Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos

Lietuvos bankas taip pat nustato pinigų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę.

Vaizdo reportažas apie pinigų emisiją

2011 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo daugiau kaip 88 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma – 10 598 mln. Lt) ir daugiau kaip 1 033 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma – 215 mln. Lt).

Litų banknotų ir monetų atsargos laikomos Lietuvos banko saugyklose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jose litų banknotų ir monetų bei centų įsigyja komerciniai bankai visoje Lietuvoje.

Apyvartoje esančius litų banknotus spausdino gerai Europoje žinomos spaustuvės. Litų banknotų apsaugai panaudotos moderniausios apsaugos priemonės (daugiaspalvis spausdinimas, hologramos, optiškai kintantys dažai, blizgančios juostelės ir kt.). Lietuvos banko specialistai rengia seminarus, platina informaciją visuomenei apie pinigų apsaugos požymius ir jų atpažinimo būdus. Litų banknotų apsaugos požymiai išsamiai aprašyti banko interneto svetainėje.

Litų ir centų apyvartinės monetos kaldinamos Vilniuje veikiančioje UAB Lietuvos monetų kalykloje. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos bankas. Šioje kalykloje kaldinamos ir Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės (proginės) monetos.

Siekdamas, kad apyvartoje būtų tik kokybiški pinigai, Lietuvos bankas naudoja modernią, visiškai automatizuotą banknotų ir monetų apdorojimo įrangą. Į Lietuvos banką Vilniuje, į banko Kauno ir Klaipėdos skyrius iš apyvartos grįžtantys pinigai ne tik perskaičiuojami, rūšiuojami, bet ir nustatomas jų susidėvėjimo laipsnis. Netinkami naudoti banknotai ir monetos sunaikinami, o geros kokybės – vėl išleidžiami į apyvartą.