Kredito unijų reformos DUK

Vadovaujantis Lietuvos banko veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų, todėl šioje skiltyje pateikta informacija yra Lietuvos banko ekspertų nuomonė.

Lietuvos bankas šiuo metu rengia pereinamojo laikotarpio kredito unijų sektoriaus reguliavimo principus (kapitalo ir kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus) ir juos 2017 m. sausio pradžioje pristatys rinkos dalyviams.

Klausimai dėl kredito unijų reformos eigos

1.   Ar nuo centrinės kredito unijos įregistravimo datos ji turi vykdyti visus Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus? Ar galimos kokios nors išimtys?

Centrinė kredito unijanuo jos įregistravimo datos turi vykdyti visus Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento reikalavimus. Išimtys nėra taikomos, t. y. centrinė kredito unija nuo įregistravimo datos turi tenkinti minimalaus pradinio kapitalo (ne mažesnio nei 1 mln. Eur) reikalavimą, atitinkantį Kapitalo reikalavimo reglamento nustatytus kriterijus.

2.   Kaip turėtų kredito unijos bendrauti su valstybės institucijomis dėl joms iškylančių klausimų susijusių su Kredito unijų reforma (tarp jų ir valstybės pagalbos klausimais)?

Lietuvos bankas šiuo metu rengia pereinamojo laikotarpio kredito unijų sektoriaus reguliavimo principus (kapitalo ir kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus) ir juos 2017 m. sausio pradžioje pristatys rinkos dalyviams.

Steigiamai centrinei kredito unijai atstovauti gali steigiamojo susirinkimo metu įgaliotas asmuo. Per pastarąjį asmenį bendravimas turėtų vykti tiek su Finansų ministerija, tiek su Lietuvos banku.

3.   Ar centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokų į stabilizacijos fondą nustatymo mechanizmas turėtų būti vienodas?

Pagal centrinių kredito unijų įstatymo 26 str. 11 d. periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šiuo įstatymu, nustato centrinė kredito unija. Skirtingų institucijų (kredito unijų ar centrinių kredito unijų) įmokos turi būti nustatytos atsižvelgiant į jų prisiimtą riziką, kaip ir numatyta įstatymo 26 str. 6 d. Tikėtina, kad kredito unijų suteikiamos paskolos yra rizikingesnės nei jų indėliai centrinėse kredito unijose. Atsižvelgiant į tai, centrinių kredito unijų laikomiems indėliams galėtų būti taikomas mažesnis rizikingumo koeficientas. Kitaip tariant, įmokų į stabilizacijos fondą dydžiai kredito unijoms ir centrinėms kredito unijoms gali skirtis pagal atitinkamų institucijų prisiimamą riziką.

4.   Pagal naujojo Centrinių kredito unijų įstatymo 13 str. 8 d. 1 punktą, kredito unija turi „savo lėšas pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik centrinėje kredito unijoje, kurios nare ji yra“. Šiuo metu kredito unijos, priklausančios veikiančiai centrinei kredito unijai, inkasuoja grynuosius pinigus į bankus, o vėliau persiveda į centrinę kredito uniją. Ar nurodytas punktas galioja ir paminėtai situacijai?

Taip, Centrinių kredito unijų įstatymo 13 str. 8 d. 1 punktas nedraudžia tokio modelio.

5.   Ar kredito unijos nariai gali perleisti papildomus pajus arba jų dalį kitiems kredito unijos nariams?

Pajus yra vardinis dokumentas, todėl nėra dalus. Vis dėlto papildomo pajaus dydis nėra apibrėžtas įstatymu. Nauja Kredito unijų įstatymo redakcija (35 str. 5 d.) nuo 2017 m. sausio 1 d. suteikia galimybę kredito unijai jos įstatuose nustatyti papildomo pajaus (nesiejamo su balsavimo teise) išleidimo, perleidimo ir pan. tvarką. Šioje tvarkoje gali būti numatyta, kad kredito unijos narys gali įsigyti kelis papildomus pajus (vardinius dokumentus) ir juos atskirai perleisti kitam kredito unijos nariui.  

Norime atkreipti dėmesį, kad vertinant naujuosius kredito unijų sektorių reguliuojančius teisės aktus sistemiškai, matyti, jog papildomo pajaus nominali vertė neturėtų būti mažesnė nei mažiausias pajinio įnašo dydis už pagrindinį pajų (30 Eur). Primintina tai, kad pajaus dalijimo galimybė negalioja pagrindiniam pajui. Pagrindinis pajus yra siejamas su balsavimo teise, todėl pagrindinio pajaus vieno balso teisė negali skilti į kelias dalis.

6.   Pagal naujojo Centrinių kredito unijų įstatymo 13 str. 8 d. 3 punktą, „sudaryti sutartį dėl investicinių paslaugų ir (ar) papildomų paslaugų tik su centrine kredito unija, kurios nare ji yra, išskyrus atvejus, kai gautas centrinės kredito unijos valdybos sutikimas šias paslaugas įsigyti iš kitų finansų įstaigų;“ Kokios papildomos paslaugos turimos omenyje?

Papildomos paslaugos yra nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 24 d.:

„24. Papildomos paslaugos:

1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas;

2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu;

4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu;

5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.“

7. Ar kredito unijoms, įsteigtoms iki 2017 m. sausio 1 d., taikomos nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos?

Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio 1 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. įsteigtoms kredito unijoms iki 2018 m. sausio 1 d. taikomos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Kredito unijų įstatymo nuostatos (išskyrus iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 45 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 2 dalį). Tai reiškia, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsteigtos kredito unijos pasikeitusių ir naujų reikalavimų privalės laikytis nuo 2018 m. sausio 1 d., išskyrus naujojo Kredito unijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio ir kitų nuostatų, reglamentuojančių kredito unijų pertvarkymą. 

 

Klausimai, susiję su kredito unijų pertvarkymo į specializuotą banką procesu

1.   Kada planuojama patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų pertvarkymą į specializuotus bankus?

Sutikimo pertvarkyti kredito unijas išdavimo tvarka, kuri įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., jau buvo pateikta rinkos dalyviams ir bus patvirtinta iki šių metų pabaigos

2.   Kokias sąlygas turi tenkinti kredito unijos (neskaitant tų, kurios nurodytos naujajame Kredito unijų įstatyme), kurios pasirenka pertvarkymą į specializuotus bankus?

Kredito unijoms, siekiančioms tapti specializuotu banku, visų pirma reikia sėkmingai praeiti turto kokybės vertinimą. Atlikus kredito unijos turto kokybės vertinimą, kredito unija turi tenkinti visus tuo metu kredito unijoms galiojančius reikalavimus.

3.   Kokius dokumentus kredito unijos turi pateikti Lietuvos bankui, norėdamos gauti leidimą būti pertvarkytos į specializuotą banką?

Norėdama gauti tokį sutikimą, kredito unija privalo pateikti naujajame Kredito unijų įstatyme nurodytus dokumentus. Pagal 71 str. 4 d.: „Norėdama gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą, kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, įskaitant kredito unijos organų patvirtintą pertvarkymo planą, kuriame aprašoma pertvarkymo proceso eiga, veiksmai, kurių bus imtasi apsaugant kredito unijos narių, kreditorių interesus ir pasirengiant vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti.“

4.   Ar papildomi pajai, įsigyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti pertvarkyti į specializuoto banko akcijas, jeigu tai numatyta pertvarkymo plane ir pajininkai tam pritarė visuotiniame narių susirinkime? Ar papildomi pajai gali būti pertvarkomi į akcijas, jeigu jie įsigyti po 2017 m. sausio 1 d.?

Kredito unijas pertvarkant ir jų pajininkams tampant akcininkais, pajų rūšies klausimas neturėtų būti reikšmingas: su visais pajininkais, atsisakančiais po pertvarkymo tapti veiksiančios akcinės bendrovės akcininkais, turėtų būti atsiskaitoma (Kredito unijų įstatymo 71 str. 10 d.), o likę pajininkai, kurie sutiktų būti akcininkais, galėtų spręsti, kiek akcijų įsigyti ir kaip jas apmokėti. Visas akcinės bendrovė kapitalas, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuotas (apmokėtas), įgis įprastas kapitalo savybes. t. y. nebegalės būti grąžinamas.

5.   Ar papildomi pajai, įsigyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti grąžinami pajininkams be apribojimų?

Papildomi pajai, įsigyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti grąžinami pajininkams šiuo metu galiojančia tvarka (t. y. tvarka numatyta iki 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Kredito unijų įstatymo redakcijoje).

Atnaujinta 2016-12-06