Skyriai

Tyrimų centrą įsteigė Lietuvos bankas kartu su Vilniaus universitetu. Nuo 2017 m. rudens Tyrimų centras turi naują partnerį – Kauno technologijos universitetą.

[[#ex]]

Tyrimų centro tikslai

Tyrimų centras siekia:

• gerinti ekonomikos ir finansų mokslo kokybę Lietuvoje, atliekant aukštos kokybės akademinius tyrimus ir skelbiant jų rezultatus tik tarptautinį pripažinimą turinčiuose mokslo leidiniuose;

• skatinti aukšto lygio diskusijas aktualiais ekonomikos ir finansų mokslo klausimais;

• organizuoti seminarus, konferencijas, kviestinių mokslininkų paskaitas ir mokymus;

• šviesti visuomenę;

• stiprinti Lietuvos banko kaip ekonomikos ir finansų sričių kompetencijos centro įvaizdį.

Prioritetinės tyrimų kryptys

Lietuvos banko Tyrimų centro ekonomistai atlieka akademinius tyrimus ir juos skelbia tarptautiniu lygiu pripažįstamuose mokslo žurnaluose. Pagrindinės tyrimų temos:

• makrofinansai,
• bankininkystė,
• elgsenos makroekonomika ir finansai,
• tarptautinė ekonomika ir finansai,
• makroekonometriniai metodai ir modeliavimas,
• dinaminiai stochastiniai bendrosios pusiausvyros modeliai,
• darbo ekonomika.

Tyrimų centro veiklos

• Bakalauro studijų programos „Kiekybinė ekonomika“ sukūrimas, administravimas ir dėstymas;
• Doktorantūros kursų sukūrimas ir dėstymas;
• Mokymai Lietuvos banko darbuotojams, mokslininkams, studentams;
• Lietuvos banko mokslo premijų skyrimo administravimas;
• Tarptautinės konferencijos, kviestinių dėstytojų programa, seminarai, dirbtuvės;
• Tyrimų projektai su Lietuvos ir užsienio mokslininkais;
• Prisidėjimas prie duomenų saugyklos iniciatyvos;
• Bendradarbiavimas su mokslo,  ekonominės politikos ir tyrimų institucijomis (CEPR, CEBRA, STRATA, Fiskalinė institucija ir kt.)

[[#ex]]

Lietuvos banko tyrėjų sąrašas čia

[[#ex]]

Artimiausi renginiai

Lenkijos ir Lietuvos centriniai bankai kartu Centrinių bankų tyrimų asociacija (CEBRA) organizuoja konferenciją "New Dimensions of Monetary Policy", skirtą aptarti aktualius pinigų ekonomikos klausimus. Konferencija vyks 2022 m. rugsėjo mėn. 22 - 23 d. Varšuvoje, Lenkijoje.

Daugiau informacijos apie konferenciją čia.

Informacijos apie įvykusius Lietuvos banko tyrėjų organizuotus seminarus ir kursus galite rasti čia.

[[#ex]]

Įvykusios konferencijos

Virtuali konferencija "Adjustments in and to an Uncertain World"

Kartu su Lenkijos nacionaliniu banku (NBP), Ekonominės politikos tyrimų centru (angl. Centre for Economic Policy Research, CEPR), CEBRA (centrinių bankų tyrimų asociacija, angl. Central Bank Research Association) Lietuvos banko ir Tyrimų centro organizuota konferencija.

Pagrindiniai renginio pranešėjai: Jennifer La’O (Kolumbijos universitetas ir FED Mineapolis), Kalina Manova (Londono universiteto koledžas), Beata Javorcik (Oksfordo universitetas ir ERPB).

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia.

25-oji tarptautinė panelinių duomenų konferencija

Lietuvos bankas ir Tyrimų centras prisidėjo rengiant 25-ąją tarptautinę panelinių duomenų konferenciją, kuri vyko Vilniuje 2019 m. liepos 4–5 d.

Pagrindiniai renginio pranešėjai buvo Manuel Arellano (CEMFI), Peter Egger (ETH Zurich), Ivan Fernandez-Val (Bostono universitetas) ir Bo Honore (Prinstono universitetas).

Daugiau informacijos čia.

1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija

1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija vyko 2018 m. birželio 11–12 d. Vilniuje.

Konferencijos garbės svečias – Kembridžo ir Pietų Kalifornijos universitetų profesorius Hashem Pesaran, savo tyrimais prisidėjęs prie įvairių ekonomikos ir ekonometrijos temų plėtojimo, sukūręs globalios ekonomikos modelį, atskleidžiantį, kaip ekonomikos krizė plinta tarp šalių.

Daugiau informacijos čia.

Kiekybinės ekonomikos bakalauro studijų programa

Tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriumi ir Vilniaus universitetu, parengė Kiekybinės ekonomikos bakalauro studijų programą. Tai pirmoji studijų programa Lietuvoje, apimanti matematiką, statistiką, duomenų mokslą ir ekonomiką.

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą, programos dalykus Lietuvos banko tyrėjai ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir matematikos fakulteto dėstytojai dėsto anglų kalba. Programa siekiama pritraukti jaunuosius talentus ir paskatinti juos pasilikti Lietuvoje, taip pat tikimasi išugdyti naują analitikų, gebančių suderinti intuiciją, duomenų analizę, matematinį ir kompiuterinį modeliavimą, kartą, kuri papildys aukštos kvalifikacijos darbuotojų gretas.

Tyrimų centro tyrėjai apie Kiekybinės ekonomikos studijų programą

Naujausi moksliniai straipsniai

Straipsniai recenzuojamuose žurnaluose

(2021) Lockdown, employment adjustment, and financial frictions by Povilas Lastauskas. Small Business Economics. June 2021.

(2021) Banking Regulation and Collateral Screening in a Model of Information Asymmetry by Benjamin Hemingway. Journal of Financial Services Research. June 2021.

(2021) The factor analytical approach in near unit root interactive effects panels by Milda Norkutė, Joakim Westerlund. Journal of Econometrics, Volume 221(2), April 2021, Pages 569-590.

(2021) Instrumental Variable Estimation of Dynamic Linear Panel Data Models with Defactored Regressors and a Multifactor Error Structure by Milda Norkutė, Vasilis Sarafidis, Takashi Yamagata, Guowei Cui. Journal of Econometrics, Volume 220(2), February 2021, Pages 416-446.

(2020) Technology trade with asymmetric tax regimes and heterogeneous labour markets: Implications for macro quantities and asset prices by Patrick Grüning, Giuliano Curatola and Michael Donadelli. International Journal of Finance & Economics.

(2020) Labor market reforms and the monetary policy environment, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. European Economic Review, Volume 128, September 2020, 103509.

(2020) Labour Market Institutions in Open Economy: Sectoral Reallocations, Aggregate Adjustments and Spillovers by Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Review of International Economics, Volume 28, Issue 3, August 2020, Pages 814-845.

(2020) Consumption Insurance with Advance Information, Swapnil Singh and Christian Stoltenberg. Quantitative Economics, Volume 11, Issue 2, May 2020, Pages 671-711.

(2019) Whether and How Does Convergence Between EU and Lithuania Take Place?, Povilas Lastauskas. Book chapter in Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: atskaitos taškai ir judėjimo kryptys, ISBN: 9786098163179, 2019, Pages 156.

(2018) The Knotty Interplay Between Credit and Housing, Mihnea Constantinescu and Povilas Lastauskas. The Quarterly Review of Economics and Finance, Volume 70, November 2018, Pages 241-266.

(2018) Openness and Structural Labour Market Reforms: Ex-ante Counterfactuals, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Contemporary Economic Policy, Vol 36, Issue 4, October 2018, Pages 723-757.

(2018) Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics, Patrick Grüning. Finance Research Letters, Vol 26, September 2018, Pages 132-138.

(2018) Optimal Monetary Policy under Sectoral Interconnections, Swapnil Singh and Roel Beetsma. Netherlands Economic Review (De Economist).  

(2018)  Structural Labour Market Reforms in the EU-15: Single-country vs. Coordinated Counterfactuals, Povilas Lastauskas and Julius Stakėnas. Structural Change and Economic Dynamics, Vol 44, March 2018, Pages. 88-99.

Tyrimų centro informacinis leidinys

Tyrimų centro „CEFER Insights" leidinys leidžia susipažinti su Tyrimų centre atliekamu darbu, sužinoti, kaip plėtojame tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, įtraukiame Lietuvos universitetus į mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą. 

Susipažinti su „CEFER insights" leidiniu galite čia. (1.2 MB download icon)

Antrąjį Tyrimų centro naujienlaiškį „Insights“ numerį leidžiame bendradarbiaudami su Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriumi, kad plačiau nušviestume Lietuvos banke atliekamus tyrimus.

Susipažinti su "Insights" leidiniu galite čia. (2.5 MB download icon)

[[#ex]]

[[#ex]]

Duomenų iniciatyva

Apie Lietuvos banko duomenų rinkinius

Lietuvos banko tyrėjai gali naudotis Lietuvos banko surinktais mikrolygio duomenimis, pvz., Namų ūkių finansinės stebėsenos informacine sistema (NŪFSIS) ir Paskolų rizikos duomenų baze (PRDB).

Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinė sistema

Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinė sistema iš pradžių buvo sukurta siekiant stebėti namų ūkių paskolų mokėjimą po finansų krizės Lietuvoje. Po krizės praėjus 10 m., joje kas ketvirtį pateikiama informacija ne tik apie namų ūkių paskolų situaciją nuo 2003 m., bet ir apie skolintojų ir skolininkų pasiskirstymą. Priešingai nei dauguma kitų namų ūkių finansų duomenų rinkinių, NŪFSIS pateikia informacija apie namų ūkių paskolas, ankstesnių mokėjimų duomenis, namų ūkių pajamas ir demografinius bruožus. Kintant Lietuvos paskolų sektoriui, nuo 2016 m. į duomenų rinkinį įtrauktos ne tik įprastų finansų įstaigų bet ir vartojimo kredito paslaugos teikėjų ir tarpusavio skolinimo platformų suteiktos paskolos.

Paskolų rizikos duomenų bazė

Nuo 1995 m. Lietuvos bankas renka ir tvarko duomenis Paskolų rizikos duomenų bazei (PRDB). Duomenų bazė naudojama formuojant makroprudencinę politiką ir vertinant indėlių bendrovių ir kitų finansų įstaigų kredito riziką. PRDB sukaupta išsami informacija apie paskolų savybes ir ankstesnių paskolų mokėjimų duomenis. Dėl šios informacijos ir panelinių duomenų PRDB naudinga ekonominiams ir finansiniams tyrimams.

Lietuvos banko tyrėjų naudojami duomenys

Praktika Tyrimų centre

Praktikos tikslas – patarti ir suteikti pagalbą praktikantams, rašantiems ekonomikos srities mokslinius straipsnius.

Tyrimų centre atliekami tyrimai įvairiomis temomis, tokiomis kaip makrofinansai, bankininkystė, tarptautinė ekonomika ir kt.

Tyrimų centras kviečia Lietuvoje ir užsienyje studijuojančius studentus teikti paraiškas dėl praktikos.

Reikalavimai:

•  kandidatas turi studijuoti ekonomikos, statistikos, matematikos, finansų ar kitų susijusių mokslų magistrantūroje arba turėti šios srities bakalauro laipsnį;
• ryžtingas užsibrėžtų tikslų siekimas ir noras prisidėti prie vieno ar keleto Tyrimų centro mokslinių tyrimų projektų;
•  puikios anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu).

Privalumai:

• vienos ar keleto kompiuterinių statistikos programų išmanymas (pvz., R, Matlab, Stata);
•  doktorantūros studijų studentas (-ė).

Su praktika susijusios užduotys priklausys nuo praktikanto turimos patirties bei žinių, jos bus aptartos ir skirtos pradėjus praktiką.

Kaip pateikti paraišką?

Paraišką anglų kalba prašome siųsti el. paštu [email protected], kartu pateikite:

1. gyvenimo aprašymą anglų kalba (CV);
2.  motyvacinį laišką anglų kalba;
3.  diplomų ir pažymėjimų, studijų rezultatų kopijas.

 Paraiškoje nurodykite:

• konkrečią temą ar sritį, į kurią norite susitelkti per praktiką, ir išsamų jos aprašymą;
• jūsų parašytų mokslinių straipsnių (taip pat ir kursinių darbų, bakalauro ar magistro baigiamųjų darbų), jei esate tokių parašę, trumpus aprašymus.

Pateikite profesoriaus / kurso dėstytojo, galinčio pateikti rekomendaciją dėl jūsų praktikos, kontaktinę informaciją.

Paraiškos priimamos ir vertinamos nuolat; dažniausiai praktika trunka iki 4 mėn. (terminą galima pratęsti).

Kita veikla

Apdovanojimai

Kiekvienais metais Lietuvos bankas ir Tyrimų centras, siekdami kelti mokslinių tyrimų kokybę, skiria dvi premijas už mokslinę veiklą: Vlado Jurgučio premiją (10 tūkst. eurų) ir Lietuvos banko premiją už ekonomikos srities disertaciją (5 tūkst. eurų).

Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko prof. Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Vlado Jurgučio premija skiriama siekiant pažymėti reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų arba su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus – publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas arba kitas knygas. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir kitoms su Lietuvos banko vykdoma veikla susijusioms temoms.

Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių disertacijų, parengtų iš ekonomikos arba su ja susijusios srities ir apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir pan.

Daugiau informacijos apie anksčiau suteiktus apdovanojimus ir paraiškų teikimą čia.

Redakcinė veikla

Tyrimų centro mokslininkai taip pat redaguoja ir recenzuoja straipsnius, skelbiamus tokiuose akademiniuose žurnaluose kaip „Baltic Journal of Economics“.

Organizacijos

Tyrimų centras priklauso Nacionalinių ekonominių tyrimų organizacijų tinklui (NERO).

Partneriai

Tyrimų centro partneriai:

• Vilniaus universitetas
• Kauno technologijos universitetas
• Europos ugdymo karjerai centras (European Centre for Career Education)
• Vyriausybės strateginės analizės centras
• Lietuvos nepriklausoma fiskalinė institucija
• Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų asociacija
• Ekonomikos ir vadybos sekcija (Nacionalinė moksleivių akademija)

[[#ex]]