Lietuvos banko struktūroje yra du savarankiški skyriai, veikiantys greta dvylikos savarankiškų departamentų, turinčių skyrius. Tyrimų centras siekia atlikti ir skelbti pasaulyje pripažįstamus ekonomikos ir finansų sričių tyrimus, Vidaus audito skyrius per auditus vertina įvairias Lietuvos banko veiklos sritis, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.
Tyrimų centras yra savarankiškas Lietuvos banko struktūrinis padalinys, kurio akademiniai partneriai yra Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Tyrimų centro misija:
Tyrimų centras atlieka įvairius ekonomikos ir finansų mokslinius tyrimus, padedančius priimti kokybiškus sprendimus, būtinus Lietuvos banko pagrindinėms funkcijoms atlikti, ir publikuoja juos aukščiausios reputacijos tarptautiniuose mokslinių tyrimų žurnaluose. |
[[#ex]]
Tyrimų centro tikslai
Tyrimų centras siekia:
- gerinti ekonomikos ir finansų mokslo kokybę Lietuvoje;
- skatinti aukšto lygio aktualių ekonomikos bei finansų akademinių klausimų diskusijas;
- organizuoti kviestinių tyrėjų seminarus, konferencijas, kviestinių tyrėjų paskaitas, mokymus ir dirbtuves;
- šviesti visuomenę;
- stiprinti Lietuvos banko kaip ekonomikos ir finansų sričių kompetencijos centro įvaizdį;
- atlikti įvairius ekonomikos ir finansų mokslinius tyrimus, padedančius priimti kokybiškus sprendimus, būtinus Lietuvos banko pagrindinėms funkcijoms atlikti, ir publikuoti juos aukščiausios reputacijos tarptautiniuose mokslinių tyrimų žurnaluose.
Prioritetinės tyrimų kryptys
Lietuvos banko Tyrimų centro ekonomistai atlieka akademinius tyrimus ir juos skelbia tarptautiniu lygiu pripažįstamuose mokslo žurnaluose. Pagrindinės tyrimų temos:
- kiekybinė makroekonomika;
- namų ūkių finansai;
- tarptautinė prekyba;
- tarptautinė makroekonomika;
- finansai;
- darbo ekonomika;
- makrofinansai;
- nekilnojamojo turto ekonomika.
Tyrimų centro veiklos
- bakalauro studijų programos „Kiekybinė ekonomika“ sukūrimas, administravimas ir dėstymas;
- doktorantūros kursų planavimas, organizavimas ir dėstymas;
- mokymai Lietuvos banko darbuotojams ir mokslininkams;
- Lietuvos banko mokslo premijų skyrimo administravimas;
- tarptautinės konferencijos, Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų ciklas, kviestinių tyrėjų seminarai, dirbtuvės:
- "Vilnius Winter meetings";
- TC/VU/KTU dirbtuvės;
- Tyrimų centro iššūkis;
- Jeronimo Stroinovskio paskaitų ciklas.
- tyrimų projektai su Lietuvos ir užsienio tyrėjais;
- bendradarbiavimas su mokslo (VU, KTU), ekonominės politikos ir tyrimų institucijomis (CEPR, CEBRA, STRATA ir kt.);
- Vilniaus Universiteto Ekonomikos ekspertizės centras.
Susipažinti su Lietuvos banko organizuojamais renginiais galite kalendoriuje;
Tyrimų centro veiklos išorinis vertinimo ataskaita
- 2023 m. TC išorinio vertinimo ataskaita (261.8 KB download icon).
[[#ex]]
Tyrimų centro darbuotojai
-
Žymantas Budrys, PhDTyrimų centras
Vyresnysis ekonomistas -
Ziran (Josh) Ding, PhDTyrimų centras
Vyresnysis ekonomistas -
Eglė Jakučionytė, PhDTyrimų centras
Vyriausioji ekonomistė -
Junghum Park, PhDTyrimų centras
Vyresnysis ekonomistas -
Aurelija Proškutė, PhDTaikomųjų makroekonominių tyrimų skyrius (TMTS) ir Tyrimų centras (TC)
TMTS skyriaus viršininkė ir TC direktorė -
Swapnil Singh, PhDTyrimų centras
Vyriausiasis tyrėjas-koordinatorius -
Laima ŠtulaitėTyrimų centras
Specialistė -
Linas Tarasonis, PhDTyrimų centras
Vyriausiasis ekonomistas
Lietuvos banko tyrėjų sąrašas čia
[[#ex]]
[[#ex]]
Įvykusios konferencijos
1-asis Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų ciklas
1-oji Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų serija vyko 2023 m. gegužės 17-19 d. Vilniuje, Lietuvoje.
Kviestinis lektorius: Elhanan Helpman (Harvardo universitetas). Paskaitų tema: “Frontiers of International Trade”.
Daugiau informacijos rasite čia.
Konferencija "New Dimensions of Monetary Policy"
Kartu su Lenkijos nacionaliniu banku (NBP), CEBRA (centrinių bankų tyrimų asociacija, angl. Central Bank Research Association), Lietuvos banko ir Tyrimų centro organizuota konferencija, kurį įvyko 2022 m. rugsėjo 22 –23 d.
Pagrindiniai renginio pranešėjai: Alberto Cavallo (Harvardo verslo mokykla) ir Ricardo Reis (Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla).
Daugiau informacijos čia.
Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija 2022
Pagrindinis renginio pranešėjas: Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Kaivan Munshi. Jis yra vienas iš pirmaujančių vystymosi ekonomikos ekspertų, ypatingą dėmesį skiriantis socialinių institucijų vaidmeniui ir jų sąveikai su ekonomine veikla ekonomikos vystymosi etape.
Daugiau informacijos čia.
2-asis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas
2022 m. rugsėjo 14-16 d. Vilniuje vyko 2-oji Lietuvos banko kviestinių paskaitų serija.
Kviestinis lektorius: Kurt Mitman (Tarptautinių ekonominių studijų institutas (IIES)). Paskaitos tema: "Frontiers of Research on Inequality and the Macroeconomy: Facts, Methods and Policy Implications"
Daugiau informacijos rasite čia.
Virtuali konferencija "Adjustments in and to an Uncertain World"
Kartu su Lenkijos nacionaliniu banku (NBP), Ekonominės politikos tyrimų centru (angl. Centre for Economic Policy Research, CEPR), CEBRA (centrinių bankų tyrimų asociacija, angl. Central Bank Research Association), Lietuvos banko ir Tyrimų centro organizuota konferencija, kurį vyko 2020 m. rugsėjo 24 –25 d.
Pagrindiniai renginio pranešėjai: Jennifer La’O (Kolumbijos universitetas ir FED Mineapolis), Kalina Manova (Londono universiteto koledžas), Beata Javorcik (Oksfordo universitetas ir ERPB).
Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia.
1-asis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas
Kasmet kviečiamas žymus mokslininkas, kuris dvi dienas skaito paskaitas apie tos srities svarbiausius pasiekimus, po kurių vyksta tyrimų dirbtuvės.
Inauguracinis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas vyko 2019 m. lapkričio 27-29 d. Vilniuje. Kviestinis lektorius: Klaus Adam (Oksfordo universitetas). Paskaitų tema: "Learning and Expectations Formation in Macroeconomics and Finance".
Daugiau informacijos rasite čia.
25-oji tarptautinė panelinių duomenų konferencija
Lietuvos bankas ir Tyrimų centras prisidėjo rengiant 25-ąją tarptautinę panelinių duomenų konferenciją, kuri vyko Vilniuje 2019 m. liepos 4–5 d.
Pagrindiniai renginio pranešėjai buvo Manuel Arellano (CEMFI), Peter Egger (ETH Zurich), Ivan Fernandez-Val (Bostono universitetas) ir Bo Honore (Prinstono universitetas).
Daugiau informacijos čia.
1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija
1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija vyko 2018 m. birželio 11–12 d. Vilniuje.
Pagrindiniai renginio pranešėjai: Kembridžo ir Pietų Kalifornijos universitetų profesorius Hashem Pesaran, savo tyrimais prisidėjęs prie įvairių ekonomikos ir ekonometrijos temų plėtojimo, sukūręs globalios ekonomikos modelį, atskleidžiantį, kaip ekonomikos krizė plinta tarp šalių.
Daugiau informacijos čia.
Metinė Lietuvos ekonomikos tyrimų konferencija
Ši vienos dienos konferencija, vykstanti kasmet iškart po Kalėdų, suteikia galimybę Lietuvos ekonomistams ir jų kolegoms susitikti ir aptarti naujausius tyrimus.
Daugiau informacijos čia.
Naujausi moksliniai straipsniai
2023:
Wage and Employment Impact of Minimum Wage: Evidence from Lithuania, Jose Garcia-Louzao and Linas Tarasonis. Journal of Comparative Economics, Volume 51, Issue 2, June 2023, Pages 592-609.
Emergence of subprime lending in minority neighborhoods, Eglė Jakučionytė and Swapnil Singh. Real Estate Economics, June 2023.
A large creditor in contagious liquidity crises, Frederick Dongchuhl Oh and Junghum Park. Journal of Banking & Finance, Volume 146, January 2023.
2022:
Bowling alone, buying alone: The decline of co-borrowers in the US mortgage market, Eglė Jakučionytė and Swapnil Singh. Journal of Housing Economics, Volume 58, Part B, December 2022.
A large creditor in contagious liquidity crises, Junghum Park, Frederick Dongchuhl Oh. Journal of Banking and Finance, Volume 27, August 2022, Pages 1101-1119.
Banking regulation and collateral screening in a model of information asymmetry, Benjamin Hemingway, Journal of Financial Services Research, May 2022, Volume 61, Pages 367-405.
2021:
Firm heterogeneity, variable markups, and multinational production: A review from trade policy perspective, Ziran Ding. Journal of Economic Surveys, Volume 36(5), December 2021, Pages 1311-1357.
Lockdown, employment adjustment, and financial frictions by Povilas Lastauskas. Small Business Economics. June 2021.
The factor analytical approach in near unit root interactive effects panels by Milda Norkutė, Joakim Westerlund. Journal of Econometrics, Volume 221(2), April 2021, Pages 569-590.
Instrumental Variable Estimation of Dynamic Linear Panel Data Models with Defactored Regressors and a Multifactor Error Structure by Milda Norkutė, Vasilis Sarafidis, Takashi Yamagata, Guowei Cui. Journal of Econometrics, Volume 220(2), February 2021, Pages 416-446.
The macroeconomics of carry trade gone wrong: Corporate and consumer losses in Emerging Europe, Eglė Jakučionytė and Sweder van Wijnbergen. Economics of Transition and Institutional Change, December 2021.
(2021) Innovation dynamics and fiscal policy: Implications for growth, asset prices, and welfare, Michael Donadelli and Patrick Grüning. The North American Journal of Economics and Finance, Volume 57, July 2021.
2020:
Technology trade with asymmetric tax regimes and heterogeneous labour markets: Implications for macro quantities and asset prices by Patrick Grüning, Giuliano Curatola and Michael Donadelli. International Journal of Finance & Economics.
Labor market reforms and the monetary policy environment, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. European Economic Review, Volume 128, September 2020, 103509.
Labour Market Institutions in Open Economy: Sectoral Reallocations, Aggregate Adjustments and Spillovers by Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Review of International Economics, Volume 28, Issue 3, August 2020, Pages 814-845.
Consumption Insurance with Advance Information, Swapnil Singh and Christian Stoltenberg. Quantitative Economics, Volume 11, Issue 2, May 2020, Pages 671-711.
2019:
Whether and How Does Convergence Between EU and Lithuania Take Place?, Povilas Lastauskas. Book chapter in Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: atskaitos taškai ir judėjimo kryptys, ISBN: 9786098163179, 2019, Pages 156.
2018:
The Knotty Interplay Between Credit and Housing, Mihnea Constantinescu and Povilas Lastauskas. The Quarterly Review of Economics and Finance, Volume 70, November 2018, Pages 241-266.
Openness and Structural Labour Market Reforms: Ex-ante Counterfactuals, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Contemporary Economic Policy, Vol 36, Issue 4, October 2018, Pages 723-757.
Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics, Patrick Grüning. Finance Research Letters, Vol 26, September 2018, Pages 132-138.
Optimal Monetary Policy under Sectoral Interconnections, Swapnil Singh and Roel Beetsma. Netherlands Economic Review (De Economist).
Structural Labour Market Reforms in the EU-15: Single-country vs. Coordinated Counterfactuals, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Structural Change and Economic Dynamics, Vol 44, March 2018, Pages. 88-99.
Tyrimų centro informacinis leidinys
Tyrimų centro „CEFER Insights" leidinys leidžia susipažinti su Tyrimų centre atliekamu darbu, sužinoti, kaip plėtojame tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, įtraukiame Lietuvos universitetus į mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą.
- Tyrimų centro ir Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus naujienlaiškio „Insights“ trečiasis numeris išleistas 2022 m., kuriame apžvelgiama mūsų veikla 2021 m. Susipažinti su "Insights 2022" leidiniu galite čia. (4.1 MB download icon)
- Antrąjį Tyrimų centro naujienlaiškį „Insights“ numerį leidžiame bendradarbiaudami su Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriumi, kad plačiau nušviestume Lietuvos banke atliekamus tyrimus. Susipažinti su "Insights 2021" leidiniu galite čia. (2.5 MB download icon)
- Pirmasis Tyrimų centro naujienlaiškis leidžia susipažinti su Tyrimų centro veikla ir atliekamais tyrimais. Susipažinti su „CEFER insights 2020" leidiniu galite čia. (1.2 MB download icon)
Tyrimų centro iššūkis
Tyrimų centro iššūkis, įkvėptas Jungtinėse Amerikos Valstijose organizuojamo federalinio rezervo iššūkio, yra kasmetinis teminis komandinis konkursas, skirtas įvairių akademinių disciplinų bakalauro ir magistrantūros studentams. Studentai skatinami ieškoti originalių sprendimų iššūkiams, kylantiems euro zonos makroekonomikos, finansų sistemos, pinigų politikos įgyvendinimo srityse. Norėdami sužinoti daugiau apie Tyrimų centro iššūkį, spauskite čia.
Jeronimo Stroinovskio paskaitų ciklas
Jeronimo Stroinovskio paskaitas 2022 m. įsteigė Lietuvos bankas, skirtas 1799-1806 m. Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio atminimui. Jis yra politinės ekonomijos, tuo metu pasaulyje dar tik besiformuojančio mokslo, pradininkas. Šių paskaitų įsteigimas institucionalizavo praktiką per mokslo metus kviesti kviestinį ekonomistą, paprastai ne iš Lietuvos, skaityti kviestinių paskaitų. Stroinovskio paskaitų tikslas yra dvejopas: pristatyti ir paaiškinti ekonomikos mokslo pasiekimus plačiajai auditorijai, o kartu šviesti ir įkvėpti studentus studijuoti ekonomiką.
Pranešėjai:
2023: Julien Martin (University of Quebec at Montreal and CEPR) paskaita apie "Large Firms in the Global Economy (751.4 KB download icon)".
2022: Andrei Zlate (Federal Reserve Board) paskaita apie "Macroeconomic Implications of Offshoring, Labor Migration, Remittances, and Training (2.6 MB download icon)".
TC/KTU/VU Dirbtuvės
TC/KTU/VU dirbtuvės - tai forumas, kuriame Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos banko Tyrimų centro mokslininkai pristato savo darbus ir gauna grįžtamąjį ryšį iš kolegų. Jis taip pat suteikia galimybę užmegzti ryšius tarp institucijų ir prisideda prie teigiamos mokslinių tyrimų kultūros puoselėjimo Lietuvoje.
Ankstesni seminarai:
2023: Programą galite rasti čia
2022: Programą galite rasti čia
2021: Programą galite rasti čia
[[#ex]]
Informacija apie organizuojamus seminarus ir kursus skelbiama čia (anglų k.)
Tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriumi ir Vilniaus universitetu, parengė Kiekybinės ekonomikos bakalauro studijų programą. Tai pirmoji studijų programa Lietuvoje, apimanti matematiką, statistiką, duomenų mokslą ir ekonomiką. Siekiant didinti studijų tarptautiškumą, programos dalykus Lietuvos banko tyrėjai ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojai dėsto anglų kalba.
|
Programa, atspindinti geriausių pasaulio universitetų praktiką, studentams suteikia tiek kiekybinių ir modeliavimo metodų taikymo patirties, tiek ir šiuolaikinės ekonomikos problemų sprendimo įgūdžių, kurie dabar, o ypač ateityje, turės didelę vertę darbo rinkoje.
Baigę šią studijų programą studentai galės toliau tęsti studijas geriausiose ekonomikos magistrantūros studijose, rinktis karjerą duomenų analitikoje, verslo ir finansų industrijose arba valstybinėse ir tarptautinėse institucijose.
Programa siekiama pritraukti jaunuosius talentus ir paskatinti juos pasilikti Lietuvoje, taip pat tikimasi išugdyti naują analitikų, gebančių suderinti intuiciją, duomenų analizę, matematinį ir kompiuterinį modeliavimą, kartą, kuri papildys aukštos kvalifikacijos darbuotojų gretas.
Kodėl verta rinktis šią studijų programą?
- Tai vienintelė Lietuvoje trejų metų ekonomikos bakalauro programa anglų kalba.
- Sukurta ir paruošta bendradarbiaujant kartu su Lietuvos banko tyrėjais.
- Dėstoma tyrėjų ir profesorių, įgijusių mokslo laipsnius prestižiniuose pasaulio universitetuose.
- Supažindina su svarbiausiomis kiekybinių metodų ir teorinės ekonomikos teorijomis ir taikymo galimybėmis.
- Derina naujos kartos CORE projekto ekonomikos mokymo planą su matematikos, statistikos ir ekonometrijos metodais bei duomenų mokslu.
- Nenusileidžia geriausių universitetų panašių programų studijoms kokybės ir turinio aspektais.
- Teikia stipendijas geriausiems studentams: Nasdaq stipendija, Lietuvos banko stipendija ir VU FEBA Admission stipendija užsienio studentams.
Socialiniai partneriai: Lietuvos bankas, Nasdaq, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija.
-
Lietuvos banko Tyrimų centro įvertinimas: darbais išsiskiria Baltijos šalyse2023 09 12
-
Lietuvos banko stipendiją gavusi kiekybinės ekonomikos studentė Urtė: stipendija tapo galimybe semtis žinių ir svetur2023 09 05
-
Dalinasi patirtimi studijuojant kiekybinę ekonomiką: užsienio dėstytojų pranešimai, vertinga praktika ir karjeros galimybės2023 07 14
-
Absolvento patirtis: bakalauro studijos per trejus metus ir sėkminga karjera2023 07 12
-
Lietuvos banko valdybos nutarimai2022 10 14
-
Tyrėjų tinklalaidė: ekonominiai tyrimai ir ekonometrijos vaidmuo2022 04 21
-
Lietuvos bankas skatina gabiausius studentus – įsteigė stipendijas2022 03 16
-
Išleista pirmoji Kiekybinės ekonomikos studijų programos absolventų laida2021 06 228
-
V. Vasiliausko interviu 15min interneto portalui2021 04 07
-
Kiekybinės ekonomikos studentai mokslo metus pradėjo vizitu į Lietuvos banką2018 09 18
Lietuvos banko straipsniai
Daugiau



[[#ex]]
Duomenų iniciatyva
Lietuvos banko tyrėjų sukurtos duomenų bazės
Praktika Tyrimų centre
Praktikos tikslas – patarti ir suteikti pagalbą praktikantams, rašantiems ekonomikos srities mokslinius straipsnius. Tyrimų centre atliekami tyrimai įvairiomis temomis, tokiomis kaip makrofinansai, bankininkystė, tarptautinė ekonomika ir kt. Tyrimų centras kviečia Lietuvoje ir užsienyje studijuojančius studentus teikti paraiškas dėl praktikos.
Reikalavimai:
- kandidatas turi studijuoti ekonomikos, statistikos, matematikos, finansų ar kitų susijusių mokslų magistrantūroje arba turėti šios srities bakalauro laipsnį;
- ryžtingas užsibrėžtų tikslų siekimas ir noras prisidėti prie vieno ar keleto Tyrimų centro mokslinių tyrimų projektų;
- puikios anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu).
Privalumai:
- vienos ar keleto kompiuterinių statistikos programų išmanymas (pvz., R, Matlab, Stata);
- doktorantūros studijų studentas (-ė).
Su praktika susijusios užduotys priklausys nuo praktikanto turimos patirties bei žinių, jos bus aptartos ir skirtos pradėjus praktiką.
Kaip pateikti paraišką?
Paraišką anglų kalba prašome siųsti el. paštu tl.bl@sbojrefec, kartu pateikite:
- gyvenimo aprašymą anglų kalba (CV);
- motyvacinį laišką anglų kalba;
- diplomų ir pažymėjimų, studijų rezultatų kopijas;
- profesoriaus / kurso dėstytojo, galinčio pateikti rekomendaciją dėl jūsų praktikos, kontaktinę informaciją;
- paraiškoje nurodykite: konkrečią temą ar sritį, į kurią norite susitelkti per praktiką, ir išsamų jos aprašymą; jūsų parašytų mokslinių straipsnių (taip pat ir kursinių darbų, bakalauro ar magistro baigiamųjų darbų), jei esate tokių parašę, trumpus aprašymus.
Paraiškos priimamos ir vertinamos nuolat; dažniausiai praktika trunka iki 2 mėn.
Kita veikla
Lietuvos banko mokslo premijos
Kiekvienais metais Lietuvos bankas ir Tyrimų centras, siekdami kelti mokslinių tyrimų kokybę, skiria dvi premijas už mokslinę veiklą: Vlado Jurgučio premiją (10 tūkst. eurų) ir Lietuvos banko premiją už ekonomikos srities disertaciją (5 tūkst. eurų).
- Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko prof. Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Vlado Jurgučio premija skiriama siekiant pažymėti reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų arba su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus – publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas arba kitas knygas. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir kitoms su Lietuvos banko vykdoma veikla susijusioms temoms.
- Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių disertacijų, parengtų iš ekonomikos arba su ja susijusios srities ir apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir pan.
Daugiau informacijos apie anksčiau suteiktus apdovanojimus ir paraiškų teikimą čia.
Redakcinė veikla
Tyrimų centro mokslininkai taip pat redaguoja ir recenzuoja straipsnius, skelbiamus tokiuose akademiniuose žurnaluose kaip „Baltic Journal of Economics“.
Organizacijos
Tyrimų centras priklauso Nacionalinių ekonominių tyrimų organizacijų tinklui (NERO).
Partneriai
Tyrimų centro partneriai:
[[#ex]]
- nepriklausomai tikrina ir vertina Lietuvos banko veiklos, rizikos valdymo ir kontrolės procesų veiksmingumą ir efektyvumą;
- teikia konsultacijas LB valdybai ir struktūriniams padaliniams;
- atlieka audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną;
- dalyvauja ECBS / Eurosistemos mastu atliekamuose audituose.
Vidaus audito skyriaus vadovė Jordana Gomarienė
Mes įgyvendiname Lietuvos banko vidaus audito politiką ir savo darbu padedame mūsų organizacijai siekti tikslų, dirbti efektyviau ir veiksmingiau. Vidaus auditas yra vienas iš valdymo įrankių, vertinantis rizikos valdymo ir kontrolės tinkamumą bei pakankamumą ir skatinantis jų tobulinimą.
Vidaus audito veikla atliekama vadovaujantis visuotinai pripažintais Vidaus auditorių instituto (JAV) Tarptautiniais vidaus audito standartais ir grindžiama objektyvumo, nepriklausomumo, profesionalumo, konfidencialumo ir sąžiningumo principais.
Mums suteikti įgaliojimai nepriklausomai analizuoti ir vertinti veiklos, rizikos valdymo ir kontrolės procesus. Vidaus auditas yra nepriklausomas nuo vertinamos veiklos ir nepakeičia visų lygių vadovų vykdomos kontrolės ir rizikos valdymo.
Auditorių akiratyje visada yra įstaigos struktūros optimalumo, atsakomybių ir funkcijų paskirstymo, lėšų ir turto naudojimo efektyvumo klausimai, visuomenei teikiamų paslaugų kokybė ir požiūris į Lietuvos banko klientus. Mums rūpi ir informacinių sistemų saugumas bei jų naudojimo veiksmingumas, taip pat – kaip organizacijoje laikomasi etikos normų ir institucinių vertybių.
Auditai atliekami vadovaujantis mūsų skyriaus metiniu veiklos planu, kurį tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Į planą įtraukiame ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) Vidaus auditorių komiteto (46.4 KB download icon) planuojamus auditus, kurie atliekami ECBS mastu. Mūsų skyriaus atstovai dalyvauja ECBS vidaus auditorių apsikeitimo programose: vykstame į kitus centrinius bankus arba jų auditorius priimame savo įstaigoje.
Apie atliktų auditų rezultatus, nustatytą svarbią riziką, audito rekomendacijų vykdymą ir Lietuvos banko vidaus audito politikos įgyvendinimą informuojame savo tiesioginį vadovą – Lietuvos banko valdybos pirmininką ir Valdybą.
Be auditų, LB valdybos ir padalinių užsakymu teikiame konsultacijas – vertiname diegiamus projektus, vykdomos veiklos atitiktį teisės aktams, procesų efektyvumą ir galimas rizikas.
Bendradarbiaudami su kitų Lietuvos organizacijų ir centrinių bankų vidaus auditoriais, dalijamės gerąja vidaus audito praktika.
Siekiame, kad mus vertintų kaip savo profesijos ekspertus, prisidedančius prie teigiamų pokyčių, lemiančių ne tik organizacijos, bet ir visuomenės gerovę.