Lietuvos bankas

Turto draudimo paskirtis – padėti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti, jei turtas bus apgadintas dėl gamtos stichijų, nelaimių ar kitų asmenų veiksmų. Draudžiant nekilnojamąjį turtą (butą, namą, kotedžą, sodo namelį ar kitą statinį), kartu galima apdrausti ir jame esantį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką ir kt.). Taip pat galima apdrausti turto savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad dėl apdraustojo kaltės padaryta žala bus atlyginama nukentėjusiam asmeniui. 

Turto draudimą gali sudaryti:

  • Nekilnojamojo turto draudimas – apdraudžiamos pastato sienos, lubos, grindys, stogas, langai, laiptai ir kita.  
  • Namuose esančio turto draudimas – apdraudžiami baldai, buitinė technika, kitas kilnojamasis namų turtas.
  • Civilinės atsakomybės draudimas – atlyginami nuostoliai, jei dėl apsidraudusio asmens kaltės apgadinamas kitų žmonių turtas. Pavyzdžiui, dėl bute trūkusio vamzdžio apliejami kaimynai.

[[#ex]]

Ar man reikia turto draudimo? 

Papildoma savo turto apsauga patariama rūpintis kiekvienam buto, namo ar kito statinio savininkui. O jeigu būstą įsigijote su paskola, turto draudimas, greičiausiai, bus privalomas. Turto draudimas yra svarbus asmeninių finansų valdymo žingsnis. Draudimo išmokos, atsitikus nelaimei ir patyrus nuostolių, padės padengti neplanuotas ir dažnai dideles išlaidas.

Svarbu! Draudikui suteikite kuo išsamesnę informaciją apie draudžiamą turtą, jo būklę ir naudojimą. Pavyzdžiui, ar gyvenate nuolat, ar nuomojate, ar atvykstate tik praleisti savaitgalių. Dėl netikslios ar melagingos informacijos draudikas gali atsisakyti padengti Jūsų patirtus nuostolius. 

 Kur galiu sudaryti turto draudimo sutartį? 

Lietuvoje turto draudimo paslaugas teikia draudimo įmonės. Draudimo sutartį galima sudaryti ir per draudimo tarpininkus. Jie už atlygį platina draudimo įmonių draudimo produktus. Draudimo tarpininkais gali būti draudimo brokerių įmonės arba draudimo agentai (fiziniai arba juridiniai asmenys). Draudimo įmonių ir draudimo brokerių sąrašus galite rasti Lietuvos banko svetainėje. 

Svarbu! Rinkdamiesi turto draudimą, palyginkite kelių draudimo įmonių pasiūlymus. Tokią paslaugą galite gauti ir kreipęsi į draudimo brokerius.

Kokį turtą ir nuo kokių rizikų galiu apdrausti?

Galima rinktis pastato, jame esančio turto ir savo civilinės atsakomybės draudimą. 

Būsto (pastatų) draudimas
Tai buto, namo, kotedžo, sodybos ar kito statinio draudimas, kai atlyginama žala, kurią sukėlė gamtinės jėgos, ugnis, vanduo ar tretieji asmenys. Žala pagal draudimo liudijimą (polisą) atlyginama tuo atveju, jei įvykio metu apgadinamos pastato sienos, stogas, langai, stacionari šildymo ar elektros įranga ir pan. 

Draudžiant būstą, svarbu apsispręsti dėl draudimo sumos. Draudimo suma – tai draudimo sutartyje nurodyta (arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama) pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka. Vis dėlto sudarydamas namų turto draudimo sutartį, pats žmogus turi įvertinti, kokios draudimo sumos pakaktų prireikus atkurti nelaimės metu prarastą turtą. 

Turtas dažniausiai draudžiamas atkuriamąja verte – draudžiamojo įvykio atveju mokama draudimo išmoka, už kurią būtų galima atkurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti) sugadintą ar sunaikintą turtą. Turtą draudžiant likutine verte – apskaičiuojant draudimo išmoką, išskaičiuojamas turto nusidėvėjimas.

Namų turto draudimas
Tai kilnojamojo turto (baldai, buitinė, garso ir vaizdo technika, drabužiai, papuošalai ir kt.), esančio būsto ar pagalbinių patalpų viduje, draudimas. Draudimo bendrovė atlygina žalą, kilusią dėl gamtinių jėgų, ugnies, vandens, vagystės, apiplėšimo gatvėje, stiklo dūžio ar kitos rizikos (pavyzdžiui, viešbučio išlaidos dėl draudžiamojo įvykio, dviračio vagystė ir kt.). 

Civilinės atsakomybės draudimas
Būsto savininkui apdraudus savo civilinę atsakomybę, draudimo bendrovė atlygins nuostolius, kuriuos jis netyčia sukels tretiesiems asmenims, jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Pavyzdžiui, kai, trūkus vamzdžiui bute, vanduo užlieja kaimyninį butą arba, kilus gaisrui name, žiežirba uždega ir kaimyno pastatą.

Turto draudimas saugo nuo gaisro ar gamtinių jėgų pasekmių. Draudimo įmonė įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką dėl nuostolių, susijusių su turto sugadinimu ar netekimu dėl:

  • gaisro;
  • sprogimo;
  • audros;
  • kitų gamtinių jėgų, išskyrus audrą;
  • branduolinės energijos;
  • žemės įgriuvos.

Turto draudimas taip pat saugo ir nuo kitų rizikų. Draudimo įmonė įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką dėl nuostolių, susijusių su turto sugadinimu ar netekimu dėl krušos ar šalčio ir bet kokių kitų įvykių, tokių kaip, pavyzdžiui, vagystė. 

Svarbu! Rinkdamiesi turto draudimą, būtinai palyginkite, kokias draudimo apsaugas siūlo skirtingos draudimo bendrovės. Taip pat atkreipkite dėmesį, kokie apribojimai taikomi draudimo išmokoms pagal skirtingas daiktų kategorijas.  Visą šią informaciją rasite draudimo sąlygose. Įsigilinti nuo kokių rizikų draudžiatės svarbu net ir tuo atveju, jei draudikas tvirtina draudžiantis nuo „visų rizikų“.

Kiek kainuoja turto draudimas?

Turto draudimo kainą sudaro metinė draudimo įmoka. Kai kurie draudikai siūlo galimybę įmoką išskaidyti dalimis ir įmokas už draudimą mokėti kiekvieną mėnesį ar kiekvieną ketvirtį.  


Kaip pasirinkti, kur apdrausti savo turtą?

Renkantis, kur apdrausti savo turtą, patariama palyginti bent kelių draudimo bendrovių pasiūlymuose nurodytą kainą, siūlomas apsaugas, nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Tai padaryti gana paprasta, nes kiekvienas draudikas turi vartotojui pateikti standartinę informaciją apie draudimo sąlygas (draudimo produkto informacinį dokumentą (686.6 KB )). Gavę kelių draudikų pasiūlymus, palyginkite juos ir pasirinkite geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį pasiūlymą už palankiausią kainą. 

Draudimo produkto informaciniame dokumente turi būti ši informacija: 

  • draudimo rūšis;
  • kam taikoma draudimo apsauga;
  • kam netaikoma draudimo apsauga;
  • ar yra kokių nors draudimo apsaugos apribojimų;
  • kur man taikoma draudimo apsauga;
  • kokios mano pareigos;
  • kada ir kaip moku;
  • kada įsigalioja ir baigiasi draudimo apsauga;
  • kaip galiu nutraukti sutartį.

Kaip pranešti draudimo įmonei apie įvykį?

Kaip ir per kiek laiko būtina pranešti apie įvykį, paprastai nurodoma draudimo sutartyje, todėl prieš pasirašydami ją būtinai atidžiai perskaitykite.

Apie įvykį pranešant telefonu: pranešimas bus registruojamas, jei pokalbio metu nustatytos aplinkybės ir gauta informacija leidžia spręsti, kad įvykis gali būti draudžiamasis. Registruojami ir atvejai, kai pokalbio metu paaiškėja, kad įvykis gali būti nedraudžiamasis, bet skambinantis asmuo pageidauja, kad jo pranešimas būtų užregistruotas.

Susisiekę su draudimo įmone, pateikite kuo daugiau informacijos: asmens duomenis, duomenis apie draudimo sutartį, įvykio datą, vietą, aplinkybes, specialiųjų tarnybų iškvietimą. Kontaktuojant el. paštu ar interneto svetainėje (savitarnoje), yra galimybė pateikti ir kai kuriuos dokumentus, nuotraukas ar kitą informaciją. Prireikus, draudikas gali paprašyti papildomos informacijos, dokumentų ar paaiškinimų.

Kad draudimo išmoka būtų išmokėta, dažniausiai pakanka susisiekti su draudiku du kartus. Kontaktų skaičius gali išaugti, jei įvykio administravimas dėl objektyvių priežasčių yra sudėtingesnis.

Svarbu! Prieš pasirašydami draudimo sutartį, atidžiai ją perskaitykite. Atkreipkite dėmesį į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą bei pranešimo apie draudiminį įvykį tvarką! 
Svarbu! Jei nepavyksta sutarti dėl įvykio ar išmokos sumos, galite kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo su draudiku nagrinėjimo. Mūsų svetainėje rasite visą informaciją, kaip pateikti ginčą nagrinėti.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla ginčai?

Vartotojai dažniausiai nesutinka su draudiku ir reikalauja: 

  • įvykį pripažinti draudžiamuoju; 
  • išmokėti draudimo išmoką arba jos dalį; 
  • perskaičiuoti draudimo išmokos dydį ir pan. 

Būsto (pastatų) draudimo atveju dažniausiai nesutariama dėl vėjo, liūties ar kitų gamtinių jėgų padarytos žalos. Pavyzdžiui, kai vanduo patenka pro pastato konstrukcijas ir apgadina ne tik pastatą, bet ir jame esantį kilnojamąjį turtą.

Namų turto draudimo atveju – dėl draudiko sprendimų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką už sugadintus kilnojamuosius daiktus, nes apgadinimas patenka į draudimo sutartyje nustatytų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą arba draudikas neprisiėmė tokios draudimo apsaugos. Pavyzdžiui, daiktas sudužo, bet atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, nes draudimo sutartyje tokia apsauga nenumatyta.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju – dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju arba dėl draudiko nustatyto nuostolių dydžio. Pavyzdžiui, draudikas nustato, kad nuostolius vartotojas patyrė ne įvykio metu, ir dėl to atsisako išmokėti draudimo išmoką arba vartotojas mano, kad draudiko apskaičiuotos nuostolio sumos nepakaks atkurti iki įvykio buvusią padėtį.

Visus priimtus sprendimus dėl ginčų tarp vartotojų ir draudikų galima rasti Lietuvos banko svetainėje. 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-17