šveicarijoje ir San Marine mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat galės teikti SEPA reikalavimus atitinkančias mokėjimo paslaugas, tačiau šiose teritorijose SEPA reglamentas nėra taikomas. Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti paskirtos institucijos, atsakingos už SEPA reglamento laikymosi užtikrinimą. Nustačius pažeidimą, šios institucijos galės taikyti sankcijas mokėjimo paslaugų teikėjams. Lietuvoje kompetentinga institucija paskirtas Lietuvos bankas.

SEPA reglamento nuostatos ir bendros SEPA mokėjimo schemos pradėtos taikyti palaipsniui. Aštuoniolikos euro zonos valstybių mokėjimo paslaugų teikėjai ir vartotojai baigė perėjimą prie SEPA reikalavimų 2014 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos 2015 m. SEPA reikalavimai Lietuvoje įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Kitose ne euro zonos valstybėse SEPA reikalavimai turės būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d.

Lietuvos bankas atlieka ne tik kompetentingos institucijos, atsakingos už SEPA reglamento laikymąsi, pareigas, tačiau, skatindamas sėkmingą SEPA projekto įgyvendinimą Lietuvoje 2007 m., inicijavo SEPA koordinavimo komiteto (toliau – Komitetas) sukūrimą ir jam šiuo metu pirmininkauja. Komitetą sudaro savanoriškai į jo veiklą įsitraukusių šalies komercinių bankų, užsienio bankų skyrių, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos centrinės kredito unijos, kredito unijų asociacijos, elektroninės pinigų įstaigos ir Lietuvos banko atstovai. Komitetas stebi ir vertina šalies pasirengimą pereiti prie SEPA mokėjimo priemonių, rengia pasiūlymus, kurie panaikintų kliūtis prie jų pereiti ir (arba) palengvintų perėjimą. Komitetas taip pat palaiko ryšius ir dalijasi informacija su Europos Sąjungos lygmens SEPA projekto valdymo struktūromis.

Euro zonos šalių patirtis parodė, kad būtina sąlyga sklandžiam perėjimui prie SEPA projekto – SEPA žinomumo didinimas. Siekdamas didinti SEPA žinomumą, Lietuvos bankas kartu su SEPA koordinavimo komitetu reguliariai organizuoja susitikimus su mokėjimo paslaugų vartotojais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis – SEPA forumus. SEPA forumų tikslas – skatinti mokėjimo paslaugų teikėjų, programinės įrangos kūrėjų ir mokėjimo paslaugų vartotojų tarpusavio bendradarbiavimą, SEPA žinomumą ir dalijimąsi gera praktika, diskusijas ir efektyviausių sprendimų paiešką, norint palengvinti įmonių ir viešojo sektoriaus pasirengimą SEPA reikalavimams.

Negana to, Lietuvos bankas kartu su Lietuvos bankų asociacija, siekdami tinkamiausiu laiku ir patogiu būdu informuoti mokėjimo paslaugų vartotojus apie numatomus pakeitimus mokėjimų srityje, sukūrė Lietuvos SEPA interneto svetainę. Joje skelbiama naujausia ir aktuali informacija, svarbi tiek gyventojams, tiek įmonėms.



[1] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 924/2009

Atnaujinta 2015-12-02