Lietuvos bankas
Kategorija
Serija
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Iš viso rezultatų 1422
4849_3d49931054bb11880d24ec7f24a60941.png
Nr. 17. Gintarė Zelionkaitė, Vaidotas Tuzikas. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas
2018-02-20
0
4839_01e7026838499ab5251b2aaab13151b2.png
Kainų raidos apžvalga 2013–2017 m.
2018-02-12
0
4833_c773fd68ad9b8f558150762971e1f67d.png
Ekonomikos biuletenis (2018 m. Nr. 1)
2018-02-08
0
4824_a65aa4b3a58c415aaee71d83e948e8a5.png
Mėnesinis biuletenis (2017 m. Nr. 12)
2018-01-31
0
virselis-2017.jpg
Lietuviškos kolekcinės ir proginės monetos (1993–2017)
2018-01-25
0
4812_e86f23b007b4e2fc371f82d0f9754ca0.png
Mėnesinis biuletenis (2017 m. Nr. 11)
2017-12-29
0
4808_a7663342643a6139c465d63211549186.png
Ekonomikos biuletenis (2017 m. Nr. 8)
2017-12-28
2
4809_d03e5b794f259f690f14a87672078e2c.png
Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalga (2017 m.)
2017-12-28
0
4807_5b254971d811a83c89edb9598cb51894.png
Apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai apžvalga (2017 m. Nr. 2)
2017-12-27
0
4805_d8f0f5b4455c127ff511f64d6f3e1b49.png
Namų ūkių apklausos apžvalga (2017 m. Nr. 2)
2017-12-22
0
4804_0db4f4c02215f9a2d08a597658f17f76.png
Anticiklinis kapitalo rezervas (2017 m. IV ketv.)
2017-12-21
0
4801_e1c41bc1418c564477d8dcab53dd0daa.png
Makroekonominės prognozės (2017 m. gruodis)
2017-12-19
0
Uždaryti aprašymą

Nr. 17. Gintarė Zelionkaitė, Vaidotas Tuzikas. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas

Nagrinėjant valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodiklių įverčius, matyti, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinamas prasčiau nei toks Latvijos ar Estijos rodiklis. Prastesnį vertinimą lemia didesnis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro pensijų išmokos, poveikis. Vis dėlto į ankstesnius valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimus nebuvo įtraukti 2016 m. patvirtinti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimai, įsigaliojantys 2017–2018 m. Įtraukus juos, senatvės pensijų išlaidų raida Lietuvoje tampa panaši į raidą kitose Baltijos šalyse, taigi ir fiskalinio tvarumo vertinimas, atsižvelgus į šiuos pokyčius, turėtų supanašėti.
Senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą ilguoju laikotarpiu lemia valstybių pasirinktas pensijų sistemos modelis, demografiniai bei makroekonominiai veiksniai. Visose Baltijos šalyse su visuomenės senėjimu susiję demografiniai pokyčiai senatvės pensijų išlaidoms darys didinamąjį poveikį. Tačiau jį ilguoju laikotarpiu atsvers mažėjantis pensijų sistemos dosnumas, ilginamas pensinis amžius, didėjantis užimtumo lygis. Tai lems, kad senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykis visose Baltijos šalyse iki 2060 m. sumažės.
Nors vertinant formaliu požiūriu – pagal finansinius srautus – visų Baltijos šalių pensijų sistemos ilguoju laikotarpiu gali atrodyti tvarios (iki 2060 m. pensijų išlaidų ir BVP santykis sumažės), nemažų abejonių kyla dėl pagrindinio tvarumą užtikrinančio veiksnio, t. y. mažėjančio vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Jis rodo reikšmingai mažėsiantį pensijų sistemos dosnumą ir nepakankamą senatvės pensijų adekvatumą. Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, būtų pernelyg siauras ir ribotas, nes ypač maža vidutinė pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, gali neigiamai paveikti paskatas dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, todėl gali būti imamasi kitokių priemonių pensijoms didinti, o tai keltų riziką ir fiskaliniam tvarumui. Jei pasitvirtintų dėl politinės rizikos labiausiai tikėtinas nekintančios, palyginti su dabartine, senatvės pensijų pakeitimo normos scenarijus, valdžios sektoriaus finansų tvarumas Lietuvoje greičiausiai būtų prastesnis, nei matyti iš EK pateikiamo tvarumo įverčio, o tai rodytų būtinybę imtis fiskalinį ir socialinį tvarumą užtikrinančių priemonių.
Alternatyvūs Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio raidos scenarijai rodo, kad tam tikros priemonės leistų bent iš dalies atsverti visuomenės senėjimo poveikį. Visi nagrinėjami demografiniai scenarijai rodo, kad visuomenė Lietuvoje ilguoju laikotarpiu neišvengiamai senės, t. y. vyresnio amžiaus gyventojų grupė bus vis didesnė, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų grupe. Tai skatins vis didesnę biudžeto pajamų dalį skirti senatvės pensijoms ir neigiamai veiks pirmosios pakopos pensijų pakeitimo normas. Tokios priemonės, kaip darbo rinkos aktyvumo didinimas, užimtumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas, galėtų padidinti Lietuvos pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Uždaryti aprašymą

Kainų raidos apžvalga 2013–2017 m.

Uždaryti aprašymą

Ekonomikos biuletenis (2018 m. Nr. 1)

Ekonomikos biuletenis paskelbiamas per dvi savaites po ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Leidiniuose, paskelbtuose po susitikimų dėl pinigų politikos kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn., pateikiama išsami ekonominės ir pinigų raidos analizė, įskaitant Eurosistemos (ECB ekspertų) diskusijas dėl makroekonominių prognozių euro zonai. Kiti leidiniai yra trumpesni, juose pateikiamas tarpinis pagrindinių mėnesinių rodiklių pokyčių atnaujinimas.

Uždaryti aprašymą

Mėnesinis biuletenis (2017 m. Nr. 12)

Mėnesiniame leidinyje pateikiami pagrindiniai Lietuvos ekonomikos raidos rodikliai, pinigų finansų įstaigų balanso ir pinigų, paskolų ir indėlių palūkanų normų, investicinių fondų balanso, finansų rinkų, mokėjimų statistika, ketvirtinės finansinės sąskaitos, mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistika. Leidžiamas nuo 1994 m.

Uždaryti aprašymą

Lietuviškos kolekcinės ir proginės monetos (1993–2017)

Fotografai Rolandas Ginaitis ir Arūnas Baltėnas.

Vilnius: Lietuvos bankas, 2017, ISBN 978-609-8204-23-0 (print) ISBN 978-609-8204-22-3 (online) 

Kataloge pateikiamos nuo 1993 iki 2017 m. Lietuvos banko išleistų kolekcinių ir proginių monetų nuotraukos ir aprašymai, monetų konkursuose gauti apdovanojimai, platintojų sąrašas. 

 

Uždaryti aprašymą

Mėnesinis biuletenis (2017 m. Nr. 11)

Mėnesiniame leidinyje pateikiami pagrindiniai Lietuvos ekonomikos raidos rodikliai, pinigų finansų įstaigų balanso ir pinigų, paskolų ir indėlių palūkanų normų, investicinių fondų balanso, finansų rinkų, mokėjimų statistika, ketvirtinės finansinės sąskaitos, mokėjimų balanso ir užsienio atsargų statistika. Leidžiamas nuo 1994 m.

Uždaryti aprašymą

Ekonomikos biuletenis (2017 m. Nr. 8)

Ekonomikos biuletenis paskelbiamas per dvi savaites po ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Leidiniuose, paskelbtuose po susitikimų dėl pinigų politikos kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn., pateikiama išsami ekonominės ir pinigų raidos analizė, įskaitant Eurosistemos (ECB ekspertų) diskusijas dėl makroekonominių prognozių euro zonai. Kiti leidiniai yra trumpesni, juose pateikiamas tarpinis pagrindinių mėnesinių rodiklių pokyčių atnaujinimas.

Uždaryti aprašymą

Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalga (2017 m.)

Apžvalga skirta veiksniams, lemiantiems šalies gyventojų mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimą, nustatyti, mokėjimo paslaugų prieinamumui ir naudojimui šalyje įvertinti, mokėjimo paslaugų naudotojų grupėms sudaryti ir ištirti, grynųjų pinigų naudojimo įpročiams įvertinti. Apžvalga rengiama kartą per metus.
 

Uždaryti aprašymą

Apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai apžvalga (2017 m. Nr. 2)

Apklausos tikslas – įvertinti Lietuvos finansų sistemos dalyvių požiūrį į finansų sistemos stabilumą ir galimus iššūkius tvariai finansų rinkų raidai ateityje. Galimas grėsmes ir jų išsipildymo tikimybę vertina bankų, draudimo bendrovių, investicinių fondų ir kitų finansinių institucijų atstovai. Apklausa rengiama du kartus per metus.

Uždaryti aprašymą

Namų ūkių apklausos apžvalga (2017 m. Nr. 2)

Apklausos tikslas – nustatyti namų ūkių taupymo ir skolinimosi įpročius ir priežastis, išsiaiškinti, kaip namų ūkiai vertina savo dabartinę finansinę padėtį. Į apklausą taip pat įtraukti klausimai apie namų ūkių ateities lūkesčius – finansinės būklės pokyčius, taupymo ar skolinimosi planus. Apklausa rengiama du kartus per metus.

Uždaryti aprašymą

Anticiklinis kapitalo rezervas (2017 m. IV ketv.)

Anticiklinis kapitalo rezervas yra makroprudencinės politikos priemonė skirta apsaugoti finansų sistemą nuo galimų nuostolių dėl cikliško sisteminės rizikos augimo. Lietuvos bankas sprendimą dėl nustatomos anticiklinio kapitalo rezervo normos priima kas ketvirtį. Ši norma nustatoma vadovaujantis išsamia finansų ir nekilnojamojo turto sektorių būklės analize.

Uždaryti aprašymą

Makroekonominės prognozės (2017 m. gruodis)

Lietuvos banko sudaromos makroekonominės prognozės yra makroekonometrinio modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Prognozuojant taikomas struktūrinis makroekonominis modelis, kurį sudaro, prižiūri ir atnaujina Lietuvos banko Ekonomikos departamentas. Modeliavimo rezultatai koreguojami, atsižvelgiant į ekspertų turimas žinias apie ekonomikos struktūros pokyčius, naujausią informaciją apie einamojo ir artimiausio laikotarpių ekonomikos raidą.

1 2 3 4 ... 119