Tarnybos

• įgyvendina Eurosistemos pinigų politiką;
• valdo Lietuvos banko finansinį turtą;
• teikia bankines ir investicines paslaugas.

Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas.

Bankininkystės tarnyboje veikia du – Operacijų ir mokėjimų bei Investicijų valdymo – departamentai ir savarankiškas Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius.

Mes įgyvendiname Eurosistemos pinigų politiką Lietuvoje atlikdami visas atvirosios rinkos operacijas ir teikdami nuolatines galimybes. Taip pat užtikriname Lietuvos banko dalyvavimą Eurosistemos vykdomoje išplėstinėje turto pirkimo programoje, populiariai vadinamoje tiesiog kiekybiniu skatinimu. Ji skirta euro zonos ūkio atgaivinimui netradicinėmis pinigų politikos priemonėmis.

Tarnyba vykdo mūsų organizacijos ir jos klientų (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, finansų įstaigų) mokėjimus bei atsiskaitymus. Mažmeninių mokėjimų sistema CENTROlink siekiame padidinti konkurenciją mokėjimų rinkoje – sudarytos sąlygos sistemos galimybėmis naudotis ne tik bankams, bet ir kredito unijoms, elektroninių pinigų įstaigoms, veikiančioms Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos šalyse. Per sistemą CENTROlink mokėjimai pasiekia visus SEPA erdvėje veikiančius mokėjimo paslaugų teikėjus. Kita mūsų administruojama sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra euro zonos mokėjimo sistemos TARGET2 dalis. Šia mokėjimo sistema realiuoju laiku vykdome didelės vertės Lietuvos banko ir jo klientų mokėjimus.

Mums patikėta tiesiogiai valdyti šalies finansinei būklei itin svarbų Lietuvos banko finansinį turtą, kurį sudaro tarptautinės atsargos ir investicijos eurais. Šis turtas padeda užtikrinti Lietuvos ir euro zonos šalių finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą. Turėdama tokį turtą Lietuva gali lengviau atlaikyti ekonominius ir finansinius sukrėtimus. Iš lėšų, uždirbtų investuojant finansinį turtą, padengiamos mūsų organizacijos išlaidos, o didelė gauto pelno dalis pervedama į valstybės biudžetą. Atsižvelgdamas į investicinę aplinką ir riziką, Lietuvos bankas siekia uždirbti kuo didesnę investicijų grąžą, todėl numatome plėsti investavimo strategijas, stiprinti rizikų valdymą.

• didina Lietuvos banko kaip kompetencijos centro ekonomikos ir finansų klausimais vaidmenį;
• numato ūkio raidos perspektyvas ir sudaro makroekonomines prognozes;
• testuoja šalies finansų sistemą nepalankiausiomis sąlygomis ir įvertina jos stiprumą;
• renka ir pateikia pinigų ir finansų statistiką.

Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Aurelijus Dabušinskas

Artimiausiais metais didinsime Lietuvos banko kaip kompetencijos centro ekonomikos ir finansų klausimais vaidmenį. Tam numatoma išplėsti mūsų organizacijos analitinį potencialą, sustiprinti tiriamąją veiklą ir reputaciją ekonomikos bei finansų srityje tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, plėsti ekonominės minties sklaidą, kuri padėtų priimti racionalius sprendimus ir spręsti esmines ekonomikos problemas. Reikšmingą darbą šioje srityje atlieka mūsų tarnyba ir joje veikiantys trys – Ekonomikos, Finansinio stabilumo ir Statistikos – departamentai.

Mes dalyvaujame rengiant ir formuojant euro zonos pinigų politikos sprendimus. Analizuojame Lietuvos ir užsienio valstybių ekonomines tendencijas, numatome galimos ūkio raidos perspektyvas ir sudarome makroekonomines prognozes. Mūsų atliekami tyrimai leidžia nustatyti pinigų politikos įtaką ekonomikai, numatyti pakitusių ekonominių sąlygų poveikį ekonomikos raidai.

Lietuvos bankas turi Lietuvos Respublikos Seimo suteiktą mandatą vykdyti makroprudencinę politiką, kuria siekiama prisidėti prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą. Mūsų ekspertai rengia finansinio stabilumo apžvalgas, organizuoja finansų įstaigų ir namų ūkių apklausas, skleidžia aktualią ekonomikos ir finansinę informaciją žiniasklaidai, ekonomikos ekspertams. Tai padeda jiems geriau suvokti ir numatyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes Lietuvos finansų sistemai. Mūsų reguliariai atliekamas jos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis padeda įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį.

Dar vienas iš mūsų kartu su Priežiūros tarnyba atliekamų svarbių darbų – Lietuvoje veikiančių kredito unijų stiprinimas ir tvarios, ilgalaikės jų plėtros užtikrinimas. Bendradarbiaujame su įstatymų leidėjais ir rinkos dalyviais, kad būtų įgyvendinti įstatymuose numatyti kredito unijų sektorių stiprinančio reguliavimo pakeitimai.

Tarnyba renka, sudaro, skelbia ir teikia vartotojams statistinę informaciją. Taip pat tvarkome Paskolų rizikos duomenų bazę, joje kaupiami duomenys apie paskolų gavėjus. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali susipažinti su šioje bazėje esančiais savo duomenimis.

• siekia finansų rinkos stabilumo ir patikimumo;
• nuolat bendrauja su finansų rinkos dalyviais ir jų klientais;
• nagrinėja tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio kilusius ginčus ir priima sprendimus;
• taiko inovatyvius sprendimus finansų sektoriaus priežiūrai, prisideda prie finansų rinkos patrauklumo didinimo.

Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina 

Finansų rinkos priežiūros tarnyba – tai vienas didžiausių Lietuvos banko struktūrinių padalinių. Jis sudarytas iš trijų – Bankų ir draudimo įmonių priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo – departamentų. Mūsų kolektyvas – tai daugiau nei 100 aktyviai dirbančių profesionalų. Dirbdami kartu ir vykdydami veiksmingą prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, finansinių paslaugų ir rinkų priežiūrą, stiprindami finansinių paslaugų vartotojų pasitikėjimą finansų rinkomis, siekiame finansų rinkos stabilumo, patikimumo ir brandos.

Mes siekiame:

Stiprinti finansų rinkos dalyvių patikimumą, vientisumą, prisidėti prie rizikų mažinimo – riziką ribojančią priežiūrą orientuojame į prižiūrimų bankų, draudimo bendrovių, kredito unijų, mokėjimo ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklos patikimumo ir stabilumo didinimą. Vykdydami priežiūrą siekiame finansų rinkos dalyvius nukreipti atsakingo elgesio link, todėl mes individualiai vertiname rizikas, kylančias dėl konkretaus rinkos dalyvio elgsenos.

Etiškai ir skaidriai veikiančios Lietuvos finansų rinkos, operatyviai ir efektyviai valdyti finansinių nusikaltimų riziką – daug dėmesio skiriame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei kibernetinio saugumo prevencijos sričiai. Nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos Respublikos ir tarptautinėmis institucijomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei kibernetinio saugumo prevencijos klausimais.

Sukurti pažangią, į inovatyvius sprendimus orientuotą, tvariai besivystančią ir patrauklią finansų rinkos aplinką – stengiamės tobulinti priežiūrinę aplinką, siekiame didinti finansų rinkos patrauklumą ir mažinti administracinę naštą finansų rinkos dalyviams. Aktyviai bendraujame ir bendradarbiaujame su finansų rinkos dalyviais ir kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis rengdami teisės aktų projektus – su jais konsultuojamės ir diskutuojame, reguliariai juos informuojame apie finansų rinkos reguliacinės aplinkos planuojamus pakeitimus. Daug dėmesio skiriame finansų rinkos priežiūros priemonių skaitmeninimui ir reguliacinių pakeitimų, skatinančių taikyti saugius inovatyvius sprendimus, inicijavimui.

Užtikrinti, kad finansų rinkoje veiktų tik licencijuoti ir patikimi finansų rinkos dalyviai – vertiname gautus prašymus išduoti veiklos licencijas, tikrindami, ar įmonės atitinka joms keliamus teisės aktuose nustatytus veiklos reikalavimus, ar pretendentai į finansų įstaigų vadovus yra nepriekaištingos reputacijos ir ar jie atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacijos bei patirties reikalavimus.

Vartotojų apsauga ir mes

Finansinių paslaugų vartotojai turi būti tikri, kad gali pasitikėti finansų rinkos dalyviais, kurių paslaugomis ir produktais naudojasi, o jų patikėti pinigai yra saugūs. Pasitikėjimas finansų rinka leidžia jiems aktyviau naudotis rinkos siūlomomis paslaugomis, o tai sudaro palankesnes sąlygas pasirinkti skirtingus paslaugos teikėjus. Finansų rinkos dalyviai turi būti suinteresuoti tinkamai elgtis su finansinių paslaugų vartotojais ir stengtis teikti kokybiškas, vartotojų lūkesčius atitinkančias, efektyviai valdomas ir naujovėmis grįstas paslaugas.

• Siekiame, kad finansinių produktų savybės ir finansinės paslaugos atitiktų visuomenės poreikius, būtų lengviau prieinami. 
• Siekiame, kad finansinių paslaugų vartotojai priimtų geriau apgalvotus finansinius sprendimus, kurie jiems neturėtų neigiamų pasekmių ateityje, todėl aktyviai prisidedame prie atsakingesnio vartotojų finansinio elgesio formavimo, prižiūrime, ar informacija apie finansines paslaugas tinkamai atskleidžiama – teisinga informacija vartotojams padeda priimti pagrįstesnius finansinius sprendimus.
• Nagrinėjame tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių kilusius ginčus ir priimame sprendimus (rekomendacinio pobūdžio), kaip, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti išspręstas konkretus vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčas.
• Gauname iš vartotojų vykdomai priežiūrai svarbius signalus, analizuojame juos ir nagrinėjame skundus dėl finansinių paslaugų teikimo, prižiūrime, kaip vykdoma prekyba finansinių priemonių rinkoje, atliekame įvairaus pobūdžio temines finansų rinkos apžvalgas (pvz., pensijų fondų, emitentų veiklos ir pan.), aktualias finansų rinkos dalyviams ir investuotojams.
• Rūpinamės vartotojų interesais, todėl reguliariai atnaujiname aktualią informaciją apie licencijuotas įmones, kurios gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikos finansų rinkoje, apie licencijuotus finansų maklerius ir brokerius, taip pat informuojame apie nelicencijuotas įmones, siūlančias paslaugas Lietuvos gyventojams, blokuojame kenkėjiško pobūdžio interneto svetaines, siūlančias greitus investicinius laimėjimus.
• Siekiame tinkamai atstovauti vartotojų interesams – aktyviai bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, veikiančiomis vartotojų teisių gynimo srityje, esame prisijungę prie Europos Komisijos Finansinių ginčų sprendimo tinklo FIN-NET veiklos, palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos vartotojų teises ginančiomis asociacijomis.

• rengia Lietuvos banko strateginį ir veiklos planus, kontroliuoja jų vykdymą;
• atsakinga už Lietuvos banko biudžeto parengimą ir kontrolę;
• rengia organizacijos finansinę atskaitomybę;
• valdo informacinių technologijų poreikius ir užtikriną banko kibernetinį saugumą;
• rūpinasi tarnautojų darbo sąlygomis.

Organizacijos tarnybos direktorius Tomas Kvaraciejus

Viena iš pagrindinių mūsų tarnybos veiklų – planavimas, biudžeto parengimas ir vykdymo kontrolė, Lietuvos banko strateginėse kryptyse numatytų priemonių įgyvendinimo užtikrinimas. Mūsų tarnyba taip pat atsakinga už procesų, projektų ir veiklos rizikos valdymo banke koordinavimą, telkia visą organizaciją šioms svarbioms veikloms.

Tarnyboje veikia trys – Apskaitos, Informacinių technologijų ir Paslaugų administravimo – departamentai ir Veiklos valdymo skyrius.

Mes rengiame ir įgyvendiname Lietuvos banko finansinės apskaitos politiką, atsakome už Lietuvos banko dienos balanso parengimą ir perdavimą Europos Centriniam Bankui, rengiame Lietuvos banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tvarkome Lietuvos banko padalinių inicijuotų operacijų apskaitą ir kontroliuojame, ar jos teisingai įtrauktos į finansinę apskaitą.

Mūsų tarnyba projektuoja, kuria ir tobulina Lietuvos banke naudojamas informacines sistemas, administruoja duomenų centrų techninę ir programinę įrangą. Ypač daug dėmesio skiriame kibernetiniam saugumui.

Mūsų tarnybos vienas iš darbų – priimti gyventojų, organizacijų ir įmonių paklausimus, prašymus, skundus ir perduoti pagal kompetenciją kitiems padaliniams spręsti iškeltus klausimus. Rūpinamės Lietuvos banko pastatais, patalpomis ir tarnautojų darbo sąlygomis. 

Atliekame mūsų organizacijos veiklos ir išteklių planavimo, vidaus veiklos procesų, veiklos rizikos ir veiklos tęstinumo valdymo bei koordinavimo funkcijas.